„Trylikti metai dirbame sau“, – su vos slepiamu pasididžiavimu pasakojo 33 metų Tomas Kupčinskas, su 35 metų pusbroliu Mariumi Pautieniumi Čyčkų kaime (Vilkaviškio r.) statantis ir restauruojantis medinius laivus.
Kai Tomas ir Marius baigė mokslus Marijampolės profesinio rengimo centre, įsidarbino Vilkaviškio laivų statybos įmonėje „Vėtrungė“.
Tomas dirbo staliumi, o Marius, įsigijęs apdailininko specialybę, dažė laivus. Bet po kurio laiko įmonė bankrutavo.
Įmonę numarino mokesčiai
„Buvau išvažiavęs į Angliją, bet grįžau po metų. Roviau porus, svogūnus, skyniau braškes, vištas gaudžiau, – pasakojo santūraus būdo Marius. – Grįžau, nes tai – ne man.“
T.Kupčinskas neslėpė, jog jo mintys irgi sukosi apie išvykimą į užsienį, tačiau pakalbino pusbrolį ir nusprendė kurti savo verslą – pasinaudoti „Vėtrungėje“ įgytais įgūdžiais.
Vyrai drąsiai žengė į nuosavą verslą net neįtardami, kokie sunkumai laukia.
„Iš pradžių buvau įkūręs įmonę, tačiau mokesčiai iš karto taip prismaugė, jog teko ją uždaryti.
Dabar dirbame su verslo liudijimais“, – pasakojo T.Kupčinskas.
Gauna įrengtus laivus
Meistrai iki šiol gerai prisimena, kaip pagamino pirmą laivą.
„Tai buvo 2,45 metro valtelė. Buvo jaudulio. Tačiau ji plaukė, nenuskendo.
Po to atsirado įgūdžių, pradėjome daryti didesnius laivus.
Nuolat skaitau daug specialiosios literatūros, ieškau informacijos internete“, – pasakojo T.Kupčinskas.
Anot jo, tiktai pirmuosius trejus metus dar pavykdavo suskaičiuoti, kiek valčių ir jachtų pagaminta.
„Manau, per 13 metų pastatėme apie 300 laivų. O kiek dar jų atnaujinome arba restauravome, tikrai nebesuskaičiuočiau. Vieno laivo gamyba trunka nuo mėnesio iki metų.
Laivą pradedame nuo paprastos lentos ir klientui atiduodame visiškai įrengtą: su santechnika, baldais, gelbėjimosi liemenėmis ir burėmis.
Tik elektros instaliacijai įrengti samdome meistrą, o bures siuvame Lenkijoje. Visa kita darome patys“, – pasakojo Tomas.
Jo pusbrolio teigimu, sunkiausias etapas yra lakavimas.
„Jis turi būti atliktas idealiai. Laivą restauruoti trunka ilgiau, nei naują pastatyti“, – aiškino M.Pautienius.
Jachta stulbino prabanga
Valties ar jachtos kaina priklauso nuo dydžio ir medžiagų. Paprasta, tačiau preciziškai pagaminta irklinė valtis kainuoja apie 500 eurų.
Brangiausias pusbrolių gaminys – maždaug 300 tūkst. eurų atsiėjusi 7,5 metro raudonmedžio jachta, kurią užsisakė Rusijoje gyvenantis klientas.
Vienetinius rankų darbo laivus pusbroliai gamina iš ypač kokybiškos medienos – tikmedžio, gabenamo iš Birmos ar Indijos, kurio kubinis metras kainuoja beveik 6 tūkst. eurų, Sibiro maumedžio, raudonmedžio ar lietuviško ąžuolo.
„Visą medieną, dažus, klijus, metalines detales gauname Lietuvoje. Laivų medžiagos yra itin brangios. Jos turi būti aukščiausios kokybės ir ilgaamžės.
Iki šiol neteko perdaryti nė vieno laivo. Darbo turime nuolat, klientai mus susiranda vieni per kitus. Norėjome įdarbinti daugiau žmonių, bet nėra norinčiųjų“, – kalbėjo T.Kupčinskas.
Geriausia reklama – kokybė
Pusbrolių užsakovai atvyksta iš įvairių pasaulio šalių – Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, Olandijos, Norvegijos, Čekijos, Slovakijos, Japonijos.
Klientas iš pastarosios šalies prieš kurį laiką suvalkiečius iš Žyčkų kaimo rekomendavo australui.
Erdvioje dirbtuvėje neseniai per pusmetį buvo pastatytas ir Vilniuje į Nerį nuleistas vokiečio užsakytas pramoginis vikingų laivas, prieš tai išbandytas šalia Vilkaviškio esančiame Paežerių ežere.
Įspūdingą drakono galvą ir uodegą išdrožė vilkaviškietis Povilas Penkaitis.
„Mūsų klientai nėra kaprizingi. Turime kelis ir Lietuvoje, tačiau didžioji dalis – užsieniečiai, kurie labai stebisi, jog mes su pusbroliu tokie jauni“, – pasakojo T.Kupčinskas.
Klausimas, ar pats turi laivą, meistrą prajuokino: „Turiu pasidaręs, bet neatsimenu, kada jame sėdėjau.“
