Tam, kad išgyventų, jauna pora pluša be atostogų, septynias dienas per savaitę. O geriausias atlygis, sako ne uždirbti pinigai, bet elektrėniškių palaikymas.
Elektrėnuose netoli marių stovi jaunųjų verslininkų vagonėlis. Jis nedidelis, tačiau dviem sunkiai užsienyje dirbusiems žmonėms tai buvo svajonės grįžti namo ir pradėti nuosavą verslą išsipildymas.
Iššūkis – gyventi gerai
- Kokius darbus jums užsienyje teko dirbti?
- Kipras Dabulevičius: Norvegijoje dirbau žemės ūkyje, salotas, brokolius pjaudavome. Šveicarijoje bulves kasiau, morkas ravėjau. Danijoje statybos darbais užsiėmiau, dažiau, glaisčiau.
O nusprendžiau grįžti, nes pasiilgau Lietuvos, Elektrėnų. Man patinka jos gamta.
- Greta Grincevičiūtė: Į Lietuvą mane sugrąžino šeimos ir draugų ilgesys. Juo labiau, kad svetimoje šalyje niekada nebūsi savas.
Ir šiaip norėjau išbandyti tai, kas sunkiau. Užsienyje visada lengviau, visada rasi darbą. O Lietuvoje iš tikrųjų yra iššūkis gyventi gerai.
Šiek tiek padėjo santaupos, taip pat artimųjų pagalba, močiutė iš Kipro pusės. O paskui jau tik darbas, darbas.
– Jūsų vagonėlyje galima nusipirkti kebabų, mėsainių, salotų. Kodėl ėmėtės tokio verslo?
– Kipras: Mes su Greta labai mėgstame maistą ir susidurdavome su problema, kai norėdavome kažkur po darbo pavalgyti.
Dabar per dieną parduodame apie 300-350 porcijų.
Čia ateiname 10 valandą ryto, o jau po 10 minučių žmonės lenda per galines duris ir klausia, kada dirbsime.
Kebabai man tai asocijuojasi su nesveiku maistu. Stengiamės jį padaryti sveikesnį, naudoti natūralią mėsą, be jokių pridėtinių sojų ar dar kažko, naudoti sveikesnį padažą, natūralesnį, naudoti šviežias daržoves, tarkuoti porą kartų per dieną, kad būtų traškios. Tiesiog reikia daugiau stengtis.
- Žinau, jūs majonezo nenaudojate, patys gaminate padažus. Bet gaminant sveikiau, turbūt verslą daryti yra sunkiau?
- Greta: Pelnas mažesnis, bet turime daryti kokybiškai. Nuolat susiduriame su nekokybiškai produktais. Žmonės nori parduoti mažiau, bet uždirbti daugiau. Jaučiuosi laimingesnė darydama viską sąžiningai ir kokybiškai. Man patinka, kai žmogus padėkoja. Tai, kad jis grįžta, šypsosi, man yra didesnis pelnas, nei pinigai.
Esame laimingi, kad esame Elektrėnuose, mylime šitą miestą.
- Jūsų erdvė labai maža, vos 8 kv. m. Porai turbūt labai sudėtinga dirbti ištisą savaitę ir 12 valandų per parą kartu tokioje mažoje erdvėje?
- Nėra. Iš pat pradžių gal buvo sudėtinga pamatyti visus niuansus, vienas kito stipriąsias ir silpnąsias puses. Nes iš pradžių idealizuoji žmogų, paskui pamatai, kad yra visokių niuansų, bet pripranti ir neįsivaizduoji gyvenimo vienas be kito.
- Suprantu, kad ši 8 kv. m. erdvė jūsų neišskyrė, nes Kipras prasitarė, kad po poros savaičių bus jūsų vestuvės.
- Greta: Taip, ruošiamės didelei šventei, mūsų gyvenimo šventei.
- Pagrindinis patiekalas jūsų vestuvėse, suprantu, bus kebabai?
– Greta: Ne, norime nuo jų pailsėti.
- Netrukus švęsite savo vestuves, tikiuosi, kitą rytą nestosite čia ir negaminsite kebabų?
- Greta: Kitą rytą gal ne. Bet dar kitą rytą tai tikrai. Nes jokių atostogų sau kol kas negalime leisti.
