„Nuo pirmos dienos, kai atvykau čia, viskas buvo ir yra gerai, esu viskuo patenkintas, išskyrus orą. Galima pakeisti darbo vietą, mašiną, profesiją ir žmoną, bet oro - nepakeisi…”, - juokiasi vyras.
Vis dėlto, didžiulis klimato skirtumas egiptiečio negasdina, jam labiau rūpi iššūkiai, su kuriais tenka susidurti kasdienybėje.
„Vienas didžiausių sunkumų gyvenant čia buvo susirasti butą nuomai. Jei ne draugės pagalba, tai padaryti būtų buvę sunku. Daugelis nuomotojų paniškai bijo užsieniečių ir visiems klijuoja tą pačią etiketę”, – pasakojo Ašrafas.
Pasak jo, sužinoję vyro egiptietišką kilmę, nuomojamų butų savininkai sugalvoja įvairiausių reikalavimų ir sąlygų.
„Žmonės vadovaujasi giliai įsišaknijusiais stereotipais ir dėl to jų nekaltinu. Kadangi suprantu lietuviškai, dažnai girdžiu replikas iš aplinkinių, būna ir komplimentų, būna ir negražių žodžių, bet aš nereaguoju į tai.
Ypatingas dėmesys jaučiasi tada, kai iš Vilniaus nuvažiuoji į mažesnius Lietuvos miestus, pavyzdžiui, Marijampolę, Alytų. Ten į mane žmonės žiūri taip lyg būčiau nuogas”, - pasakoja egiptietis.
Nepaisant to, Ašrafas kol kas neturi minčių grįžti į Egiptą. Vyras atidarė masažo studiją, dalijasi savo patirtimi masažo kursuose ir džiaugiasi nuolat didėjančiu klientų srautu.
„Mane supa daug gerų žmonių, kurie mane gerbia, vertina. Turiu tikslą ir jo siekiu, todėl nežadu sustoti ar viską mesti”, – sakė A.Attia.
Jo teigimu, vienas greičiausių ir svarbiausių integracijos kitoje šalyje būdų – kuo greičiau išmokti vietinę kalbą.
„Kai aš išmokau pasisveikinti lietuvių kalba, grįždamas iš universiteto buvau laimingas kaip mažas vaikas – visiems praeiviams kartojau „Laba diena“ ir žmonės manęs pradėjo klausti „Ko nori?“.
O aš nieko nenorėjau, aš tenorėjau pasisveikinti ir palinkėti gražios dienos. Lietuvoje taip yra, kad jei tu šypsaisi gatvėje be priežasties, tai tu keistas, kažkas su tavimi negerai”, – sakė jis.
