Šiais metais verslia moterimi pripažinta vaistus gaminančios įmonės „Aconitum“ vadovė Rima Balanaškienė.
Tačiau ją toks įvertinimas netgi šiek tiek suglumino.
„Kai man buvo suteikta ši nominacija, iš pradžių pagalvojau: „Versli moteris? O kodėl nėra verslaus vyro?“ – kalbėjo verslininkė.
Ją stebina kai kurių žmonių įsitikinimas, kad visi vyrai verslūs, o moterys – tiktai ypatingais atvejais.
„Sąlygos pas mus visiems vienodos, o moterims, mano nuomone, net lengviau užsiimti verslu“, – teigė „Aconitum“ vadovė.
Įmonė – tarsi vaikas
R.Balanaškienės nuomone, moterims iš prigimties lengviau sutarti su vyrais, o tokių tiek mūsų valdžioje, tiek versle – dauguma.
Ji neslėpė: nors moteriškos gudrybės padeda, versle jausmus reikėtų atidėti į šoną: „Tokie reikalai turi būti tvarkomi be emocijų, čia negali būti asmeniškumų – tik tikslas, kurio sieki.“
R.Balanaškienė vaistus ir maisto papildus gaminančiai įmonei „Aconitum“ vadovauja nuo 1999 metų, o medicinos ir farmacijos sektoriuje ji dirba jau daugiau negu ketvirtį amžiaus.
Daugiau nei šešias dešimtis darbuotojų turinti Kauno maisto papildų ir homeopatinių vaistų gamybos bendrovė šiuo metu savo portfelyje turi per 70 įvairių preparatų. Jie parduodami ne tiktai Lietuvoje, bet ir keliolikoje užsienio valstybių.
Todėl 2010, 2011, 2012 ir 2015 metais įmonei buvo suteiktas Metų eksportuotojo titulas.
Jos vadovės nuomone, bendrovė, kuriai skiriama tokia didelė gyvenimo dalis, tampa svarbi kaip vaikas: „Dėl jos viską padarysi, paaukosi ir pasieksi.“
Padėtis gerokai pasikeitė
Daugiau nei per 25 darbo metus R.Balanaškienė pastebėjo ne tik pasikeitusį požiūrį į moteris versle, bet ir pačios verslo aplinkos pokyčius Lietuvoje.
Tačiau ji neslėpė, kad prieš ketvirtį amžiaus verslą pradėti buvo lengviau, nes viskas buvo nauja ir įdomu. Tik tuomet niekas nieko nemokėjo.
„Visi tuomet buvome savamoksliai, darėme viską pasitelkę intuiciją. Matyt, maniškė yra gera, todėl ir išlikau“, – pasakojo R.Balanaškienė.
Kitoks valdžios požiūris
Nors nemažai verslininkų iki šiol tvirtina, kad valstybės kontroliuojančios institucijos jiems labiau trukdo negu padeda, R.Balanaškienė mano kitaip.
„Mūsų valstybė tikrai patobulėjo. Tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek „Sodra“, tiek Darbo inspekcija ir kitos kontrolės įstaigos dirba tikrai gerai.
Dabar su jomis gali tartis kaip su partneriais. Nebėra taip, jog inspektoriai ateina tikrinti tiktai tam, kad nubaustų.
Manau, kad šiuo metu jau tikrai yra įmanoma verslo ir valstybės partnerystė“, – svarstė R.Balanaškienė.
Taisyklės keičiasi, bet algų skirtumai lieka
Europos Parlamentas dar 2014-aisiais nutarė, kad moterų verslo įmonėse turėtų būti daugiau nei iki šiol.
Buvo apsispręsta dėl reikalavimo, kad iki 2020 metų jų dalis biržose kotiruojamų Europos Sąjungos įmonių valdybose turėtų siekti 40 procentų, o valstybinėse įmonėse tai turi būti padaryta iki 2018-ųjų. Tiesa, 2013 metais moterys ES sudarė tik 15 proc. tokių bendrovių valdybos narių.
Didžiausių Lietuvos įmonių valdybose moterų pernai buvo tik apie 14 proc.
Toks Briuselio reikalavimas paremtas ne tik lyčių lygybės principu, bet ir ekonomine nauda. Kompanija „McKinsey“ yra apskaičiavusi, kad jeigu moterys į darbo rinką įsitrauktų taip pat kaip vyrai, iki 2025-ųjų pasaulio ekonomikoje papildomai būtų sukurta maždaug 26 trilijonai eurų.
Tiesa, kol kas beveik visur moterys uždirba mažiau. Lietuvoje jų atlyginimų atotrūkis nuo vyrų algų pernai sudarė 14,3 proc. – 0,6 procentinio punkto daugiau nei 2014-aisiais.
Didžiausi skirtumai užfiksuoti finansinės ir draudimo veiklos (38,5 proc.), informacijos ir ryšių (29,5 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (26,3 proc.), apdirbamosios gamybos (25,6 proc.) įmonėse ar įstaigose.
2014 metais atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų iš visų Europos Sąjungos šalių mažiausias buvo Slovėnijoje (vos 2,9 proc.), o didžiausias – Estijoje (28,3 proc.).
