Lietuvoje pradės veikti pirmasis naminių gyvūnų krematoriumas

Nors kaimyninėse šalyse yra ne vienas gyvūnų krematoriumas, tai visiška naujovė Lietuvoje. Jau vasario mėnesį Tauragės rajone atsidarys pirmasis naminių gyvūnų krematoriumas mūsų gimtinėje.

 Tauragės rajone atsidarys pirmasis naminių gyvūnų krematoriumas Lietuvoje.
 Tauragės rajone atsidarys pirmasis naminių gyvūnų krematoriumas Lietuvoje.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 27, 2017, 10:18 AM

„Įmonė užsiims naminių gyvūnėlių kremavimu. Augintinių gaišenas galėsime paimti patys arba žmonės galės jas atvežti į krematoriumą. Šeimininkams bus atiduodami augintinių pelenai, o jeigu jų nereikės – bus galimybė palikti juos mums“, – sako įmonės UAB „Vetservisas“ įkūrėjas Vitalijus Žebelys.

Naujos idėjos Lietuvoje sumanytojas veterinaras V. Žebelys sako, kad mintis įsteigti gyvūnų krematoriumą jo galvoje brendo jau maždaug penkerius metus.

„Šia sritimi teko nemažai domėtis. Gyvūnų krematoriumai užsienyje vis labiau populiarėja, jų itin daug Anglijoje, Amerikoje, taip pat kaimyninėse šalyse. Šių tautų žmonės sukremuoja labai didelį procentą visų nugaišusių gyvūnėlių. Kremavimas – labai humaniškas būdas atsisveikinti su augintiniu. Kol kas vienintelė pramoninė deginimo gamykla yra Rietave, ten vežamos visos skerdenos: galvijų, kiaulių, naminių gyvūnų“, – pasakoja Vitalijus.

– Vitalijau, su kokiomis problemomis susiduriate kurdamas verslą, kas yra sudėtingiausia?

– Reikiamos dokumentacijos tvarkymas atima nemažai laiko. Mums prireikė beveik dvejų metų. Tiesa, ir tai dar nėra finišo tiesioji. Kuriant šį verslą kyla daugiau klausimų nei atsakymų, mat tai labai specifinė sritis, apie kurią informacijos nėra labai daug.

– Iki šiol Lietuvos gyventojai neturėjo galimybės kremuoti augintinių kūnų ir kažkaip išsiversdavo, tad ar tikrai ši naujovė yra reikalinga Lietuvai? Kodėl, tarkime, negalime užkasti gyvūnėlių tiesiog gamtoje, kodėl tai yra blogai ir kuo tai gali būti pavojinga?

– Įstatymai draudžia užkasti gyvūnėlių kūnus. Tiesa, kartais žmonės nesivargina kasdami duobes ir augintinių gaišenas išmeta tiesiai į šiukšlių konteinerį. Jei žmonės turi gana nemažą sklypą, galbūt jiems patogiau užkasti gyvūno kūną kažkur pas save, juk nereikia niekur važiuoti. Tačiau yra ir kita medalio pusė – nėra paprasta iškasti duobę gyvūnui, sveriančiam 50 kg. Be to, net jeigu jį ir užkasime ir laikysime, tarkime, kitą šunį, yra tikimybė, kad toje vietoje jis bandys kapstyti, rausti. Jei augintinio lavonėlis bus užkastas miške, yra tikimybė, kad šernai jį atkas... Kai augintiniu rūpiniesi maždaug 10 metų, myli jį kaip šeimos narį, šeri – svarbu deramai su juo atsisveikinti.

– Kodėl Lietuvai, jūsų nuomone, yra reikalingas gyvūnų krematoriumas?

– Gyvūnų krematoriumas gali apsaugoti gamtą nuo taršos. Visų antra, Lietuva turi bręsti ir suprasti kremavimo svarbą. Pavyzdžiui, žmonių kūnų deginimas pastaruoju metu procentiškai auga, tai rodo, kad auga ir žmonių sąmoningumas. Trečias dalykas, gyvūnėliai nusipelnė, kad su jais būtų gražiai atsisveikinta. Būdamas veterinarijos gydytojas, matau įvairiausių dalykų. Ne visų elgesys su augintiniais yra gražus, norėčiau, kad su jais būtų atsisveikinama kuo gražiau.

– Ar gyvūnų kremavimo paslaugų kaina nesikandžios?

– Kaina priklausys nuo tam tikrų dalykų: gyvūno dydžio, ar mums reikės vykti į žmogaus namus pasiimti augintinio, ar augintinis bus atvežamas į veterinarijos kliniką, o mes iš klinikos jį nugabensime iki krematoriumo. Vidutiniškai kaina svyruos nuo 50 iki 180 EUR.

Jūsų įkurtas verslas gali apsaugoti gamtą nuo taršos, tai naudinga Lietuvai. Ar nebandėte gauti valstybės finansavimo, pasinaudoti Europos Sąjungos investicijomis?

– Bandėme kreiptis dėl verslo plėtros kaimo vietovėse projekto, tačiau mūsų įmonė neatitiko tam tikrų reikalavimų, tad negalėjome pasinaudoti jų parama, tačiau kreipėmės į UAB „Investicijų ir verslo garantijas“ (INVEGA). Jie pasiūlė teikti paraišką kredito unijai dėl galimybes gauti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą lengvatinę paskolą pradedančiajam verslui iš Verslumo skatinimo fondo 2014-2020. Taip gana paprastai gavome ne tik 25 tūkst. Eur paskolą, bet ir pasinaudojome darbo užmokesčio kompensavimo priemone „Subsidijos verslo pradžiai“. Darbo užmokesčio kompensavimas labai palengvina verslininkų dalią. Jau gavau pirmąjį pinigų grąžinimą, jis maloniai nustebino, tikrai džiaugiuosi gautomis lengvatomis.

– Kas šiandien jums atrodo sunkiausia vystant verslą?

– Šiuo metu vadovauju naujai įkurtam verslui ir dirbu samdomą darbą. Šias dvi veiklas bandau suderinti, tad puikiai suprantu abi puses – verslininkus ir samdomus darbuotojus. Nuosavas verslas reikalauja aukų. Kai turi verslą, pamiršti apie darbo valandas, o tavo pečius užgula didelė atsakomybė: turi išmokėti algas darbuotojams, stebėti pokyčius verslo rinkoje, numatyti keletą žingsnių į priekį.

Be abejo, kad šie dalykai po kažkurio laiko pradeda varginti. Kartais užplūsta mintys, kad galbūt viso to nereikėjo, tačiau tuo pat metu suprantu, kad negaliu gyventi be iššūkių. Prieš įkurdamas šį verslą turėjau kitą įmonę. Nors ji buvo gana nedidelė, tačiau turėjau sukaupęs tam tikrą verslo žinių bagažą. Nesu baigęs atitinkamų mokslų, esu veterinarijos gydytojas, tad kasdieną tenka susidurti su naujais iššūkiais versle.

– Kaip manote, iš ko susideda sėkmingas verslas?

– Sėkmingam verslui gyvuoti be galo svarbi gera komanda, be jos negalima pasiekti aukštumų, juk vienas vadovas negali visko padaryti. Komanda yra kertinis akmuo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.