Netoli Vilniaus įkūrė ūkį, nuo kurio produkcijos neinformuotiems piestu stoja plaukai

Kol siauru žvyrkeliu važiuojame pro miškų glūdumas, ne kartą pagalvojame, kad pasiklydome, tačiau siauras keliukas netrukus atveda į Šironijos kaimą, Andriaus Širono gimtinę, kuris čia užsiima neįprastu verslu – pluoštinių kanapių auginimu.

Tik sustojus automobiliui mus savo lojimu pasitinka šuo, kuris, kaip ir priklauso, saugo sodybą nuo pašalinių žmonių. Netrukus, su mažu berniuku ant rankų, savo sūnumi, ateina ir pats ūkio šeimininkas – Andrius Šironas ir pasiūlo keliauti tiesiai į pluoštinių kanapių laukus, kur dėl itin šlapios žemės geriausia būtų eiti basomis,.

Nors laukai driekiasi netoliese, ūkio savininkas dar einant link jų perspėja: „Tik nereikėtų painioti pluoštinių kanapių su medicininėmis. Žmonės dažnai jas maišo ir dar nelabai žino, kad tai visiškai skirtingi augalai“, – ranka rodydamas į žolynys pasakoja jis. Ir paaiškina, kad pluoštinėse kanapėse svaigiųjų medžiagų yra vos iki 0,2 proc., o medicininėse – nuo 5 iki 15 proc.

Iš tolo matome ir laukuose, esančiuose visai šalia ūkininko namo, besidarbuojančius žmones.

„Jie skina kanapių žiedus arbatai“, – iškart paaiškina ūkininkas, o priėjus arčiau jau kelia aukštyn kanapių žiedų priskintus kibirus ir stebisi pririnkto derliaus svoriu.

Žalia kanapių pieva ir pirmo žvilgsnio primena paprastą piktžolių lauką. Tik kvapas išduoda, kad čia ne paprastas žolynas. Visgi, pasak ūkininko, derlius šiemet – itin prastas, mat tam įtakos turėjo šalta vasara ir lietus, todėl laukuose kanapės ūgiu net nepralenkė piktžolių.

 

„Paprastai pluoštinės kanapės būna dydžio su lyg žmogumi, bet šiemet jos labai žemos. O dėl piktžolių – jų naikinti nėra kaip. Visoje Europos Sąjungoje nėra legalių herbicidų, kurie jas panaikintų – toks reglamentas“, – tarsi aiškinasi dėl iš pormo žvilgsnio netvarkingų laukų A.Šironas.

Pluoštinėmis kanapėmis yra užsėti 6 hektarai, o pats A.Šironas po savaitės kuls jau trečiąjį savo derlių.

Aprodęs dalį pluoštinėmis kanapėmis užsėtų laukų vyras pasiūlo pasivaikščioti po sodybą ir nueiti iki jo proprosenelio namo, kuriame ir prasidėjo Šironijos kaimo-bendruomenės gyvenimas. Netrukus priėję ant kalvos viršūnės esantį namą užsukame į vidų ir prisėdame ant suolelio, kur ūkininkas pradeda savo pasakojimą.

„Mano prosenelis į šią sodybą atsikraustė dar po Pirmojo pasaulinio karo ir nors nebuvo baigęs mokyklos, nelabai mokėjo skaityti ir rašyti, jis sugebėjo pastatyti šią sodybą ir pradėjo ūkininkauti. Vėliau karta iš kartos taip ir likome čia gyventi“, – pasakojo vyras.

Dabar sodyboje gyvena A.Širono tėvai, jis pats su šeima ir jo sesers šeimyna. Visi jie užsiima ūkininkavimu.

„Supratęs, kad mieste gyventi tikrai nenoriu, turėjau susigalvoti, kaip pragyventi ūkyje, kuo verstis. Kviečiais ir rapsais, kukurūzais verstis nenorėjau, man tai atrodė nuobodu, todėl sumąsčiau, kad noriu auginti pluoštines kanapes“, – apie priimtą sprendimą užsiimti pluoštinių kanapių auginimu pasakojo ūkininkas.

Esant geram derliui iš hektaro A.Šironas paprastai prikulia 1 toną kanapių sėklų, iš kurių vėliau spaudžia aliejų, ir nors sako, kad šiemet derlius bus žymiai prastesnis, anot jo, parduoti galimą viską, ką tik žmogus sugeba išgauti iš auginamo augalo.

„Iš kanapių sėklų spaudžiamas aliejus, išgaunami kanapiniai baltymai – proteinas. Parduodame ir pačias sėklas. Taip pat arbatas – jos gaminamos iš kanapių žiedų, jie džiovinami“, – apie kanapių panaudojimo galimybes pasakojo ūkininkas.

Anot A.Šironio, kanapių aliejus yra puikus pakaitalas žuvų taukams, taip pat turi daug antialerginių sąvybių, apsaugo nuo dermatito. 250 ml tokio aliejaus pas ūkininką kainuoja nuo 6 iki 15 eurų.

Patys lietuviai į produktus iš kanapių vis dar žiūri atsargiai ir ne visada supranta, kad kalba sukasi ne apie medicinines kanapes.

„Būna, padovanoju pluoštinių kanapių aliejaus, ir kartais nesuprasi ar žmonės juokauja, ar šaiposi iš tavęs, o gal iš tiesų nelabai ką žino apie kanapes. Jie paskui manęs klausia, ar galės vairuoti, ar bus linksmi ir panašiai“, – pasakojo A.Šironas,

Nors pačių lietuvių susidomėjimas auginamomis pluoštinėmis kanapėmis po truputį auga, Molėtų rajone išgaunama produkcija, kaip prasitarė A.Šironas, dažnai keliauja ir į užsienio šalis ar net už Atlanto. Užsieniečiai noriai domisi kanapių žiedais, tik kol kas jie perka tik bandomąsias pakuotes, kad pasižiūrėtų, ar produktas jiems tinka.

Dažniausiai tai būna žmonės iš Italijos, Prancūzijos, Rumunijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ar net Jungtinių Amerikos Valstijų.

A.Šironas prasitarė sulaukiantis ir auginamos produkcijos tikrinimų, mat kiekvieną vasarą į sodybą tikrinti kanapių atvyksta specialios tarnybos, kurios iš nuskinto žiedo nustato svaigiųjų medžiagų kiekį.

„Taip pat visas veisles mes sėjant turime deklaruoti: kokia veislė, iš kur pirkta sėkla, čekiai, sertifikatai. Bet kuriuo metu gali būti tikrinama ar pildomi visi žurnalai, reikia vesti atskirus kanapių žaliavų ir kanapių produkcijos žurnalus“, – apie nelengvą ūkininko dalią pasakojo A.Šironas.

Nors turėti kanapių ūkį, anot jo, ir nėra lengva, bet jei kažkas labai patinka, imi viską ir padarai su malonumu.