Pasirinko nepopuliarią profesiją. Tai lėmė „Žvaigždžių karai“

Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas Marius Narvilas įsitikinęs, kad šiuolaikiškas gali būti ir mokiniams pasiūlęs ką nors sukurti iš vielos ar medžio gabalo. Pedagogo kelią jis pasirinko įkvėptas vaikystėje dovanų gautos fantastikos knygos.

M.Narvilas pedagogu tapo ne šiaip sau. Tai nulėmė ir vienas svarbus vaikystės įvykis, ir tai, kad baigęs studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete jis, darbų ir dailės mokytojas, pateko į eksperimentinę vidurinę mokyklą.<br>D.Umbraso nuotr.
M.Narvilas pedagogu tapo ne šiaip sau. Tai nulėmė ir vienas svarbus vaikystės įvykis, ir tai, kad baigęs studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete jis, darbų ir dailės mokytojas, pateko į eksperimentinę vidurinę mokyklą.<br>D.Umbraso nuotr.
Į mokinių širdis kelią galima prasiskinti ir mokant konstruoti burzgiantį, judantį robotą.
Į mokinių širdis kelią galima prasiskinti ir mokant konstruoti burzgiantį, judantį robotą.
Į mokinių širdis kelią galima prasiskinti ir mokant konstruoti burzgiantį, judantį robotą.
Į mokinių širdis kelią galima prasiskinti ir mokant konstruoti burzgiantį, judantį robotą.
Į mokinių širdis kelią galima prasiskinti ir mokant konstruoti burzgiantį, judantį robotą.
Į mokinių širdis kelią galima prasiskinti ir mokant konstruoti burzgiantį, judantį robotą.
Daugiau nuotraukų (4)

Aida Murauskaitė, LR korespondentė

Mar 20, 2017, 7:01 AM, atnaujinta Apr 7, 2017, 4:19 PM

Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl pedagogų rengimo, skrieja ietys pedagogų link, nuogąstaujama, kad sutikti tikrą mokytoją, kuriam šis kelias – pašaukimas, keblu.

Kalbantis su 46 metų Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytoju M.Narvilu nekyla dvejonių, kad jis – tas tikrasis, pasiaukojantis, tas, kurio akys dega.

Burzgiantys robotai įkvepia

„Vienas mokytojas gali daug ką padaryti. Tačiau jam labai svarbu ir bendraminčiai“, – sakė M.Narvilas, vaikščiodamas tarp robotus gaminančių vaikų. Tąkart kelią į ketvirtokų–šeštokų širdis jis skynėsi mokydamas konstruoti burzgiantį, judantį robotą.

„Robotų gamyba suteikia labai didelių kūrybinių galimybių, mat vaikams patinka viskas, kas juda, žybsi, pypsi. Kiekvienas vaikas per tokias pamokas sukuria ką nors savo, tai, kas atrodo keistai ir netikėtai. Tai puiki galimybė vaikui atsiskleisti, įrodyti, kad jis gali. O drauge jis mokosi ne tik dirbti su karštais klijais, bet ir pasisemia elektronikos pagrindų, išmoksta prijungti lemputę“, – savo pedagoginius receptus atskleidė M.Narvilas.

Šis pedagogas kadaise, vaikystėje, pats susirgo robotika, tad dabar jam itin džiugu, kai mato švytinčias vaikų akis. „Robotas – tai ir daiktas, kuris burzgia, juda, ir patirtis, kuri atsiranda ir gali pasitarnauti tolesniems ieškojimams, ir įkvėpimas“, – sakė mokytojas.

Ir vielos gabalas – inovatyvu

Pernai M.Narvilas buvo apdovanotas kaip savo srities inovatyviausias mokytojas.

„Viena vertus, mes pasiduodame žodžio magijai. Girdėdami „inovatyvus“ manome, kad kalbame apie tai, kas nauja. Žvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje, tenka pripažinti, kad tai, kas atrodo inovatyvu Lietuvoje, užsienyje jau praėjęs etapas.

Labai svarbu, kad turėtume platesnį matymą, kad dalytumės patirtimi. Kad mokytojai neapsiribotų tik tuo, kas vyksta Lietuvoje“, – kalbėjo aukštai siekiantis pedagogas.

Savo pamokose jis diegia STEM (išvertus iš anglų k. – mokslas, technologijos, inžinerija, matematika) tarpdalykinį ugdymą.

„JAV, Jungtinėje Karalystėje apie tai diskutuojama gerą dešimtmetį, o mes įsitraukiame į tai tik dabar. Norėtųsi, kad Lietuvos mokyklos būtų atviros“, – svarstė šiuolaikiškas pedagogas.

Kita vertus, jis įsitikinęs, jog klystame manydami, kad tai, kas inovatyvu, susiję tik su šiuolaikinėmis technologijomis.

„Vaikai – technologijų vartotojai, priklausomi nuo jų. Jiems įdomi liečiamoji technika, tai, ką galima pačiupinėti, patapšnoti. Atrodo, kad visas gyvenimas yra tapšnojimas ar mygtuko paspaudimas.

Tačiau inovatyvus gali būti ir tuomet, kai duodi vaikui vielos gabalą arba skiri užduotį padaryti ką nors iš medžio. Paprasti dalykai lygiai taip pat gali būti inovatyvūs“, – aiškino technologijų mokytojas.

Pasak jo, kad pamokoje nebepakanka tik vadovėlio, pratybų sąsiuvinio, turėtų būti aišku visiems pedagogams. „Prie STEM derėtų pridėti raidę A (iš anglų k. „art“ – menai. – Red.). Inovatyvumas tolygu kūrybiškumui. Jei mūsų pamokos taptų kūrybiškumo laboratorijomis, tai būtų didelis žingsnis. O ką pasitelkti – ar kompiuterį, ar vielos gabalą – mokytojo pasirinkimas“, – įsitikinęs M.Narvilas.

Tiesa, jis neslepia, jog veržlus pedagogas turėtų justi palaikymą iš mokyklos bendruomenės, kad nenusvirtų sparnai.

Motociklas – iš kartono

M.Narvilas pedagogu tapo ne šiaip sau. Tai nulėmė ir vienas svarbus vaikystės įvykis, ir tai, kad baigęs studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete jis, darbų ir dailės mokytojas, pateko į eksperimentinę vidurinę mokyklą, kur ištekliai buvo menki, tačiau galimybių skleistis fantazijai pakako.

„Dėstytojas mane dirbti pakvietė į universitetinę mokyklą Vilniuje, įsikūrusią buvusio darželio patalpose. Ten dirbo ir universiteto dėstytojai, ir inovatyvūs mokytojai.

Kai atėjau į ją dirbti, pamačiau, kad ten nėra specializuoto kabineto, kokį įsivaizdavau. Mažas darbų kabinetas buvo įkurtas buvusioje darželio skalbykloje. Ten buvo keli stalai, mėtėsi seni sovietiniai plakatai. Reikėjo ką nors daryti. Kiekviena diena man buvo iššūkis: iš ko vaikai galėtų ką nors kurti? Naudojome popierių, kartoną“, – pasakojo M.Narvilas.

Jaunas pedagogas imdavosi eksperimentų. Tarkime, sykį, laužydamas galvą dėl būsimų pamokų, jis pagalvojo, ar būtų galima iš gofruotojo kartono padaryti motociklą?

„Kai su vaikais jį padarėme, susimąsčiau, kad ribų nėra“, – šypsodamasis pasakojo mokytojas. Jis tuomet įminė ir pagrindinę pedagogo paslaptį: „Ne medžiaga, ne priemonės yra svarbios, o mano mokinių kūrybiškumas padaryti ką nors iš to, ką galima rasti po ranka. Mes kūrėme tai, ką darydavo studentai, pasirinkę dizaino studijas. Taip žingsnelis po žingsnelio nuo kartono perėjome prie dizaino, nuo dizaino – prie elektronikos. Vaikams tai patiko.

Konstravome lenktyninius automobilius, ardėme senus žaislus ir detales naudojome savo kūriniams.“

Užbūrė „Žvaigždžių karai“

Robotika M.Narvilą traukė nuo mažens. Jis iki šiol pamena 1978 metų dieną, kai jam, kelerių metų vaikui, tėvų draugai iš Amerikos padovanojo knygą „Žvaigždžių karai“. Apie filmą tokiu pavadinimu jis jau buvo girdėjęs. „Ta knyga, žinoma, buvo anglų kalba. Nieko nesupratau. Bet ten buvo nuotraukų įklijos. Nuo jų negalėdavau atplėšti akių. Žiūrėdavau į tuos vaizdus, jie įsirėžė į mano vaizduotę, svarstydavau, kur ir kaip tai būtų galima pamatyti.

Ta knyga man tapo pačiu slapčiausiu dalyku. Tad galiu sakyti, kad daug ką mano gyvenime nulėmė robotai ir kosmosas.

Tai ir buvo priežastis, kodėl atėjau į mokyklą ir ką čia veikiu. Mano pasirinkimas būti mokytoju gimė iš svajonės viską išmėginti pačiam. Norėjau pats padaryti, norėjau, kad kiti padarytų.

Keisti dalykai gali daug ką nulemti, todėl svarbu nepaliauti svajoti“, – prisiminimais apie savo pedagoginio kelio užuomazgas dalijosi M.Narvilas.

Jis neslėpė, kad per dvi dešimtis metų darbo kildavo ir minčių viską mesti.

„Man yra sakę: „Mariau, praleidęs ketverius metus mokykloje suprasi, ar gali būti mokytoju.“ Abejonių, žinoma, visuomet iškyla. Šis darbas yra iššūkis. Jame yra rutinos, kurią turi priimti, tačiau drauge ir daug kūrybinių galimybių. Kaskart matai vaikų akis ir galvoji, o kaip būtų galima juos įkvėpti, motyvuoti, kaip praplėsti jų akiratį“, – kalbėjo M.Narvilas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.