Daržovių traškučius gaminanti įmonė buvo įkurta prieš šešerius metus. Įmonės įkūrėjams iš pradžių į galvą buvo šovusi mintis gaminti įvairius saldumynus iš daržovių, tačiau ilgainiui verslininkai atrado savo nišą.
„Išbandėme įvairius receptus galiausiai atradome daržovių traškučius. Galime džiaugtis ir didžiuotis, kad visas daržoves įsigyjame tik iš Lietuvos ūkininkų“, – sako A. Stanionis.
– MB „Traškuvą“ įkūrėte 2012-aisiais, Klaipėdoje. Kaip sugalvojate užsiimti daržovių traškučių gamyba ir kodėl būtent ja?
– Minėtais metais rinkoje karaliavo bulvių traškučiai. Galima sakyti, kad tuo metu praktiškai nebuvo įmanoma rasti kitokių traškučių, tad norėjome pasiūlyti šį tą naujo. „Traškuva“ gimė siekiant gaminti natūralesnius daržovių traškučius.
– Galima sakyti, kad pastaruoju metu sveikas gyvenimo būdas, taisyklinga mityba yra madinga, tačiau 2012-aisiais, kai nusprendėte pradėti kurti sveikuoliškus traškučius, taip nebuvo. Nebijojote, kad jūsų produkcija gali nerasti vietos po saule?
– Tikriausiai, imantis kiekvieno verslo išlieka tikimybė, kad žmonės nesusidomės siūloma preke ir ji neras savo kliento. Svarbiausia viską daryti su dideliu tikėjimu, užsidegimu ir be jokių dvejonių.
– Kuo yra ypatingi jūsų gaminami traškučiai?
– Mes gaminame natūralius daržovių traškučius, juose nėra jokių dirbtinių priedų, prieskoniai taip pat natūralūs. Daržoves perkame tik iš Lietuvos ūkių. Artimiausiu metu savo klientams pristatysime naujovę – ketiname gaminti ekologiškus daržovių traškučius.
– Kaip manote, ar tai, kad žmonės vietoj įprastų traškučių renkasi daržovių, rodo, kad jie yra linkę sveikiau gyventi?
– Žmonės tikrai yra linkę pirkti sveikesnius produktus. Dalyvaudami mugėse bendraujame su savo klientais, jie nuoširdžiai domisi sveikais produktais. Ko gero, tai rodo, kad sveika gyvensena šiandien tampa vis populiaresnė.
– Su kokiais iššūkiais teko susidoroti verslo pradžioje?
– Didžiausia problema buvo apyvartinės lėšos. Sukūrus verslą norisi plėsti veiklą, tačiau dar nėra uždirbta pakankamai lėšų, kad būtų galima tai padaryti. Bankai tokiais atvejais nenori skolinti pinigų, nes tai tik veiklos pradžia. Dėl šios priežasties viskas vyksta kur kas lėčiau, nemažai laiko sugaištama ieškant apyvartinių lėšų. Tiesa, praėjusiais metais mūsų įmonei stipriai padėjo INVEGA (red. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.) Su jos suteikta garantija pavyko gauti geresnes sąlygas verslo paskolai banke. Tai ženkliai pagerino įmonės situaciją, atsirado galimybė greičiau judėti į priekį.
– Jūsų gaminamos produkcijos galima įsigyti ne tik Lietuvoje, tačiau ir Latvijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Danijoje. Kaip pavyko pradėti eksportuoti prekes į užsienį? Galbūt mąstote apie tolimesnę plėtrą?
– Dažnai dalyvaujame parodose Lietuvoje, Latvijoje. Kelis sykius teko dalyvauti Estijoje, Lenkijoje. Po kiekvienos parodos atsiranda naujų klientų iš įvairių šalių. Visai neseniai grįžome iš Dubajaus, kur dalyvavome tarptautinėje maisto ir gėrimų pramonės parodoje „GulFood 2018“. Man be galo įdomu bendrauti su verslininkais, kurie užsiima panašia veikla. Tokių parodų metu dalyviai turi unikalią progą susipažinti, dalytis gerąja patirtimi. Mes turime planų vystyti savo veiklą kaimyninėse šalyse, o ateityje galbūt ir Skandinavijoje. Tiesą pasakius, plėtra vyksta nuolatos – tai natūralus procesas, juk sustoti negalime.
– Kas šiandien jums yra didžiausia motyvacija?
– Turiu sūnų ir nuostabią žmoną, reikia pasirūpinti jais. Drauge su jais noriu praleisti kuo daugiau laiko, pamatyti pasaulį, o visam tam reikia pinigų.
– Kokių patarimų galėtumėte duoti pradedantiesiems verslininkams?
– Svarbiausia nebijoti pradėti ir pradėjus tvirtai tikėti tuo, ką darai, bendrauti su panašios patirties turinčiais bendraminčiais.
