Lietuvių startuolis atidaro skandinavų įmonių duris studentams

Ką daryti, jei nesinori įdėti daug laiko ir širdies studijų baigiamajam darbui, kuris gali nugulti į stalčių ir ten likti prasmingai nepanaudotas? Šis klausimas du Kopenhagos verslo mokykloje studijavusius lietuvius Kristupą ir Kristijoną įkvėpė Danijoje įkurti analogų neturintį startuolį „Match My Thesis“, padedantį suvesti gabius studentus su didelėmis skandinavų įmonėmis tikriems verslo iššūkiams spręsti.

Startuolis „Match My Thesis“ padeda suvesti gabius studentus su didelėmis skandinavų įmonėmis tikriems verslo iššūkiams spręsti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Startuolis „Match My Thesis“ padeda suvesti gabius studentus su didelėmis skandinavų įmonėmis tikriems verslo iššūkiams spręsti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Startuolis „Match My Thesis“ padeda suvesti gabius studentus su didelėmis skandinavų įmonėmis tikriems verslo iššūkiams spręsti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Startuolis „Match My Thesis“ padeda suvesti gabius studentus su didelėmis skandinavų įmonėmis tikriems verslo iššūkiams spręsti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Startuolis „Match My Thesis“ padeda suvesti gabius studentus su didelėmis skandinavų įmonėmis tikriems verslo iššūkiams spręsti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Startuolis „Match My Thesis“ padeda suvesti gabius studentus su didelėmis skandinavų įmonėmis tikriems verslo iššūkiams spręsti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 26, 2018, 12:59 PM

Apie tai, kaip lietuviams pavyko rasti verslo nišą ir kodėl startuolis gali būti aktualus ir mūsų rinkai, kalbiname vieną „Match My Thesis“ bendraįkūrėjų Kristupą Šaikų.

Kaip gimė verslo idėja?

Su Kristijonu buvome klasės draugai, drauge išvykome studijuoti į Kopenhagos verslo mokyklą. Kai atėjo metas rašyti baigiamąjį darbą, pagalvojome, kad nesinori eikvoti laiko darbui, kuris nebus panaudotas praktiškai. Iš pradžių svarstėme sukurti baigiamųjų darbų duomenų bazę, tačiau paskui perėjome prie idėjos suvesti įmones ir studentus.

Pagalvojome, kad verta „apsukti stalą“, kad ne studentai eitų į įmones ir pristatytų jų įsivaizduojamas ir suformuluotas problemas, o atvirkščiai – įmonės pasiūlytų konkrečius atvejus, o studentai galėtų padėti įveikti sunkumus.

2014 metais sukūrėme svetainę, kurioje Danijos įmonės galėjo skelbti skelbimus. Tačiau ji netapo populiari, įmonės skelbimus čia dėjo vangiai. Kai skambindavome pasiteirauti, kodėl nenori dėti skelbimų, paklausdavo, ar mes galėtume surasti jiems tinkamų studentų. Taip įmonėms pradėjome teikti paslaugą – surasdavome studentus. Vis tik kai kurie studentai įmonėse nebepasirodydavo, tad vėl galvojome, kaip užtikrinti sklandų procesą.

Taip po truputį kūrėme veiklos modelį – tapome konsultacijų įmone, drauge su įmonėmis aprašome verslo iššūkius, kuriuos jos nori įveikti, surandame studentus ir prižiūrime jų bendradarbiavimą iki projekto pabaigos. Tai tapo šio startuolio lūžiu, kai arba žlungi, arba pradedi uždirbti pajamas. Šį modelį taikome trečius metus, uždirbti pradėjome po pusantrų metų.

Kodėl įsikūrėte Inovacijų centre Vilniuje?

Tai palanki startuoliams erdvė – kartu su kitais startuoliais, SEB Inovacijų centro vadovu Andriumi Bolšaičiu ar verslo angelais galime pasikonsultuoti ar net išbandyti savo idėjas. Pradėjome organizuoti startuolių kūrėjų susitikimus, kuriuose visi galėtų pasidalinti savo problemomis, klausimais, kontaktais, idėjomis.

Beje, kadangi šiame centre įgyvendinama spartaus verslo augimo programa įmonėms ir vyksta įvairūs renginiai, kas dvi tris savaites čia pasirodo po 20–30 verslo angelų – investuotojų. To nesu matęs Danijoje. Ten tiek investuotojų vienoje vietoje galima sutikti nebent sparčiuose akceleratoriuose.

Manau, kad startuolių kultūra Lietuvoje dar tik kyla, ir dar ne visi supranta, kokias galimybes atveria tokia inovatyvi vieta.

Kas jūsų klientai? Kiek projektų jau įgyvendinote?

Verslą pradėjome Danijoje – su danų studentais ir ten veikiančiomis įmonėmis. Buvome išsiplėtę iki 12-os žmonių komandos. Net ir sugrįžę dirbti į Lietuvą vis tiek daugiausia dirbame su danų rinka. Šiuo metu esame trise, ieškome dviejų naujų kolegų darbui su Skandinavijos rinkomis.

Danijoje dirbame su didžiausiomis įmonėmis iš dvidešimtuko: „Telia“, „Maersk“, „Novo Nordisk“, „Volvo“ ir kitomis. Mūsų klientai yra iš įvairiausių sričių: telekomunikacijų, gamybos, taip pat ir jaunos įmonės, kurios siekia sparčiai plėstis.

Duomenų bazėje turime studentų iš viso pasaulio. Tiesa, 80–90 proc. studentų, kurie pradeda vykdyti projektus, yra iš Danijos ir Švedijos universitetų. Jau įgyvendinome apie 200 įvairių projektų.

Kaip pavyksta sukontroliuoti projektus, kad, pavyzdžiui, studentai neprapultų?

Ačiū puikiam išradimui – telefonui. Juo galime efektyviai bendrauti ir su studentais, ir su įmonėmis. Iš tiesų esminis dalykas, skatinantis studentus imtis bendradarbiavimo ir užbaigti projektus, yra jų motyvacija, jų sudominimas. Kuo įdomesnis projektas studentams, tuo labiau tikėtina, kad jie projektą pabaigs. Todėl rinkdamiesi studentus daugiau dėmesio kreipiame ne į jų mokymosi rezultatus, o į motyvaciją.

Žinoma, baigti projektą juos įpareigoja ir studijos, juk privalo parengti savo baigiamuosius studijų darbus. Bet mes visada esame pasiruošę, kad kažkas gali nutikti, numatome alternatyvias studentų komandas.

Ar turite konkurentų?

Panašūs projektai yra, bet jie labai lokalūs, pavyzdžiui, įmonių ir studentų bendradarbiavimą organizuoja universitetai, dėstytojai. Taip pat iš dalies konkurentais laikyti galėtume įdarbinimo agentūras. Tiesą pasakius, daug kas stebėjosi, kad iš tokio dalyko kaip studentų ir įmonių bendradarbiavimas sugebėjome užsidirbti.

Kokie projektai Jums labiausiai įsiminė?

Patiko dirbti su griežčiau reguliuojamų sričių įmonėmis. Pavyzdžiui, viena iš jų – nedidelė Danijos farmacijos įmonė „Azanta“, kuri sukūrė technologiją, padedančią gydyti vėžį, ir siekė patekti į Vokietijos rinką. Problema buvo ta, kad įmonėje daugiausia dirbo mokslininkai, neturintys verslo plėtros kitose šalyse žinių.

Didelė konsultacijų įmonė jiems pateikė pusės milijono eurų pasiūlymą, o mes pasiūlėme pabandyti situaciją išspręsti bendradarbiaujant su studentais. Jie parengė biudžetą, reikalingą žengiant į naują rinką, konkurencinės erdvės analizę, ieškojo partnerių, kartu su įmonės vadove skrido į Hamburgą. Sprendimas pasitvirtino, taigi galima nustatyti, kokią sumą įmonė sutaupė.

Taip pat įdomi buvo Danijos mokesčių inspekcijos užduotis – sugalvoti sprendimų, kaip sumažinti kontrabandos mastus Danijos pasienyje su Vokietija. Valstybė negali tam skirti daugiau žmonių ir išlaidų. Taigi studentai turėjo sugalvoti rinkodaros sprendimų, galinčių padėti mažinti kontrabandą. Studentams netgi teko daryti interviu su nuteistais kontrabandininkais.

Projektas jau baigtas, bus įdomu sužinoti, koks bus jo ilgalaikis efektas.

Įmonių nauda aiški, o kuo toks bendradarbiavimas naudingas studentams?

Pirmiausia, jie gauna galimybę dirbti su įdomiais projektais, įgauna daug vertingos patirties – konsultavimo, vadovavimo, projekto valdymo ir kitos. Kartais įmonės studentams pasiūlo finansinį atlygį ar kitų paskatinimo priemonių, įdarbina juos projekto metu ar jam pasibaigus.

Be to, matome, kad apie 60 proc. studentų pasibaigus projektui pradeda dirbti konsultacijų įmonėse. Kai kada studentai su įmonėmis sukuria inovacijų projektus, naujas technologijas ar net įkuria įmones.

Ar dirbate ir su Lietuvos įmonėmis ir studentais?

Šiuo metu jau pradedame dirbti su Lietuvos įmonėmis ir studentais. Beje, dar studijuodami sutikome daug protingų lietuvių studentų ir pagalvojome, kad norime į Lietuvą grąžinti lietuvius. Manau, užsienyje studijuojantiems lietuviams būtų naudinga bent trumpam grįžti į Lietuvą ir nors tol, kol rašo magistro darbą, patyrinėti darbo galimybes Lietuvoje.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.