Žemaičių žygis pas arabus – per Skandinaviją į Abu Dabį

Švedija, Suomija, Belgija. Tai tiktai kelios valstybės, kuriose Plungės „Constro“ įmonės darbuotojai įgyvendino savo išskirtinius projektus.

Lietuvos specialistams teko montuoti „Follo“ tunelio geležinkeliui gręžimo mašiną Norvegijoje.<br>Nuotr. iš įmonės archyvo
Lietuvos specialistams teko montuoti „Follo“ tunelio geležinkeliui gręžimo mašiną Norvegijoje.<br>Nuotr. iš įmonės archyvo
Nagingi žemaičiai prisidėjo ir gaminant Abu Dabyje plaukiojančią vilą – milžiniško dydžio ir aukščio baržą.
Nagingi žemaičiai prisidėjo ir gaminant Abu Dabyje plaukiojančią vilą – milžiniško dydžio ir aukščio baržą.
„Constro“ įmonės steigėjai Martynas Tamulis (kairėje) ir Antanas Borumas.
„Constro“ įmonės steigėjai Martynas Tamulis (kairėje) ir Antanas Borumas.
Pasak A.Borumo, įmonės darbuotojai uždirba tiek, kaip ir Vakarų šalyse ar Skandinavijoje dirbantys specialistai.
Pasak A.Borumo, įmonės darbuotojai uždirba tiek, kaip ir Vakarų šalyse ar Skandinavijoje dirbantys specialistai.
Lietuvos specialistams teko montuoti Helsinkio oro uosto specialų statinį Suomijoje, skirtą orlaivių varikliams testuoti.
Lietuvos specialistams teko montuoti Helsinkio oro uosto specialų statinį Suomijoje, skirtą orlaivių varikliams testuoti.
Lietuvos specialistams teko montuoti Helsinkio oro uosto specialų statinį Suomijoje, skirtą orlaivių varikliams testuoti.
Lietuvos specialistams teko montuoti Helsinkio oro uosto specialų statinį Suomijoje, skirtą orlaivių varikliams testuoti.
Lietuvos specialistams teko montuoti Helsinkio oro uosto specialų statinį Suomijoje, skirtą orlaivių varikliams testuoti.
Lietuvos specialistams teko montuoti Helsinkio oro uosto specialų statinį Suomijoje, skirtą orlaivių varikliams testuoti.
Lietuvos specialistams teko montuoti Helsinkio oro uosto specialų statinį Suomijoje, skirtą orlaivių varikliams testuoti.
Lietuvos specialistams teko montuoti Helsinkio oro uosto specialų statinį Suomijoje, skirtą orlaivių varikliams testuoti.
„Audi“ gamykla Briuselyje, Belgijoje. Lietuviai joje išmontavo seną gamybos liniją ir sumontavo naują, skirtą elektriniams automobiliams gaminti.
„Audi“ gamykla Briuselyje, Belgijoje. Lietuviai joje išmontavo seną gamybos liniją ir sumontavo naują, skirtą elektriniams automobiliams gaminti.
 Vamzdynų virinimas Belgijoje. 
 Vamzdynų virinimas Belgijoje. 
 Vamzdynų virinimas Belgijoje. 
 Vamzdynų virinimas Belgijoje. 
Valstybės, kuriuose dirba žemaičių įsteigtos įmonės darbuotojai.
Valstybės, kuriuose dirba žemaičių įsteigtos įmonės darbuotojai.
Tai – gera suvirinimo siūlė.
Tai – gera suvirinimo siūlė.
 "Constro" biuro Plungėje darbuotojos.  
 "Constro" biuro Plungėje darbuotojos.  
 Projektų vadovas Rolandas Laurinkus. 
 Projektų vadovas Rolandas Laurinkus. 
„Constro“ įmonės suvirinimo laboratorija.
„Constro“ įmonės suvirinimo laboratorija.
„Constro“ įmonės steigėjai Martynas Tamulis (kairėje) ir Antanas Borumas.
„Constro“ įmonės steigėjai Martynas Tamulis (kairėje) ir Antanas Borumas.
 Virinimo darbai tunelyje, 200 metrų po žeme. 
 Virinimo darbai tunelyje, 200 metrų po žeme. 
Lietuvos specialistams teko montuoti „Follo“ tunelio geležinkeliui gręžimo mašiną Norvegijoje.
Lietuvos specialistams teko montuoti „Follo“ tunelio geležinkeliui gręžimo mašiną Norvegijoje.
Aukščiausiam Europoje pastatui, kuriame įsikūrė „Gazprom“, gamino konstrukcines gembes stiklams.
Aukščiausiam Europoje pastatui, kuriame įsikūrė „Gazprom“, gamino konstrukcines gembes stiklams.
„Constro“ įmonės suvirinimo laboratorija.
„Constro“ įmonės suvirinimo laboratorija.
 Projektų vadovas Rolandas Laurinkus. 
 Projektų vadovas Rolandas Laurinkus. 
 Suvirinimo siūlių pavyzdžiai. 
 Suvirinimo siūlių pavyzdžiai. 
„Follo“ tunelio gręžimo mažina.
„Follo“ tunelio gręžimo mažina.
Taip tunelis, kuriuo riedės traukiniai, atrodo šiuo metu.
Taip tunelis, kuriuo riedės traukiniai, atrodo šiuo metu.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

Jun 8, 2019, 6:55 AM, atnaujinta Jul 4, 2019, 10:09 AM

Antanui Borumui – 34-eri, tačiau jis jau turi daugiau nei dešimties metų vadovo patirties. „Constro“ įmonę Plungėje, kuri užsiima plieno konstrukcijų apdirbimu, suvirinimu, montavimu bei elektros inžinerija, 2008-aisiais jis įsteigė su bičiuliu inžinieriumi Martynu Tamuliu.

O per vienuolika metų darbuotojų pagausėjo nuo aštuonių iki 260. Jiems tenka dirbti daugiausia užsienyje.

Nepaprastų darbų sąrašas

Suomijos Helsinkio oro uoste žemaičiai įrengė lėktuvų variklių testavimo vietą. Sankt Peterburge (Rusija) gamino konstrukcines gembes stiklams statant didžiausią Europoje pastatą – koncerno „Gazprom“ biurą „Lakhta Center“. Gaminant plūduriuojančią vilą Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) jiems teko virinti baržos konstrukcijas.

Tai vieni įspūdingiausių „Constro“ įmonės darbų. Tad kaip plungiškiai sugebėjo nustumti konkurentus į šalį ir atsiriekti išskirtinių projektų riekę?

Pasak A.Borumo, viskam yra savas laikas. „Aš – teisininkas, Martynas – inžinierius, abu įmonę kūrėme per patį sunkmetį.

Tai buvo metas, kai lietuviai traukė ieškoti darbų į Norvegiją. Mes padarėme tą patį – ten pirmiausia ėmėmės montuoti nesudėtingas metalo konstrukcijas“, – pasakojo A.Borumas.

Paskui darbas ėmė vyti darbą. Darbuojantis Osle pavyko susipažinti su statybų įmonės Islandijoje vadovu, todėl vyrai patraukė ten. Pamažu įmonė ėmė darbuotis įvairiose Šiaurės šalyse.

„Dirbome Švedijoje bei Norvegijoje, o Lietuvoje neturėjome savo bazės. Mums reikėjo patalpų, tad 2014-aisiais, kai buvusi Plungės vinių gamykla „Litnagis“ kėlėsi kitur ir sumanė parduoti savo pastatą, jį nusipirkome.

Tada pradėjome projektų ieškoti Suomijoje, juo labiau kad jau galėjome pasigirti darbais – virinome įvairius technologinius vamzdynus, naftos produktų rezervuarus“, – sakė pašnekovas. Šiuo metu įmonė vykdo veiklą aštuoniose valstybėse, o įvykdytų projektų skaičius perkopė 200.

Pasak A.Borumo, išskirtiniai užsakymai padeda įgyti patirties. Antai sumontavus ir suvirinus nerūdijančiojo plieno talpyklas Švedijos skystojo kartono gamykloje panašių projektų atsirado ir daugiau.

Grąžtą virino po žeme

Kai kurie įmonės atlikti darbai yra visiškai unikalūs. Pavyzdžiui, plūduriuojančią 400 kvadratinių metrų ploto bei 12 metrų aukščio vilą Abu Dabyje specialistai pastatė iš įvairios paskirties konstrukcijų.

Helsinkio oro uoste 2016 metais iškeltas inžinerinis statinys buvo pirmasis toks ir Skandinavijos šalyse, ir Europoje – lėktuvų variklių testavimo vieta. Jai konstrukcijas pagamino portugalai, o lietuviai atliko visus rangos darbus.

„Statinys ypatingas tuo, kad jame labai daug skirtingų ir įdomių sprendimų.

Pavyzdžiui, testuojant variklius kyla didžiulis triukšmas, o kad jis nesklistų, garsas specialiomis arkomis nukreipiamas aukštyn“, – paaiškino A.Borumas.

Įmonė dalyvauja ir išskirtiniame Norvegijos „Follo“ projekte.

Tai 22 kilometrų ilgio traukinių linija, kuri bus baigta 2021 metais. Didžioji jos dalis yra 20 kilometrų tunelis, jungiantis centrinę Oslo stotį su Ši miesto traukinių stotimi.

„Mūsų darbas buvo iš gabalų sumontuoti ir suvirinti keturias tunelio kasimo mašinas.

Darbą sunkino tai, kad triūsti teko giliai po žeme. Kadangi trūko elektros galios, dažnai įsijungdavo saugos sistemos signalizacija, darbuotojams net po porą kartų per dieną tekdavo evakuotis. Tuos grąžtus sumontavome 2016 metais, o šiuo metu juos baigiame išmontuoti“, – pasakojo pašnekovas.

Dar vieną patirties pamoką įmonės specialistai gavo Belgijoje išmontuodami Briuselyje esančio Vokietijos „Audi“ fabriko „Audi Q3“ modelių gamybos liniją ir montuodami naują.

Išvydo vokišką tvarką

„Vairuotojai, kurie dabar važinėja „Audi e-Tron“ automobiliais, tegul žino, kad mes prisidėjome prie jų gamybos – montavome visą jų surinkimo liniją“, – džiaugėsi įmonės savininkas.

Anot jo, tai buvo ypatinga patirtis. Gamyklos savininkai vokiečiai įvedė griežtą darbų saugos kontrolę ir iš anksto nustatė taisykles.

„Lietuvoje statybvietėse viskas priklauso nuo paties žmogaus sąmoningumo. Skandinavijoje stebima, kaip laikomasi darbų saugos, o jei kas padaroma ne taip, fotografuojama.

O Belgijoje vokiečiai iš anksto surengė mokymus – darbų vykdytojai privalėjo išstudijuoti didžiulę saugos knygą ir kuo detaliausiai viską išsiaiškinti.

Instrukcijoje viskas buvo surašyta iki smulkmenų – kur įrankius laikyti, kur – gręžti. O pasirašomą sutartį sudarė net 90 puslapių – viskas joje iš anksto buvo aptarta“, – sakė A.Borumas. Ir patikino, kad Belgijoje įgyta patirtis nedingo – dabar visi darbai organizuojami būtent taip.

Trūksta darbo jėgos

Dauguma visų „Constro“ gaunamų užsakymų yra užsienyje – Lietuvoje jų atliekama apie dešimtadalį. Nesvarbu, kokioje valstybėje ir kokius darbus atlieka įmonės vyrai, jiems mokamas būtent tos šalies profsąjungų išsiderėtas atlyginimas, kuris tikrai nėra mažesnis už vietos įmonėse mokamas algas.

„Yra žmonių, kurie nebenori ar nebegali važiuoti į užsienį, bet jiems yra ką veikti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Šiauliuose statoma grūdų džiovykla, daug užsakymų pasiekia ir iš Vakarų laivų gamyklos“, – užsiminė įmonės vadovas.

Pasak jo, kaip ir kitoms įmonėms, „Constro“ labiausiai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Patikima darbuotojų paieškos vieta yra ir Plungės profesinė mokykla, kurios gabiausi ir stropiausiai besimokantys moksleiviai yra įdarbinami. Dar vienas sprendimas – tai sutartis su Ukrainos įmone, kuri dirba kaip subrangovė.

„Kai ukrainiečiai pradėjo dirbti pas mus, pasijutome taip, tarsi būtume grįžę į senus laikus: jie labai stengiasi, klauso, daug dirba ir gerai dirba. Bet Ukrainoje nėra paprasta rasti gerų ir kvalifikuotų specialistų, tam prireikė daug laiko.

Naujai vykdomų projektų ten nėra daug, nes šalies finansinė situacija sudėtinga, o statybų lygis nėra aukštas, palyginti su Europos šalimis. Mūsų projektai yra sudėtingi – negalime rizikuoti ir samdyti bet ko“, – aiškino A.Borumas.

Žemaitijos metai

Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl 2019-aisius nuspręsta paskelbti Žemaitijos metais. Portalas lrytas.lt kviečia iš arti susipažinti su šiuo savitu kraštu, atrasti stulbinančias Žemaitijos vietoves, pažinti žymiausius žemaičius ir net ėšmuokt žemaitėškā rokoutėis. Pasinerkite į vasaros nuotykius, istorijas ir pramogas interaktyviame Žemaitijos žemėlapyje kartu su lrytas.lt!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.