Giedrė Gainaitė - moteris, kurios rankose sunešioti paltai virsta nauja rankine, kosmetine ar kitu ekologišku aksesuaru. Naujam gyvenimui prikėlusi daugiau nei tūkstantį, kitų atliekomis jau laikomų daiktų, moteris teigia, kad smagiausia, jog daiktai ne tik ilgam laikui gali būti naudojami antrą kartą, bet ir padeda saugoti aplinką.
“Šiemet teko būti Maroko odų turguje. Tas odos gabalas tiesiog yra „viena ožka“, iš kurio galima pasiūtį vos veiną ar tik pusę kuprinės. Vadinasi, tūkstančiui daiktų reikia tūkstančio ožkų? Tos ožkos juk turi naudoti išteklius - joms reikia ėdalo, vandens”, – kalbėjo ekologiškų rankinių ir aksesuarų įmonės “LeaF” įkūrėja.
Saugo mielus prisiminimus
Pasak G.Gainaitės, jai ypač svarbu, kad žmonės kreipiasi prašydami perdaryti jų senelių ar kitų brangių žmonių nešiotus, bet dabar jau nebenaudojamus daiktus.
Ji mena, kaip kartą jos pagalbos suskato prašyti dvi draugės, dėvėjusios „draugystės kelnes”.
Jomis merginos dalijosi eidamos į vakarėlius, pasimatymus, tačiau kelnes išaugo.
“Tos kelnės dar buvo geros kokybės, tai mes iš jų pasiuvome kuprinę, delninę. Jomis draugės irgi dalijosi, tai taip „draugystės kelnės“ buvo išsaugotos”, - šypsodamasi pasakojo pašnekovė.
Atnaujina senus baldus
Prašydami išsaugoti širdžiai mielus prisiminimus, žmonės kreipiasi ir į Ramūną Gilį. Vyras perdirba baldus.
“Žmonės atneša savo daiktą, kurį padedu atgaivinti, pavyzdžiui, močiutės skrynią ir panašiai”, - sakė staliaus darbus dirbantis vyras.
O ir pats jis kėdžių, stalų ar kitus nebenaudojamų baldų jis ieško skelbimų portaluose, pasidairo jų ir prie šiukšlių konteinerių.
Anot R.Gilio, sunkiausia ne rasti baldų, o juos atnaujinti.
„Dažnai jie kelis kartus būna nemokšiškai perdarinėti. Labai retai galima rasti originalų daiktą“, - teigė įmonės “Old-new” baldų kūrėjas ir restauratorius.
Pataria neišmesti panaudotos medienos
Ekologija skatina ne tik atsakingą vartojimą, bet ir leidžia sukurti naujų, neatrastų dalykų. Pavyzdžiui, baldus, kurie pagaminti iš istorinių pastatų medienos.
“Mediena, kurią naudoju baldų gamybai, rasta ardant senus pastatus Kaune. Turiu omenyje kareivines, fortus”, - pasakojo Dominykas Bilziukevičius. Jis baldus gamina tik iš panaudotos medienos.
„Iš tokios medienos yra atrenkami tinkami ruošiniai, išimamos vinys ir tada jau prasideda apdirbimas“, - aiškino “Domino colors” įkūrėjas.
Jo teigimu, vieno baldo gamyba užtrunka nuo šešių iki aštuonių savaičių. Smagiausia, pasak jo, kad baldai yra ne tik išskirtinio dizaino, bet juos gaminant saugojama ir gamta, nekertami miškai.
Iš riedlenčių gamina aksesuarus
Dar vienas kūrėjas – Simas Sonkinas – pasakojo, kad aistrą riedlenčių sportui pavertė amatu ir gamtai draugiška veikla.
Iš sulūžusių riedlenčių jis kuria specialias detales automobiliams. Tačiau S.Sonmkinas neabejoja ir tuo, kad iš jų galima padaryti tai, ko tik širdis geidžia.
“Viskas, kas padaroma iš medžio, padaroma ir iš riedlentės. Ji gaminama iš kanadietiško klevo, kuris labai brangus”, - teigė jis.
Dirbtuves “Commune DIY” įsteigęs riedlentininkas dažniausiai gamina automobiliams skirtas pavarų svirtis.
„Juk taip padarau produktą iš sulūžusios lentos. Nuolat sportuojant, riedlentės lūžta kone kas mėnesį, o iš jų padarau gaminius, kuriuos galima naudoti mažiausiai metus.
Vairuodamas automobilį žmogus nuolat perjunginėja pavarų svirtį. Todėl man labai smagu, kad padarau ilgaamžišką daiktą iš šiukšlės“, – kalbėjo S.Sonkinas.
Naujos detalės dizaine
Šviestuvus galima gaminti ir iš perdirbto popieriaus. Tai prieš ketverius metus suprato INDI įkūrėjas Simonas Tarvydas.
Perdirbtas popierius atrodo kaip betonas. “Kai pradedi gilintis į kažkokią medžiagą, tau ji atsiveria. Atidarai vienus vartus - atsidaro dar keli. Ir matai, kad ta medžiaga atsiskleidžia su savo įdomiomis savybėmis”, - teigė jis.
Vienintelis Lietuvoje tokiu verslu užsiimantis vyras sako, kad daug džiaugsmo suteikia ne tik niekur nematyti gaminiai, bet ir jausmas, kad prisidedi prie darnaus vartojimo. Tiesa, nors kol kas daugiau klientų sulaukia dėl to, kad kuria išskirtinius gaminius, teigia, kad daugėja ir tokių, kuriems rūpi tai, ką jie perka.
“Turim aiškią gerbėjų auditoriją, kuri kaip taisyklė - išsilavinę žmonės. Jie turi vertybinį stuburą su šiuolaikiniu europietišku požiūriu. Jie galvoja ne tik apie dabartinę vartojimo situaciją, bet ir apie ateitį, kaip gyvens jų vaikai. Tokių žmonių daugėja”, - teigia Simonas Tarvydas.
Du nauji gyvenimai
“Duoti antrą šansą žmogui ir antrą šansą drabužiui” - tokia logika vadovaujasi dizainerė Janina Zibireva.
Dizainerė sukūrė socialiai atsakingą projektą, kurio tikslas - pasitelkiant drabužių dizainą skatinti atkreipti dėmesį į žmogų: benamystę, skurdą ir kitas problemas. Visa tai daroma nepamirštant gamtos, drabužiai kuriami iš jau panaudotos tekstilės, kurios, dizainerės įsitikinimu, perteklius. Drabužius puošti autorei padeda socialiai pažeidžiami žmonės. Juos ji randa “Carite”.
“Labai smagu kurti madą, kuri - skirta ne tik grožiui, bet turi ir gilesnį kontekstą. Smagu nešti visuomenei žinutę ir gerovę, moralinį peną. Aplikacijos, kurias kuria tie žmonės būna labai neatkartotinos”, - taip apie savo gaminius kalba mados ženklo “LECH LECHA” įkūrėja.
Susivienijo, nes skatina vartoti atsakingai
Nors kūrėjai daro skirtingus dalykus, visi jie dirba dėl vieno tikslo - populiarina žiedinę ekonomiką. Nori, kad lietuviai išmoktų pirkti atsakingiau, nesibaidytų ir perdirbtų gaminių. Pasaulyje tai - įprasta, Lietuvoje - naujovė.
Kad žinia sklistų garsiau, darnios aplinkos idėjos būtų populiarinamos, menininkai susikūrė į ekologinio dizaino asociaciją „Ekoda”. O visus savo darbus pristatė Energetikos ir technikos muziejuje, festivalyje “Perdirbinys. Jų darbų parodą Energetikos ir technikos muziejuje bus galima išvysti iki gruodžio 8 dienos.
Ekologinio dizaino asociacija „Ekoda“ - organizacija, vienijanti dizainerius, menininkus, kūrėjus, gamintojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurių veikloje, kūryboje ir gamyboje itin svarbūs žiedinės ekonomikos tikslai, tvarumo principai ir ekologiškas požiūris.
