Sausį Lietuvos poledinės žūklės rinktinė triumfavo nugalėjusi pasaulio čempionate. 36 metų V.Putniko jos gretose nebuvo, tačiau jis irgi išmėgino savo jėgas kitur vykusiose tokios žūklės varžybose.
„Norėjau pamatyti, kaip organizuojamos poledinės žūklės varžybos. Nes pats tai darysiu“, – neslėpė Kaišiadorių žvejų klubo „Auksinis karpis“ vadovas.
Apdovanojimų – ne vienas
Ant lentynos išrikiuoti varžybose gauti apdovanojimai, greta – termosai ir įvairios žvejams skirtos prekės. Tai – V.Putniko asmeninis kampelis, liudijantis, kad Kaišiadoryse įsikūrusi žvejybos reikmenų parduotuvė „Vijupa“ yra ne bet kokiose rankose.
Vienas svarbesnių apdovanojimų – 2016 metais iš Prancūzijoje vykusio pasaulio sportinės karpių žūklės čempionato parvežtas sidabro medalis.
Asmeninis V.Putniko rekordas, kurį jis pasiekė per varžybas Lietuvos čempionate, yra net 700 kilogramų karpių per tris paras. Būtent tiek laiko trunka varžybos.
Atskaitos taškas – sugautos žuvies svoris, kurį kelis kartus per dieną fiksuoja teisėjai. Kaskart jiems pasvėrus laimikį žuvys paleidžiamos. „Dalyvauju pasaulio čempionatuose kartu su kitais Lietuvos rinktinės nariais. Tai – mano pomėgis, atsiradęs prieš 30 metų, tačiau dabar jis jau virto verslu“, – sakė vyriškis.
Pabodo būti samdiniu
Kartu su bendraminčiu 44 metų Juliumi Mališausku V.Putnikas maždaug prieš metus išsinuomojo Kiemelių ežerą, esantį Kaišiadorių rajone. Išvalė, sutvarkė jo pakrantes, privežė paplūdimiui smėlio, prileido žuvų.
„Mūsų sumanymas – šiltojo sezono metu rengti sportinės žūklės varžybas. Šį mėnesį, kai ledas tikrai bus patikimas, organizuosime ir šeimoms skirtą žieminės žvejybos šventę“, – kalbėjo Vilius.
Būdamas šešerių metų jis sužvejojo pirmąją savo gyvenimo žuvį, o sulaukęs 36-erių metė samdinio darbą ir susikūrė darbo vietą.
„Trylika metų vienoje Kaišiadorių įmonėje dirbau staliumi, gaminau duris bei langus. Bet pernai nutariau: gana, reikia viską keisti ir dirbti sau. Verslą susiejau su pomėgiu, todėl ir atidarėme specializuotą žvejybos reikmenų parduotuvę“, – pasakojo V.Putnikas.
Ją vyras įrengė sename savo uošvių name, nedidelį medinį pastatą savo rankomis atnaujinęs maždaug per pusantro mėnesio.
Ežerą stebi kameros
Kiemelių ežero nuoma taip pat tapo dalimi verslo. Jame šiemet ketinama įvesti limituotą karpių bei amūrų žvejybą pagal principą „Pagavai – paleisk“.
„Suleidome į ežerą dideles žuvis. Žvejojant tenka pasirungti su milžiniškais karpiais. Tai kaitina emocijas, o žmonėms to reikia“, – užsiminė Vilius.
Žvejybos licencija šiame ežere parai kainuos 15 eurų, vaikai ir senjorai galės žvejoti nemokamai.
„Neskaičiavome, per kiek laiko investicijos ims duoti grąžą. Mums svarbesnis sportinis azartas. Važinėjome po visą Lietuvą, rengėme treniruotes prieš varžybas. Ir sugalvojome, kad patys juk galime jas organizuoti ir kviesti žmones žvejoti pas mus“, – sakė V.Putnikas.
O ar vagišiai nesumenkins ežere karpių išteklių iki tol, kol į jį meškeres sumes leidimus įsigiję žvejai?
„Sustatėme kameras, kurios nuolat filmuoja ežero prieigas. Be to, turiu draugų medžiotojų, kurie turi termovizorių ir medžiodami naktį kartu apžiūri teritoriją“, – sakė V.Putnikas.
Sumanė dirbti kitaip
Kaišiadoryse yra bent keturios žvejybos reikmenų parduotuvės, tad kaip pavyksta atremti jų konkurenciją? „Miestas nėra didelis, bet žvejų jame daug. Pagrindinė mūsų veiklos sritis yra susijusi su sportine karpių žvejyba.
Mes ne tik pardavimu verčiamės, bet ir konsultuojame žvejus, o čia niekas daugiau tokių paslaugų neteikia. Klientai atvažiuoja čia ir iš kitų miestų. Mokau juos, sudarau programas, patariu, kokius pašarus naudoti gaudant šias žuvis.
Nes ežeruose, kuriuose žvejojami karpiai, pats dalyvauju varžybose, žinau, kaip ir kur juos geriausia gaudyti. Tad ir mano klientai, kurie žvejojo, grįžo su laimikiais“, – kalbėjo verslininkas.
Pernai pavasarį duris atvėrusi parduotuvė kol kas abiejų partnerių nenuvylė. Entuziazmo negesina nė tai, kad internetu žvejybai reikiamų prekių galima įsigyti pigiau.
„Jei žmogus ateina nužiūrėjęs kainą internete, pasikalbame, pasiderame. Juk čia jis gali prekes savo rankomis pačiupinėti, pasimatuoti“, – paaiškino Vilius.
Kokios perkamiausios prekės žiemą? Pasak J.Mališausko, viskas, ko reikia poledinei žūklei: blizgės, meškerytės, avižėlės. Savo ruožtu – ir žieminei žvejybai skirti kostiumai, batai.
Ir smeiges įsigyti vyriškiai rekomenduoja visiems, kas ketina lipti ant ledo, o jų neturi. Ne dėl baudų, kuriomis gali apdalinti gamtosaugininkai. Bet dėl pačių žvejų saugumo.
Patirtyje – ir nelaimės
Vyrai žino, ką sako. Ir V.Putnikas, ir J.Mališausksas turi baugokos patirties.
„Esu įlūžęs vaikystėje. Anksčiau nebuvo prekyboje kirminukų – uodo trukio lervų. Patys jų žvejai „prisiskalaudavo“, iškirtę didžiules eketes.
Štai į tokią ekete, užtrauktą silpnu ledu ir uždengtą sniegu, ir niurktelėjau bėgdamas. Pats išsikapanojau, bet patirta baimė niekada taip ir neišdilo. Visada žvejybos įrankių dėžėje nešiojuosi 20 metrų ilgio virvę – būtina ją turėti, jei reikėtų ką gelbėti“, – pasakojo V.Putnikas.
O J.Mališauską prieš 10 metų išgelbėjo būtent smeigės.
„Buvo pavasaris, kovas, ledas jau išretėjęs. Tikėjausi, kad jis bus tvirtesnis: ėjau ir netoli kranto pasinėriau. Buvau su žieminiu kostiumu, bet iš tiesų išgelbėjo ne jis, bet smeigės.
Baimė surakino akimirksniu – gyvenimas išties pro akis pralėkė per kelias sekundes. Bet stengiausi atsiginti panikos – kapanojausi, įsikibdamas į ledą smeigėmis. Gylis nebuvo didelis, apie 1,8 metro, bet ledas juk lūžta, neleidžia atsispirt.
Kai išlaužęs ledų taką išlipau ant kranto, adrenalinas „vožė“ atgal – panėriau ir išsitraukiau nuskendusią dėžę su įrankiais bei grąžtą. Ir tik tada parskubėjau namo“, – pasakojo Julius.
