Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.
Vilniaus Ozo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aušra Šlapelienė dirba ir nuotoliniu, ir tradiciniu būdu. Tai yra, ją mokiniai sutinka ir realioje klasėje, ir virtuliai bendraudami „Skype“ ar kokia kita panašia programa.
Išsibarstę po pasaulį
Jos mokiniai išsibarstę 39 šalyse. Tai ir Argentina, Filipinai, Kanada, Kinija, Naujoji Zelandija, Omanas, Saudo Arabija. Nekalbant jau apie artimas Europos valstybes.
Vilniaus Ozo gimnazija nuotoliniu būdu dirbti pradėjo 2001 m. Tokios idėjos tuomet entuziastingai ėmėsi dabartinis mokyklos vadovas Albinas Daubaras.
Kas yra A.Šlapelienės ir jos kolegų mokiniai?
„Pas mus mokosi laikinai ar nuolat užsienyje gyvenantys vaikai, kurie išvyksta iš Lietuvos dėl tėvų laikinos tarnybos užsienyje, tarkim, NATO, ES struktūrose, diplomatinio darbo, asmenys, dalyvaujantys tarptautinėse, mainų, sportininkų rengimo ir kitose programose, tie, kuriems skiriamas namų mokymas, turi specialiųjų ugdymosi poreikių, yra motinystės ar tėvystės atostogose, turi negalią, gydosi, yra pilnamečiai ir nori suderinti darbą bei mokslą“, – vardijo A.Šlapelienė.
Mokinių amžius taip pat įvairus – nuo septynerių, o galutinės ribos taip lengvai nenubrėši.
„Mokantis nuotoliniu būdu nėra amžiaus apribojimų. Mokytojas kiekvieną mokinį konsultuoja, individualiai nukreipia, paskatina eiti savo tempu, pagal jo gebėjimus, tikslus, galimybes“, – pabrėžė pedagogė.
Tenka dirbti ir vakare, ir savaitgalį
Su mokiniais A.Šlapelienė dirba tvarkaraštyje pažymėtu laiku.
„Jeigu jis mokiniui nepatogus, tariamės, deriname, todėl bendraujame su savo mokiniais ir vakarais, savaitgaliais. Mokymuisi, bendravimui ir bendradarbiavimui įtakos neturi nei mokinių amžius, nei atstumas ar laiko juostos – kaip toli jie nuo mūsų gimnazijos, Lietuvos nutolę“, – sakė A.Šlapelienė.
Jai gera su mokiniais dirbti ir tradiciniu, ir nuotoliniu būdu. Didelių skirtumų tarp tokio darbo pedagogė neįžvelgia.
„Dirbant nuotoliniu būdu yra patogiau diferencijuoti veiklą, pastebėti ir įvertinti kiekvieno vaiko individualią pažangą, paskatinti“, – aiškino A.Šlapelienė.
Per tokias pamokas mokiniai rašo ir kontrolinius darbus, atlieka testus, mokytoja diktuoja diktantus. E-pamokų metu skamba ir deklamuojami eilėraščiai, sekamos pasakos.
Nuotoliniu būdu dirbantis mokytojas dažnai įgarsina diktantus, parengia vaizdo įrašus, testus, užduotis.
Ar A.Šlapelienė taip niekada gyvai ir neišvysta savo mokinių?
„Viešėdami Lietuvoje, sostinėje jie mielai užsuka pas mus į svečius. Taigi bendraujame ir mokomės labai natūraliai, patogiai ir moderniai“, – šypsojosi pedagogė.
Skleidžia ypatingą žinią
„Nuotolinis lituanistinis mokymas, manau, labai svarbus mūsų visų Lietuvai: man, jums, lietuviams, gyvenantiems tėvynėje ir svetur. Lituanistinio mokymo tikslas nėra vien teikti dalykines žinias.
Visos mūsų pamokos, pokalbiai, susitikimai, projektiniai bei kūrybiniai bandymai skatina mąstyti apie savo ryšį su Tėvyne, apie tautiškumą, patriotiškumą, ugdo tautinį sąmoningumą, atsakomybę ir pareigą saugoti ir kurti savąjį kraštą.
Mes skleidžiame plačią ir didžią žinią – esame lietuviai, visi kartu stiprūs, vieningi ir saugūs, nes mus vienija kalba, kultūra, tradicijos, meilė ir pareiga mūsų visų Lietuvai. Ir ne tiek svarbu, kur gyvename – Lietuvoje ar svetur, daug svarbiau, ką jaučiame, kaip elgiamės, ką patys darome, kad Lietuvai, mums, būtų geriau“, – kalbėjo A.Šlapelienė.
Ji pasakojo, kad gimnazijoje švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį buvo surengtas lituanistinio mokymo kūrybinių darbų projektas „Mes – Lietuvos vaikai!“. Užsienyje gyvenantys lietuviai nuoširdžiai ir originaliai sveikino Lietuvą.
„Gavome Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės padėką už lietuvybės puoselėjimą“, – sakė mokytoja.
Nuotolinis lituanistinis mokymas apima lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, Lietuvos geografiją, pasaulio pažinimą, etnokultūrą.
„Lituanistinis mokymas – sąmoningas tautiečių apsisprendimas ir pasirinkimas. O juk laisvė – tai atsakomybė ir galimybė rinktis. Mes kviečiame, o jie renkasi lituanistinį švietimą, nes jiems ir mums tai svarbu. Šiais mokslo metais vien lituanistinių dalykų mokosi daugiau nei 650 mokinių.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu gimtosios kalbos mokytoja, kad dirbu Vilniaus Ozo gimnazijoje“, – pabrėžė A.Šlapelienė.
Bendrauja „Skype“
Mokytoja pasakojo, kad nuotolinis mokymas primena holistinį ugdymą(si), nes apima visapusišką ir nuolatinę žmogaus pažangą ir vystymąsi. Šis metodas leidžia virtualiai (nuotolinio mokymosi aplinkoje „Moodle“, bendraujant „Skype“ ir kt.) mokytojui kartu su vaiku susikurti pozityvią ir interaktyvią ugdymosi aplinką.
1-8 ir I-IV gimnazijos klasių kursai suskirstyti į konkrečias pamokas. E-pamokose daug vaizdo ir garso medžiagos, savikontrolės užduočių, papildomų žiniatinklio nuorodų.
„Kiekvienam mokomajam dalykui paruošiama tiek pamokų, kiek reikalauja visas atitinkamos klasės ugdymo planas. Mokytojas, atsižvelgdamas į savo mokinių poreikius bei interesus, diferencijuoja veiklas, nuolat papildo, atnaujina mokomąją medžiagą, įvertina kiekvieno mokinio visų pamokų namų darbus“, – pasakojo mokytoja.
Pamokos surašytos į tvarkaraštį, kuris savo struktūra yra analogiškas tradiciniam savaitiniam pamokų tvarkaraščiui.
Pamokos metu mokytojas su mokiniais kalbasi „Skype“, naudojasi nuotolinio mokymosi aplinkoje „Moodle“ esančiais įrankiais – tarkim, žinutėmis, forumais.
Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt
