Porą dešimtmečių veikiančioje rėmelių gamybos įmonėje „Ovalda“ dabar – pats darbų įkarštis. Sezonas, įsibėgėjęs rugsėjį, artėja pabaigos link.
Rėmeliai, skirti nuotraukoms bei paveikslams, lapkričio pabaigoje buvo išsiuntinėti užsakovams Skandinavijos šalyse bei Prancūzijoje. O gruodžio viduryje sukrautos siuntos, skirtos Latvijai bei Estijai.
Gamintojai taip suplanavo darbus, kad toliausiai esantiems užsakovams gaminiai būtų išgabenti kuo anksčiau. Tad šiuo metu darbuojamasi tiems, kurie užsisakė rėmelių Lietuvoje. Mat metų pabaiga – tai pats diplomų, padėkų, sertifikatų, sveikinimų teikimo įkarštis.
Dirba žmonės, turintys negalę
Lietuvoje yra dar pora gana stambių rėmelių gamybos įmonių, su kuriomis dalijamasi rinka. Tačiau greta Kaišiadorių, Vladikiškių kaime, esanti „Ovalda“ – kitokia. Joje dauguma – apie 60 proc. darbuotojų yra negalią turintys žmonės.
Inga įmonėje dirba trejus metus. Ši į avariją patekusi moteris, gyvenanti Kaišiadorių rajone, Antakalnyje, įveikė sunkų gydymo ir reabilitacijos kelią, kol sukaupė jėgų dirbti.
„Tai įvyko 2009-ųjų gruodžio 30-ąją. Pati vairavau automobilį, kai iš priekio atlėkusi mašina trenkėsi į maniškį. Vairuotojas lenkė prieš kalną, nematydamas kelio. Susidūrėme kaktomuša“, – paaiškino moteris.
Stiprus vairo smūgis jai sulaužė krūtinkaulį, automobilio korpusas – padikaulį, buvo smarkiai sužalotas veidas.
Maždaug mėnesį Inga pragulėjo ligoninėje, kol apgijo lūžiai bei žaizdos.
„Apatinė lūpa taip ir liko apmirusi, – ranka per veidą perbraukė moteris. – Buvau sudaužyta ir likau tokia.
Bet labiausiai skauda nugarą, vargina ir aukštas kraujospūdis. Nėra paprasta dirbti, bet man tai – išsigelbėjimas.“
Įsteigė tris bendroves
Pasak „Ovaldos“ savininkės Valentinos Olekienės, bendrovės specifiką nustatė pati rinka.
„Mudu su vyru Valdu turėjome savo verslą – 1994 metais įkurtą endrovę „Savex“. Tiekėme rėmelių gamintojams profilius, o ir patys gaminome nestandartinius rėmėlius.
Tuo metu, kai 1998-aisiais atsirado galimybė įkurti socialinę įmonę, – pritaikyti darbo vietas taip, kad galėtų dirbti negalią turintys žmonės, įsteigėme „Ovalda“ bendrovę. Taip atskyrėme gamybą nuo prekybos ir pradėjome gaminti standartinių dydžių rėmelius“, – pasakojo V.Olekienė.
Šiuo metu čia dviem pamainomis dirba apie 50 žmonių. Bet kuo toliau, tuo sunkiau pavyksta rasti darbuotojų.
„Senbuviai brangina savo darbo vietą. Labiau migruoja jaunesni žmonės. Jie dažnai patraukia į užsienį, todėl regionuose visoms įmonėms labai sunku rasti norinčių dirbti žmonių.
Gretimame rajone yra didelė grindų gamybos įmonė, kurioje dirba apie 1300 žmonių. Atlyginimai daro savo – žmonės eina, kur jiems patogiau. Mūsų privalumas – ne tik niekada nevėluojančios algos, bet ir žmoniškas elgesys.
Pas mus niekada darbuotojas nebus žeminamas, prireikus visada išleidžiamas pas gydytojus. O tai kartais svarbiau nei daugiau eurų“, – svarstė V.Olekienė.
Atlyginimų vidurkis „Ovaldoje“ sukasi apie 476 eurus. „Darbuotojus apmokome vietoje. Nors staklės modernėja, yra kompiuterizuotos, operacijos jomis yra lengvai išmokstamos.
Kadangi gamyba nėra robotizuota, darbuotojai patys pjausto profilius, suveda kampus, tvirtina, o tai teikia lankstumo. Nes galime pagaminti bet kokio dydžio rėmelius, ir gana gretai“, – užsiminė savininkė.
Nuo Islandijos iki Urugvajaus
Fotografijų rėmeliai – tai gaminys, kurio paklausa nei smarkiai kyla, nei žemai krinta. Tad šiam verslui didelės įtakos nepadarė apsilankiusios ekonomikos krizės. „Mūsų kryptis – užsienis. Apie 65 proc. gaminių eksportuojama“, – sakė V.Olekienė.
Iš Kaišiadorių rajono siuntos su rėmeliais dažniausiai keliauja į Skandinavijos bei Baltijos šalis, neretai ir į Prancūziją, Olandiją. Apskritai lietuviškuose rėmeliuose įrėmintos nuotraukos ar paveikslėliai kabo ant sienų bene 20 Europos valstybių ir net Urugvajuje.
„Ko gero, daugiausia rėmelių – per 300 tūkstančių – esame pardavę islandams. Maždaug tiek pat, kiek saloje yra gyventojų. Juokaujama, kad kiekvienas islandas turi bent jau po vieną lietuvišką rėmelį“, – juokavo „Ovaldos“ direktorius Rolandas Kriugžda.
Didžiausias užsakymas buvo prieš penkerius metus, kai vieno prekybos tinklo užsakymu į Prancūziją buvo išgabenti trys pilni sunkvežimiai rėmelių veidrodžiams.
Kas įmonės užsakovai? Pasak R.Kriugždos, tai ir nedideli didmenininkai, kurie tiekia rėmelius fotografijos salonams, ir didieji tiekėjai, kurie eksporto valstybėse aprūpina jais prekybos įmones.
„Lietuvoje dirbame su keturiais didmenininkais. Jie aprūpina ir įmones, ir organizacijas per šventes. Mums parankiau jiems gaminti, nesismulkinant ir negraibant užsakymų po kelis rėmelius“, – užsiminė jis.
Pasak R.Kniugždos, didžiausia įmonės konkurentė yra Kinija.
Nes Europoje nėra daug didelių gamintojų, o su keletu Lietuvoje esančių didžiųjų įmonių nesistumdoma – vietos pakanka visiems.
Žaliavą tiekia korėjiečiai
„Ovaldos“ sandėlis – tai patalpa, kurioje visos paslaptys yra lyg ant delno. Viename pasienyje – įvairių spalvų ir medžiagų profiliai rėmeliams gaminti, kitame – lentynos ir dėžės su gaminiais.
„Tendencijos keičiasi. Anksčiau medinių ir plastiko rėmelių gaminome maždaug po lygiai, bet pastaruoju metu medį stumia plastikas – apie 70–80 proc. rėmelių pagaminame iš jo profilių. Technologijos pakito. Plastiko profiliai imituoja medį, užsakovai to nori“, – paaiškino R.Kriugžda.
Dauguma plastiko profilių atgabenama iš Pietų Korėjos, nes ši žaliava ten itin kokybiška. Dalis perkama ir iš gamyklos Šiauliuose, šiek tiek įsigyjama Kinijoje.
Yra rėmelių, kurie sukalami iš profilių, pagamintų iš antrinių žaliavų.
Gamybos metu susidarančios plastiko atliekos kaupiamos ir atiduodamos perdirbti Lietuvoje veikiančiai įmonei. Ji išlieja naujus profilius.
Skandinavai, kurie neabejingi aplinkosaugai, labiausiai perka rėmelius, kurių profiliai pagaminti iš suspaustų medienos drožlių. Tai logiška: mediena yra brangi, jos vis labiau trūksta, o ekologiški sprendimai daug kam priimtini.
Mados nuolat keičiasi
Vis dėlto pačių rėmelių madą diktuoja italai ir ispanai, o ir didžiausios tarptautinės jų parodos vyksta būtent Italijoje.
Mados iš šių pietinių valstybių lėtai skverbiasi į šiaurines. Pavyzdžiui, italams pristačius naują rėmelių dizainą – profilių spalvas, reljefą, šios naujovės iki Baltijos valstybių atslenka per kelerius metus. Skandinavai apskritai nesivaiko madų. Jiems užtenka dviejų spalvų – juodos ir baltos.
„Rėmelių dizainas paprastai derinamas prie baldų ir viso interjero. Būna, atvažiuoja tiekėjai iš Italijos, vaikštome kartu po baldų parduotuves ir jie komentuoja kolekcijas aiškindami, kad jų kraštuose tokios jos buvo populiarios prieš ketverius metus.
Paskutinės parodos rodo, kad į madą grįžta retro stilius. Buvo laikas, kai būstuose rėmeliai turėjo šviesti ir blizgėti, dabar priartėjo matinių, ramių spalvų banga“, – kalbėjo R.Kriugžda.
„Ovaldos“ vadybininkai dažnai pasiekia parodas Vokietijoje, Prancūzijoje, žvalgydamiesi žaliavos – ir Kinijoje.
Ji be vargo galėtų užsakovams pagaminti tai, kas naujausia, bet tai, kas nauja, nebūtinai jiems įdomu.
„Turime ir tokių profilių, kurie niekaip nepraranda populiarumo, nors rėmelius iš jų gaminame nuo pat pirmosios įmonės įkūrimo – jau 24 metus.
Tai žalsvos marmuro imitacijos profilis paauksuotu apvadu.
Triskart bandėme jų atsisakyti, nes tokius gaminusi senoji įmonė Italijoje buvo uždaryta. Bet užsakovams reikia, ir viskas.
Todėl teko susirasti, kas tokius profilius gamintų“, – šyptelėjo pašnekovas.
