Politikos mokslus Kaune studijuojanti vilnietė M.Radišauskaitė moka tris užsienio kalbas, pagal mainų programą pasimokė Paryžiaus (Dofino) universitete, atliko praktiką Europos Parlamente, galvoja apie magistro studijas svetur ir svajoja apie diplomatinę karjerą.
Domina kultūros sritis
M.Radišauskaitė gimė Maskvoje. Rusijos sostinėje, į kurią jos tėvus lietuvius gydytoją ir verslininką prieš dvi dešimtis metų nuginė darbo reikalai, Marija augo iki 15 metų, mokėsi rusiškoje mokykloje, kurioje sustiprintai buvo dėstoma prancūzų kalba. O vasaras leisdavo pas senelius Kaune.
Kai šeima prieš šešerius metus grįžo į Lietuvą, Vilnių, ji lankė bendrojo lavinimo mokyklą Lietuvių namus, o baigusi ją nutarė iš sostinės pasprukti į Kauną, tad pasirinko politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Greta ji studijuoja prancūzų kalbą, frankofoniškų kraštų kultūrą, analizuoja politinę, ekonominę padėtį, mokosi vertimo paslapčių.
Iš medikų giminės kilusi mergina norėtų ateitį susieti su kultūros sritimi, tarkime, tapti kultūros atašė ambasadoje. Tačiau ji šypsosi: ramiai žengti šia kryptimi neleidžia tai, kad jai įdomu ir ekonomika, ir žmonių teisės. Nors persiplėšk.
Pastūmėjo senelis
Politikos mokslų keliu Marija pasuko įkvėpta senelio, kuris aistringai domėjosi istorija, ypač Lietuvos tarpukariu, kaip tuo metu Lietuva bendravo su užsienio valstybėmis.
„Skaičiau, domėjausi ir supratau, kad noriu savo ateitį susieti su politika. Juolab į politiką galima eiti per kultūrą, teisinius dalykus“, – aiškino studentė.
Artimieji, o ir pati Marija iki 11-os klasės buvo tikra, kad rinksis mediciną, o paskui – onkologiją, tačiau ilgainiui suprato, kad tai jai būtų sunkiai emociškai pakeliama našta.
Kelią nudriekė kalba
M.Radišauskaitė laisvai kalba prancūziškai, angliškai ir rusiškai. Pastarąja kalba ji bendrauja su vaikystės ir paauglystės draugais Rusijoje. Tačiau kur kas daugiau jos gyvenime prancūzų kalbos.
„Sakoma, kad gimtoji kalba ta, kuria mąstai. Aš kartais mąstau prancūziškai“, – sakė Marija.
Frankofoniškos krypties mokyklą Maskvoje jai parinko mama, kuriai ši kalba ir kultūra taip pat labai patinka. Buvo ir kur kas žemiškesnė priežastis – patekti į gerą mokyklą megapolyje buvo nelengva, o mokykla, kurioje mokė prancūziškai, turėjo vietų.
Dėl prancūzų kalbos M.Radišauskaitė pasirinko ir studijas VDU. Tais metais universitetas siūlė galimybę jos mokytis ne pradiniais lygiais, o jau rimčiau – tai atitiko laisvai kalbančios Marijos žinias. O ir noras gyventi savarankiškai buvo svarbus argumentas, šypsojosi mergina.
Dirbo Briuselyje
Neseniai M.Radišauskaitė parsirado iš Briuselio, kur du mėnesius atliko praktiką Europos Parlamente, buvo Lietuvos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje Mato Maldeikio padėjėja.
„Buvau nustebinta, kiek žmonės ten dirba, kaip plenariniuose posėdžiuose kovoja dėl savo siūlymų, kiek daug sprendimų ten priimama. Man buvo įdomu stebėti, kaip jie ginčijasi, net barasi, tačiau daro tai mandagiai“, – pasakojo Marija.
Praktikantei patiko ir tai, kad jai pačiai reikėdavo priimti sprendimus – rengdama ataskaitas ji pati atrinkdavo informaciją, kuri, jos akimis, būtų svarbi Lietuvai. Taip ji perprato, kuo skiriasi teorija ir praktika.
Turi su kuo pasikalbėti
M.Radišauskaitę džiugina, kad studijuoti į VDU pastaruoju metu atvyksta daug prancūzų, tad ji turi su kuo pasikalbėti ir neišvykdama iš Lietuvos. Galvodama apie magistro studijas ji svajoja apie Paryžiaus universitetus. Juolab Prancūzijos sostinė jai labai artima.
„Iškart supratau, kad tai mano miestas. Paryžiečiai – arogantiški, bet jei tau reikia pagalbos, niekada neatsisakys padėti. O ir tai, kad jie skirtingi, labai traukia“, – sakė Marija.
O Briuselis jai nepatiko, nesijautė jame saugi, nors išvykti iš jo ir nenorėjo – buvo įdomu dirbti Europos Parlamente. Tačiau ji ten galbūt dar grįš – sulaukė pasiūlymo po bakalauro studijų padaryti pertrauką ir prieš pradedant magistrantūrą nuvykti į Briuselį metų stažuotės.
Mokėdama rusų kalbą ji galėtų rinktis ir Rytų kryptį, tačiau grįžti į Maskvą joje didžiąją gyvenimo dalį praleidusi mergina nenorėtų.
„Ten pavargsti nuo atstumų, informacijos kiekio, ten nuolat jautiesi gaištantis laiką. Labai tikiuosi, kad padėtis Rusijoje pasikeis. Jaunimas vis labiau nori pokyčių, daug jaunų žmonių palaikė opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, o tai parodė, kad žmonėms jau įgriso ta politinė rutina. Tačiau abejoju, ar viskas pasikeis artimiausiu metu. Nebent Rusijoje nutiktų Maidanas, tačiau ir tai klausimas, ar jo ten nenuslopintų“, – kalbėjo M.Radišauskaitė.
Svarsto, ką pasirinkti
Vasarą, baigus trečią kursą, Marijos vėl laukia praktika. Šįkart mergina ją atliks Lietuvoje. Dabar ji suka galvą, ką pasirinkti. Norėtų padirbėti Kauno savivaldybės Kultūros skyriuje. Tačiau vilioja ir kitas variantas – darbas Olimpiniame komitete Vilniuje.
„Pirmas variantas atitinka tai, ką jau darau. O antrasis įdomus, mat neįsivaizduoju, ko iš tos praktikos galėčiau laukti“, – šypsojosi Marija.
Vasarą ji ketina ir padirbėti kokioje nors įmonėje, kad užsidirbtų.
