Kaip gyvena milijardierius iš šalies, kuri dar neseniai garsėjo kanibalizmu

Šiuolaikinė Afrika, nepaisant daugybės humanitarinių ir labdaros programų rengėjų pastangų, vis dar stipriai atsilieka nuo išsivysčiusių pasaulio valstybių. Kaip ir anksčiau, tai – vis dar pats skurdžiausias žemynas, jei neskaitysime Antarktidos.

Statoma naftos perdirbimo gamykla.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Statoma naftos perdirbimo gamykla.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
A.Dangote.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
A.Dangote.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Darbininkas A.Dangote priklausančiame malūne.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Darbininkas A.Dangote priklausančiame malūne.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 A.Dangote.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 A.Dangote.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 13, 2019, 9:19 PM, atnaujinta Apr 14, 2019, 10:03 AM

Nemažai prie to prisideda ištikimybė tradicijoms ir prietarams: kai kurie valdovai iki pat šiol tiki juodąja magija ir dar neseniai praktikavo kanibalizmą. Netgi Nigerijoje, šalyje, kurioje ekonomika – stipriausia visame žemyne, trečdalis gyventojų laikosi šariato, o tai neretai tampa masinių susirėmimų priežastimi.

Būtent Nigerijoje gyvena pats turtingiausias Afrikos žmogus – Aliko Dangote, verslą pradėjęs nuo prekybos statybinėmis medžiagomis ir maisto produktais, o dabar besiverčiantis naftos perdirbimu. Skirtingai nuo daugelio tėvynainių, jis laikomas šiuolaikiniu, pragmatišku ir laisvu nuo prietarų žmogumi.

Greičiau nei konkurentai

A.Dangote gimė 1957 m. Nigerijos šiaurėje, Kano valstijoje. Čia nuo 1999-ųjų, kaip ir dar 11-oje iš 36-ių valstijų, galioja šariato įstatymai, kuriais paremta visa vietos teisinė sistema. Čia XXI a. pradžioje susikūrė teroristinė grupuotė „Boko Haram“, stojanti piestu prieš bet kokias Vakarų kultūros apraiškas, be viso kito – ir prieš pasaulietišką švietimą. Teroristai pelnosi užpuldami krikščionis, ypač – karius ir policininkus, grobdami ir žudydami žmones. Dėl to Nigerija laikoma viena pavojingiausių valstybių pasaulyje užsieniečiams.

Būsimojo verslininko tėvai tikėjo islamą, tačiau tuo pat metu sėkmingai plėtojo verslą, kuris iš esmės buvo prekyba. Tėvai suprato, kad pilnaverčiam gyvenimui sūnui būtina įgyti išsilavinimą.

Vaikiną išsiuntė mokytis į islamišką universitetą Egipte. Čia jis studijavo ekonomiką ir vadybą, po to įsidarbino dėdės įmonėje. Būtent iš šio žmogaus A.Dangote pasiėmė 3,5 tūkst. JAV dolerių pirmajam savo verslui, skelbia lenta.ru.

Skolą su palūkanomis vaikinui pavyko grąžinti gana greitai – jis užčiuopė pelningą sferą. Tai buvo prekyba maisto produktais ir tekstile, kuriuos įsigydavo užsienyje: ryžius įsiveždavo iš Taivano, cukrų – iš Brazilijos. Kai kuriais duomenimis, dienos apyvarta kartais siekdavo ir kelis tūkstančius JAV dolerių. Taip nutiko iš esmės dėl to, kad A.Dangotei pavyko sumaniai išdėlioti logistikos tinklą, kuris leido klientams prekes pristatyti greičiau nei tą darė konkurentai.

Atseikėjo ir politikams

Be to, verslininkui pavyko tinkamu metu atsirasti tinkamoje vietoje. Kai jis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pradėjo kurti savo verslo imperiją, Nigerija išgyveno su nafta susijusį ekonominį pakilimą. Naftos gavyba ir eksportu vertėsi Nigerijos nacionalinė kuro korporacija (NNPC), rinkoje užėmusi monopolinę padėtį. Šalis įstojo į OPEC, tarptautinę organizaciją, jungiančią naftą eksportuojančias valstybes.

1973 m. išplito pasaulinė naftos krizė, kurią sukėlė arabiškųjų šalių atsisakymas parduoti naftą JAV, Kanadai, Didžiajai Britanijai ir kitoms valstybėms, Izraelio kare su Sirija ir Egiptu palaikiusiomis pirmąjį. Degalų kainos per akimirką iškilo iki debesų, Vašingtonas savo ruožtu uždraudė eksportuoti savo naftą, kad juodojo aukso nepristigtų pačiai JAV ekonomikai.

Visa tai teigiamai atsiliepė Nigerijai, kuri ėmėsi rengti boikotą ir iš JAV atsikovojo 10 proc. rinkos, kuriuos tebevaldo iki šiol. Pajutusi naftos eksporto naudą, Nigerija tuo naudojasi – dabar jos naftos eksportas sudaro 87 proc. viso šalies eksporto.

Tam tikra prasme tai leido respublikai išvengti proceso, kai žaliavų eksportas sustiprina nacionalinę valiutą, tačiau dėl to sumažėja kitų pramonės šakų konkurencingumas. Nigerijoje pajamos iš naftos tapo tapo investicijų šaltiniu, leido įvairiausią veiklą vykdančioms kompanijoms auginti pelną, kurti naujas darbo vietas, didinti atlyginimus.

Tik A.Dangote tuo pat metu neskubėjo pereiti prie naftos: jis nusprendė, kad sugebės uždirbti iš kylančios Nigerijos ekonomikos, o savo aktyvus skirtingoje srityse sujungė į korporaciją „Dangote Group“.

Tuo pat metu verslininkas plėtojo ryšius su visuomenėje pastebimais politikais, finansuodamas jų priešrinkimines kampanijas ir partijas, nuo kurių jie balotiravosi į prezidentus, o juk XX a. antros pusės Nigerijos politinis gyvenimas įsiminė dažnais perversmais.

Norėjo padaryti prezidentu

A.Dangote teko prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Kai 1983 m. į valdžią atėjo buvęs NNPC vadovas Muhammadu Buhari, verslininkas laikėsi kurso, kai išorės importas buvo pakeistas vidaus pramone. Jis įkūrė tekstilės, perkelio ir medvilnės apdirbimo gamyklas. O po dešimties metų, pagal naujo prezidento Sani Abachos nurodymą, ėmė sėkmingai į Nigeriją importuoti ryžius. Dėl padidėjusios pasiūlos ryžių kainos smuko 80 procentų.

XX a. 10-ajame dešimtmetyje verslininkas sutarė su Nigerijos centriniu banku, kad jo žiniai būtų perduotas reguliatoriaus automobilių parkas. Tam buvo įsteigtas „Dangote Group“ transporto padalinys.

Itin glaudūs verslininko ryšiai susiklostė su prezidentu Olusegunu Obasanjo, šalį valdžiusiu nuo 1976-ųjų iki 1979 m. ir 1999-2007 metais. Per antrąją kadenciją prezidentas kalbėjo ir apie šalies ir jos ekonomikos demokratizavimą, o tuo pačiu visaip rėmė šalies pramonę, taip kliudydamas į Nigeriją importuoti prekes. Viena tokių buvo cementas, nuo kurio pirkimo užsienyje kadaise savo veiklą pradėjo „Dangote Group“.

Pasitaręs su šalies vadovu, A.Dangote pradėjo statyti cemento gamyklas ir supirkinėti jau pastatytas. Produkciją verslininkas ne tik pardavinėdavo, bet ir tiekė naujos Tautos demokratinės partijos būstinės statyboms. Monopolinė padėtis leido A.Dangote šalyje laikyti triskart aukštesnes kainas nei kitose pasaulio rinkose. Be cemento, verslininkas gamino dar ir cukrų bei miltus, o taip pat įsigijo plieno kompaniją „Oshogbo Steel Rolling Mills“.

Šio amžiaus pradžioje O.Obasanjo verslininką minėjo kaip vieną galimų savo įpėdinių. Esą A.Dangote, kurio turtas tuo metu viršijo milijardą JAV dolerių, neturės reikalo vogti ir užsiimti korupcija. Tačiau A.Dangote leido suprasti, kad verslas jam – pirmoje vietoje. „Jei išeisiu į politiką, niekas negalės taip efektyviai valdyti „Dangote Group“ ir rizikuoti, kaip kad aš. Juk aš savininkas“, – kalbėjo jis.

1,5 karto skurdesnis

2006 m. verslininkas įžengė į biržą, tik ne su visa grupe iš karto, o kiekvieną įmonę įvesdamas atskirai.

2010 m. A.Dangote išėjo į tarptautinį lygmenį, atidaręs savo kompanijų filialus Senegale, Zambijoje, Konge, Etiopijoje, Kamerūne ir kitose Afrikos valstybėse.

Korporacija ilgai brandino planą cemento gamyklą atidaryti Nepale, tačiau po trejų metų nesėkmingų mėginimų taip ir negavo leidimo eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinių. Projektas, į kurį ketinta investuoti 555 mln. JAV dolerių, galėjo tapti stambiausia užsienio investicija Nepalo istorijoje.

A.Dangote turi ir kitų problemų. Nuo 2012 m. jis su viena didžiausių pasaulyje investicinių kompanijų „Blackstone“ vystė bendrą iniciatyvą. „Blackstone“ kartu su verslininku per dukterinę kompaniją „Black Rhino“ į infrastruktūros ir energetikos projektus visoje Afrikoje ketino investuoti 5 mln. JAV dolerių. Tačiau po šešerių metų nusprendė nutraukti veiklą žemyne, o savo dalį pardavė „Black Rhino“ vadovybei.

Nigerijos turtuoliui ne į naudą ir nuolatinis nacionalinės valiutos svyravimas. Dėl jų A.Dangote turtas, 2014 m. siekęs 25 mlrd. JAV dolerių, 2019 m. sumenko 1,5 karto.

Didžiausia žemyne

Vis dėlto A.Dangote toliau plečia savo imperiją – stato didžiausią visame žemyne naftos perdirbimo gamyklą. Ji bus penkta pagal dydį pasaulyje. Tikimasi, kad gamykla išspręs seną Nigerijos problemą – turėdama dešimtadalį pasaulio naftos atsargų šalis priversta pirkti benziną ir kitus naftos produktus. Taip yra, kadangi valstybinės naftos perdirbimo gamyklos pernelyg pasenusios.

Kai milžiniškas kompleksas pradės dirbti, „Dangote Group“ pajamos turėtų išaugti nuo 4 mlrd. iki 30 mlrd. JAV dolerių per metus. Planuojama, kad gamykla ims veikti 2020 metais.

Šiandien A.Dangote – pats turtingiausias žmogus Afrikoje, pasauliniame reitinge užimantis 72-ąją vietą. Jo turtas – 16,5 mlrd. JAV dolerių.

Gimtojoje šalyje verslininkas – vienintelis, kuris sugebėjo verslą sukurti iš gamybos, o ne teikdamas paslaugas, kaip kad padarė mobiliojo operatoriaus „Globacom“ įkūrėjas Mike'as Adenuga, sukaupęs turto už 2,8 mlrd. JAV dolerių.

Puikuojasi prabanga

A.Dangote gyvenimo būdas labai skiriasi nuo daugelio kitų Afrikos gyventojų.

Visi paskutinieji Nigerijos prezidentai ir kiti aukštas pareigas einantys valdininkai publikai pasirodo vilkėdami ilgus nacionalinius drabužius. A.Dangote, priešingai, griežtai laikosi dalykinio stiliaus, ramiai elgiasi per derybas, aptarnauja partnerius per vakarienę. Verslo imperijos įkūrėją vadina tyliu ir mandagiu, tačiau prireikus galinčiu priimti ir sunkius sprendimus.

Verslininkas užsienio kolegų pavyzdžiu užsiima labdara. Jo vardo fondas kas metai skiria 100 mln. JAV dolerių ligoninėms statyti ir kovai su badu.

Beje, A.Dangote – aistringas Londono futbolo klubo „Arsenal“ sirgalius, vis pakalbantis apie tai, kad galėtų tapti ir klubo savininku. Tačiau konkretesnių detalių apie sandorio perspektyvas nėra.

Verslininkas mėgsta prabangą: Nigerijos sostinės Abudžos centre – jo didžiulis namas, A.Dangote turi ir privatų lėktuvą „Bombardier“, jachtą. Kalbama, kad prie projektų verslininkas sėdi iki išnaktų, o verslo partneriai jam gali skambinti bet kada.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.