Štai kuo tapo maža sparnuota dovana – lukštena visa Lietuva

 

  D.Urbonavičiūtės ūkio į prekybos tinklo parduotuves išvežama apie trečdalį visų ūkyje surenkamų putpelių kiaušinių.<br> Organizatorių nuotr.
  D.Urbonavičiūtės ūkio į prekybos tinklo parduotuves išvežama apie trečdalį visų ūkyje surenkamų putpelių kiaušinių.<br> Organizatorių nuotr.
  D.Urbonavičiūtės ūkio į prekybos tinklo parduotuves išvežama apie trečdalį visų ūkyje surenkamų putpelių kiaušinių.<br> Organizatorių nuotr.
  D.Urbonavičiūtės ūkio į prekybos tinklo parduotuves išvežama apie trečdalį visų ūkyje surenkamų putpelių kiaušinių.<br> Organizatorių nuotr.
  D.Urbonavičiūtės ūkio į prekybos tinklo parduotuves išvežama apie trečdalį visų ūkyje surenkamų putpelių kiaušinių.<br> Organizatorių nuotr.
  D.Urbonavičiūtės ūkio į prekybos tinklo parduotuves išvežama apie trečdalį visų ūkyje surenkamų putpelių kiaušinių.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 14, 2017, 3:25 PM

Tuomet, kai 1995 m. verslininkės Daivos Urbonavičiūtės tėvai Elena ir Rimantas iš putpelininkystės pradininko Lietuvoje ir biomedicinos mokslų daktaro Jono Skonsmano dovanų gavo 20 putpelių, niekas, net šeimos nariai nesitikėjo, kad tos dvi dešimtys paukščių per porą dešimtmečių išaugs į didelį ir modernų ūkį, kuriame šiandien gyvena 20 tūkst. putpelių.

Žingsnelis po žingsnelio Matukiškių kaime (Elektrėnų sav.) esantis D.Urbonavičiūtės putpelių ūkis išsikovojo tvirtas lyderio pozicijas rinkoje ir meilę klientų širdyse.  

Ištiesė pagalbos ranką 

Netrukus iš dovanų gautų putpelių išaugęs visas jų pulkas pridėjo tiek kiaušinių, kiek D.Urbonavičiūtės šeima nepajėgė suvalgyti, buvo nuspręsta dalį kiaušinių parduoti. 

„Tuo metu šalyje nebuvo nei putpelių, nei juo labiau jų kiaušinių. Jie buvo egzotika, parduotuvėse buvo labai brangūs – vienas kiaušinis kainuodavo apie 50 lito centų.

Nelabai žinojome, ką ir kaip daryti, kur ir kam juos parduoti, tad tiesiog atvežėme kiaušinius į parduotuvę, kuri, kaip tuo metu mums atrodė, galėtų jais susidomėti. Pataikėme – parduotuvėje mūsų atvežtus kiaušinėlius priėmė. Ilgainiui ši parduotuvė išaugo į didžiulį „Maximos“ parduotuvių tinklą, su kuriuo mes iki šiol bendradarbiaujame“, – 1996 m. įvykius prisiminė Daiva.

Toji parduotuvė – šiandien sostinėje, Lazdynų mikrorajone, esanti nedidelė, vieno „X“ formato, „Maxima“.

Tuomet, pačioje veiklos pradžioje, putpelės augo ir gyveno p. Daivos tėvų namo rūsyje, o dėžutes mažiems kiaušinėliams dėti šeima tiesiog rankomis lankstė iš popieriaus. Tokios jos ir nuguldavo „Maximos“ lentynose. „Vis dėlto rankų darbo dėžučių greit atsisakėme ir pasirinkome vieno gamintojo plastikines dėžutes. Jos buvo labai funkcionalios, tad jas modernesnėmis pakeitėme tik visai neseniai“, – sakė D.Urbonavičiūtė.  

Poreikis ir populiarumas auga

Šiandien iš D.Urbonavičiūtės putpelių ūkio į „Maximos“ parduotuves iškeliauja apie trečdalis visų ūkyje surenkamų putpelių kiaušinių. Paprastai per savaitę „Maximą“ pasiekia apie 2 tūkst. šio ūkio putpelių kiaušinių dėžučių.

„Šis paukščius mylintis šeimos verslas, Daivos Urbonavičiūtės putpelių ūkis, yra vienas seniausių mūsų tiekėjų. Tai vienas iš daugybės sėkmės pavyzdžių, kai kartu su savo tiekėjais padėjome vieni kitiems augti. Mūsų pirkėjai pamėgo lietuviškus putpelių kiaušinius – jų paklausa didelė ir kasmet auga“, – sakė Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento vadovė.

D.Urbonavičiūtė skaičiuoja, kad kasmet putpelių kiaušinių pardavimas išauga apie 10 proc. Tiesa, jų populiarumas labai priklauso nuo sezono, todėl ūkyje gyvenančių putpelių skaičius taip pat kinta. Daugiausiai jų laikoma šaltuoju metų laiku, gerokai mažiau vasarą. 

Tiesa, prie putpelių kiaušinių populiarinimo kaip įmanydami stengiasi prisidėti ir patys putpelių ūkio įkūrėjai. „Mes jau 20 metų žmonėms pasakojame apie putpeles ir jų kiaušinių naudą, tačiau neretai tenka nustebti: atsiranda žmonių, kurie nėra girdėję apie putpelių kiaušinius“, – sako ūkininkė.  

Vertingesni ir sveikesni

Pasak D.Urbonavičiūtės, žmonės putpelių kiaušinius vis labiau vertina dėl maistinių savybių – juose gausu kalcio, vitaminų A ir D.

„Mūsų užsakytas tyrimas parodė, kad putpelių kiaušinio lukšto paviršiuje yra itin didelis kiekis vitamino D, vieno kiaušinio lukšte vitamino D yra kelis kartus daugiau nei dienos norma. Tokie rezultatai nustebino net tyrimą atlikusius laboratorijos darbuotojus. Lukštai gali atstoti vitaminus ir papildus. Be to, putpelių kiaušiniai dažnai tinka alergiškiems žmonėms“, – vardina ūkininkė, kurios šeimos virtuvėje jau seniai nėra vištų kiaušinių.  

Anot D. Urbonavičiūtės, putpelių kiaušiniai puikiai tinka visur ir viskam: ir kiaušinienei, ir blynams, ir salotoms. „Sveikatinimosi tikslais naudojame žalius kiaušinius, nes termiškai apdoroti jie praranda nemažai gerųjų savybių“, – atskleidžia D. Urbonavičiūtė.

Modernus ūkis

Du dešimtmečius šeima dirbo savadarbiame ūkyje, kur daug kas buvo padaryta ir sukonstruota p. Daivos tėčio, kone visi darbai buvo atliekami pačių rankomis. Viskas pasikeitė 2015 m., kai duris atvėrė naujas ir kur kas didesnis D. Urbonavičiūtės putpelių ūkis. 

Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, ūkis tapo moderniausias Lietuvoje, dirbti jame tapo paprasčiau. „Tačiau net ir daugelį procesų automatizavus, vien savų rankų nebepakanka. Be šeimos narių, mūsų ūkyje dirba dar trys samdomi darbuotojai“, – pasakoja p. Daiva.

Putpelėms ūkyje taip pat sukurtos idealios gyvenimo sąlygos. Joms nuolat palaikoma vienoda, ne žemesnė kaip 18 laipsnių (esant žemesnei temperatūrai putpelės kiaušinių nedėtų) temperatūra, paukšteliai apsaugoti nuo perkaitimo, patalpos nuolat vėdinamos, reguliuojama drėgmė. Kadangi putpelės bijo ryškios šviesos, pasirūpinta blankiu apšvietimu. 

Jei negali būti ūkyje, savo putpelių armiją D. Urbonavičiūtė stebi per kompiuterį ar mobilųjį telefoną – putpelių gyvenamose patalpose įrengtos vaizdo kameros. „Labai didžiuojamės, kad mūsų ūkyje putpelės lesinamos specialiais lietuvių gaminamais pašarais, kuriuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų. Tai nuolat stengiamės akcentuoti savo pirkėjams, nes esame įsitikinę, kad tokia produkcija sveikesnė“, – pabrėžia ūkininkė.  

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.