Pavadinimą sugalvojo dukra
Gargždiškei Astai vienas brangiausių žodžių – tas, kuriuo ją šaukdavo mažylė dukra – amama. Dukra ūgtelėjo, o žodį moteris tebesaugojo mintyse. Todėl atidarant kavinę net nekilo abejonių, kaip ją pavadinti.
Lietuvės ir latvio šeima Airijoje kurį laiką darbavosi brokolių lauke.
„Brokoliai – mūsų meilės gėlės“, – juokiasi kavinės „Amam bistro“ įkūrėja A.Marcinkeviča.
Vėliau jie su draugais Airijoje įkūrė nuosavą kavinę, todėl sugrįžę į Lietuvą nesiblaškė ir ėmėsi tos pačios veiklos.
„Visi čia tik kalba: „Jėzau, kaip blogai toje Lietuvoje, kaip čia viskas taip ir anaip. Gal kaltas mano smalsumas ir landumas, gal ir mano specialybė – žurnalistika, bet pagalvojau, na, kodėl nepabandžius“, – apie savo sprendimą pasakojo Asta.
Atidarę kavinę jos savininkai gargždiškius kviečia ateiti dienos pietų, išgerti kavos, paskanauti deserto. Po pamokų į kavinę renkasi ir mokiniai.
Kurti verslą Airijoje lengviau
Šeima neslepia – pradėti nuosavą verslą Lietuvoje nbuvo lengva, tačiau darbo nebijojo. Daug dirbti ir nesiskųsti išmoko emigracijoje.
„Lietuvoje labai daug laukimo, biurokratijos, įvairių kitokių niuansų. Tai ne ten prašymą parašai, ne ten nukreipia, lauki mėnesį, paskui supranti, kad visiškai net ne ten reikėjo rašyti“, – pasakojo „Amam bistro“ įkūrėja.
Dirbti kitiems nenorėjo
Grįžę į Lietuvą Marcinkevičiai iš pradžių bandė ieškotis darbo, vaikščiojo į darbo pokalbius, tačiau galiausiai suprato, kad nenori dirbti kitiems, todėl patys susikūrė sau darbo vietas.
„Norėjome, kad vaikai būtų šalia, kad dukrytė ateitų po mokyklos, kad nereiktų kažkur eiti. Vienas iš mūsų prireikus gali parvažiuoti namo. Tiesiog norėjome, kad būtų patogiau gyventi“, – sakė A.Marcinkeviča.
Augina graikinius riešutus
Nemažai gargždiškės šeimos narių ir artimųjų – emigravę. Dabar moteris juos ragina grįžti namo, pasakoja, kiek daug Lietuvoje verslo galimybių, kaip trūksta gerų specialistų. Grįžti motyvuoja ir augantys atlyginimai.
Paskui mylimąją į Lietuvą atvykęs latvis ieškojo papildomos veiklos. Jis užsodino lauką graikiniais riešutais. Tačiau tai kol kas tai vadina pomėgiu, o ne verslu.
„Airijoje man buvo lengviau, ten gyvenau net 17 metų, todėl turėjau daug pažįstamų. Čia pažįstamų nėra, tik šeima“, – neslėpė „Amam bistro“ kavinės įkūrėjas Ivo. Tačiau žmona guodžia, kad jos plati giminė, tai pažįstamų užteks ir liūdna nebus.
Gargždiškė džiaugiasi, kad Lietuvoje gali jaustis sava, kalbėti gimtąja kalba ir pagaliau vėl matyti lietuvišką žiemą.
„Jau beveik metai praėjo, aš tokios žiemos kaip ši nebuvau mačiusi daug daug metų, kaip sniegas blizga kaip ant atvirukų. Šiais metais sustojau, stabtelėjau nuo to bėgimo. Tiek metų sukomės kaip voverės ratu. Buvau pasiilgusi to sezoniškumo“, – dėstė „Amam bistro“ įkūrėja Asta.
O didžiausia dovana jai, pasak moters, kad grįžusi į Lietuvą daugiau laiko gali praleisti su šeima ir vaikais.
