Pastaroji apima siaurą sritį, socialinė įmonė rūpinasi tam tikrų tikslinių grupių įdarbinimu, pavyzdžiui, neįgaliųjų, žmonių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų ar priklausomybės gydymo centrų. O socialinio verslo sąvoka kur kas platesnė – tai verslo modelis, pagal kurį panaudojant rinkos mechanizmą pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais.
Pagrindinis tokio verslo tikslas – poveikis visuomenei, socialinio verslo uždirbtas pelnas yra skiriamas socialiniams tikslams įgyvendinti. Bet kuris tradicinis verslas taip pat gali būti socialiai atsakingas, tačiau tai nėra pagrindinis jo tikslas. Dėl kylančios sąvokų painiavos pernelyg stebėtis neverta. Socialinio verslo kryptis Lietuvoje dar nauja. 2015 metais Lietuvos ūkio ministras įsakymu patvirtino socialinio verslo koncepciją. Iki tol socialinis verslas Lietuvoje nebuvo niekaip reglamentuotas. Tuo metu kas ketvirta Europos Sąjungoje (ES) įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Augantis Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai, todėl socialinio verslo koncepcija bei socialinės inovacijos Lietuvai yra labai svarbios.
Socialinio verslo skatinimo priemonės
Kurti ir plėtoti socialines inovacijas imasi ne kiekvienas. Tam reikia vaizduotės, atkaklumo ir pasitikėjimo kuriamo produkto ar paslaugos idėja. Tačiau tik sukurti koncepto neužtenka, reikia jį ir įgyvendinti. Socialinių inovacijų kūrėjai susiduria su iššūkiais ir sunkumais, kuriuos tenka įveikti, kol produktai ar paslaugos pasiūlomi vartotojams. Šiuo metu didžiausia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Horizontas 2020“ projektams įgyvendinti yra numačiusi skirti beveik 80 mlrd. eurų.
Programa skirta svarbiausioms problemoms spręsti pagrindinėse 6 srityse:
– sveikatos, demografinių pokyčių ir gerovės;
– maisto tiekimo užtikrinimo, tvaraus žemės ūkio, jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų ir bioekonomikos;
– saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos;
– išmanaus, netaršaus ir integruoto transporto;
– veiksmų klimato kaitos srityje, išteklių veiksmingumo ir žaliavų;
– įtraukios, novatoriškos bei saugios visuomenės.
Būtent paskutinė skatina socialinio verslo kūrimą. Šiuo metu šioje įtraukios, novatoriškos ir saugios visuomenės srityje pateiktos 226 paraiškos, iš jų 19 patenka į finansuotinų paraiškų sąrašą, o sėkmės rodiklis siekia 9,18 procento.
„Kol kas socialinio verslo modelis nėra populiarus ir siektinas, tačiau tikimasi, jog ateityje jo populiarumas tik augs, o įvairios investavimo priemonės padės įgyvendinti socialinio verslo idėjas“, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Tačiau ne tik didžiausia programa skatina socialinių verslų kūrimąsi ir plėtrą. Mažesnės programos taip pat skatina inovatyvius sprendimus, pavyzdžiui, priemonė „Inostartas“. Ji skirta naujoms, inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti paramą idėjai ir produktui plėtoti ar tyrėjams ir mokslininkams įdarbinti.
MITA priemonė – startas veiklai
Socialinių inovacijų kūrėjai sutinka, jog MITA priemonių finansavimas gali tapti puikiu startu tolesnei veiklai. Štai internetinės programavimo mokymo platformos „Solid Education“ įkūrėjas Paulius Paškevičius 2014 metais dalyvavo MTEP rezultatų komercinimo priemonėje. Jos tikslas – komercinti mokslinių tyrimų rezultatus kuriant mokslui imlias įmones. Priemonė skirta paskatinti inovatyvaus produkto, technologijos ar paslaugos komercinimo procesą bei jų patekimą į rinką. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu (KTU) buvo sukurta elektroninė nuotolinio mokymosi platforma. Produkto inovacija ta, kad mokymas vyksta tik internetu. Tai reiškia, kad vaikai, gyvendami bet kuriame Lietuvos mieste, gali mokytis programuoti, bendrauti ir kurti naujus bei išskirtinius savo projektus.
„Kiekvieną tada dar litą stengėmės panaudoti, ne tik sukūrėme mokymo programą, bet ir aplankėme 100 000 moksleivių visoje Lietuvoje. Pasakojome jiems apie kuriamą programą, kartu programavome. Siekėme parodyti, kad nesame laikinas projektas, kuris netrukus baigsis. Norėjome atskleisti savo idėjos tęstinumo galimybes tiek moksleiviams, tiek mokytojams. Žinoma, visa tai būtume padarę ir be finansavimo, tačiau dalyvavimas MITA priemonėje padėjo viską padaryti daug greičiau“, – teigia P. Paškevičius.
Susidomėjimas technologijomis neslūgsta, todėl mokymo platformos kūrėjai ieško naujų sprendimų ir galimybių. Šiuo metu yra kuriamas produktas, kuris galėtų būti naudojamas ir mokyklose.
Socialinis aspektas mokymosi platformoje
Mokymo platformos įkūrėjas programavimą mato kaip kūrybinę veiklą. Daugelis programavimą sieja su aukštosiomis technologijomis, sudėtingu mokslu, kurį perprasti gali toli gražu ne kiekvienas.
Pašnekovas šį įsitikinimą sugriauna: „Programavimas taip pat dera su grafika, muzika. Mokymosi procesą stengiamės pateikti per kūrybinę prizmę, vaikai bendrauja tarpusavyje, buriasi į komandas, kuria žaidimus, mobiliąsias programėles. Daro tai, kas jiems patinka.“
Taip pat P. Paškevičius išskiria keletą priežasčių, kodėl verta mokytis programavimo. Viena svarbiausių – karjeros galimybės ir perspektyvos. Šiuo metu pasaulyje trūksta 1 mln. programuotojų. Prireiks labai daug laiko, kol rinka bus visiškai užpildyta. Todėl programuotojo įsidarbinimo galimybės siekia 100 % beveik kiekviename pasaulio kampelyje. Beje, tai dar viena svarbi priežastis. Programuotoju galima dirbti iš bet kurio pasaulio miesto. Nors iš namų dirbti ne visiems lengva, reikalingas išskirtinis susikaupimas, tačiau galima sutaupyti laiko, kurį gaištame keliaudami ir grįždami iš darbo. Plečiasi akiratis bei kalbų mokėjimas, nes dirbant tarptautinėje komandoje tenka bendrauti dviem ar trimis kalbomis. Komandą dirbant internetu dažniausiai sudaro įvairių tautybių kolegos. Tokios galimybės – bendrauti su kolegomis iš įvairiausių šalių – faktiškai negali pasiūlyti joks kitas darbas. Dar labai svarbus kriterijus – finansai. Žmogus jaučiasi gerai, kai uždirba pakankamai. Šis aspektas svarbus ir visai šeimai. Tėvai, kiti šeimos nariai jaučiasi ramūs ir laimingi, kai mato, jog artimam žmogui sekasi, jis dirba mėgstamą darbą ir uždirba pakankamai pinigų. Šis aspektas keičia socialinę situaciją.
Finansavimas rėmėjų lėšomis
Kitas kelias plėtoti socialinį verslą yra privačios rėmėjų investicijos. Šiuo keliu pasuko „Orių namų“ įkūrėja Marija Bunkaitė. Ji sujungė tris svarbiausias sritis, kurios, pasak Marijos, ją labiausiai „veža“ – socialinės problemos (senjorų skurdas ir vienišumas), asmeniniai finansai ir nekilnojamasis turtas. Unikalaus projekto esmė, jog senjorai neatlygintinai gyvena „Oriuose namuose“ (nemoka nei už nuomą, nei už komunalines paslaugas), o šie neatlygintinai naudojasi senjorų būstais, jog juos išlaikytų. Ši idėja M.Bunkaitei kilo prieš 3 metus. Apie šią idėją papasakojo šeimos nariams, o vėliau organizacijoms, kurios rūpinasi senjorais. Visi sutiko, jog idėja puiki ir tikrai reikalinga, tačiau pripažino, kad bus sunku. Pirmiausia rasti ir įtikinti senjorus, kad jie sutiktų gyventi „Oriuose namuose“. Vis dėlto senjorai labai atsargūs ir nemėgstantys permainų. Taip pat finansinis aspektas daugeliui atrodė esminis ir sunkiausias iššūkis. Marija sako, kad buvo apsisprendusi pirmuosius namus senjorams pastatyti naudojant rėmėjų lėšas. Taip pat ji nesiekė viską padaryti kuo greičiau.
„Tačiau įvykius paskubino rastos puikios patalpos keturbučiui Karoliniškėse. Šalia parduotuvės, turgus, vaistinė, poliklinika. Visus butus galima įrengti pirmame aukšte, kiekvienam gyventojui tenka po du langus. Tiesiog puiki vieta senjorams gyventi“, – pasakoja Marija.
Patalpos kainavo 80000 eurų, visą šią sumą paaukojo moteris, patikėjusi Marijos idėja. Pati pašnekovė tvirtina, jog tai tikrų tikriausia sėkmės istorija. O sėkmės receptas labai paprastas – daryti tai, kas patinka ir labiausiai „veža“, ir negailėti tam nei laiko, nei jėgų. Ateityje tikimasi turėti visą „Orių namų“ filialų tinklą. Antruosius namus taip pat planuojama statyti iš rėmėjų lėšų, o trečiajam – jau skolintis iš banko. Dveji namai bus pakankamai stiprūs išlaikyti ne tik save, bet ir trečiąjį filialą su banko paskola. Šis socialinis modelis Lietuvoje visiškai naujas ir unikalus. „Panašių projektų, sprendžiančių tam tikras socialines problemas, reikia kuo daugiau“, – įsitikinusi Marija.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
