Gardžiai kvepianti vieta Klaipėdoje, kurią greitai atranda turistai iš kruizinių laivų

2019 m. rugsėjo 13 d. 19:28
Darbo vietą susikūrusi klaipėdietė Jurgita Einikytė žino: jei kruizinis laivas įplaukė į uostą, netrukus turistai pravers ir jos kepyklėlės duris. Užsieniečiai – pagrindiniai jos lankytojai.
Daugiau nuotraukų (23)
Pyragaičio kaina „Kius kius“ kavinėje – 1,5 euro. Vilniuje tai gana pigu, tačiau Klaipėdoje gardumynų kainos yra kitokios.
„Pasitaiko žmonių, kurie užmeta akį į vitriną ir suniurna, kad brangoka. Tokiais atvejais pasiūlau jiems užsukti į tinklui priklausančią kepyklą kitoje gatvės pusėje. Kainos ten trigubai didesnės“, – per pusantrų veiklos metų J.Einikytė išmoko atremti nepagrįstą klientų kritiką.
Ši 31 metų moteris yra lyg žmogus orkestras. Ji pati sukūrė sau darbo vietą – išsinuomojo patalpas netoli Klaipėdos senamiesčio, nusipirko kepimo cechui įrangą. Pati minko tešlą, kepa gardėsius, jais prekiauja, pliko kavą ir pagal užsakymus gamina proginius tortus ir užkandėles.
Sugalvojo ir nesustojo
J.Einikytės įgyta specialybė nesusijusi su maitinimo verslu. Ji Klaipėdoje baigė tarptautinio verslo administravimo studijas. Padirbėjusi transporto srityje perėjo dirbti į privačią kepyklą.
Joje ir kilo sumanymas imtis savo verslo.
„Tokia jau esu – drastiškų iššūkių mėgėja“, – patikino ji.
Iš pradžių Jurgita manė, kad darys tai, ką ypač mėgsta, – keps bandeles, pyragaičius, tortus ir to pakaks. Tačiau draugų prašymas pagaminti užkandžių netrukus tapo daugkartiniais užsakymais. Ir dabar, po pusantrų veiklos metų, didžiausią paklausą turi vieno kąsnio užkandžiai bei proginiai tortai.
„Anksčiau man nepatikdavo krapštytis prie smulkmės, paprasčiau būdavo kepti bandeles. Dabar imuosi ir vieno kąsnio užkandžių gamybos, o jiems papuošti reikia kruopštumo, kaip ir puošiant vaikų šventėms skirtus kepinius.
Taigi lavinu ranką, kaupiu įgūdžius ir stengiuosi nugalėti save“, – kalbėjo J.Einikytė.
Ji viską gamina viena, tik patalpoms išvalyti yra įdarbinusi ir savo mamą. Pagalbininkės ceche ji dar nesamdo – per maža apyvarta.
Pasak Jurgitos, joks konditerininkas už minimalią algą nedirbs.
Kad žmogus, neatskaičius mokesčių, uždirbtų 1000 eurų, per mėnesį jis turėtų iškepti ir parduoti kone 670 pyragėlių, kainuojančių po 1,5 euro.
O jei dirbama dviese, kiekis turėtų padvigubėti. Dirbant nišiniame versle tai nelabai realu.
„Daug kas teiraujasi, kaip viską spėju. Sunkiai. Labai anksti negaliu pradėti darbo, nes į darželį turiu nuvesti dukrelę. O tada jau skubu į cechą ir darbuojuosi.
Paprastai tešlą užmaišau iš vakaro, o rytais viską kepu.
Neprigaminu daug, tik tiek, kad išpirktų.
Stengiuosi viską kuo smulkiau susiplanuoti. Klaipėdos senamiestyje yra kelios kavinės, kurioms tiekiu pyragus ir tortus. Taigi dvi tris dienas skiriu užsakovams, savaitgalius – šventinių užkandžių ir tortų gamybai, o kitomis dienomis kepu tai, kuo prekiauju kepyklėlėje“, – pasakojo moteris.
Nesąžininga konkurencija
Kur gauti pinigų verslo pradžiai? Tai klausimas, kurio atsakymas arba užgesina jaunų žmonių sumanymus, arba padeda juos įgyvendinti.
„Pasinaudojau „Invegos“ subsidija – surašiau verslo planą ir gavau 25 tūkst. eurų. Nebuvo paprasta, nes reikėjo ir dukrelę auginti, ir susipirkti konditerijos cecho įrangą, ir įsirengti kepyklą.
Įrangai reikėjo didžiausios investicijos – jai teko kokie 75 proc. subsidijos, o likę pinigai atiteko žaliavoms bei kitokioms būtinosioms išlaidoms“, – aiškino J.Einikytė.
Veiklą pradėjusi 2018-ųjų birželį ji įsispraudė į maitinimo verslo nišą, kurioje konkurencija yra ypač didelė.
„Artimiausi mano konkurentai – čia pat, kitoje gatvės pusėje, tolimesni – kitapus Danės upės, pačiame miesto centre. Žmonės yra pratę prie didelių tinklų, jie praeina pro naujas kepyklėles jų nė nepastebėdami.
Pas mane iki šiol dar užsuka klaipėdiečių, kurie stebisi: „Nematėme, kad atsidarėte.“ Nors aš juos gerus metus mačiau kasdien praeinančius“, – šyptelėjo verslininkė.
Jos teigimu, didžiausia tortų bei užkandžių gamintojų reklama, o kartu ir konkurencija vyksta socialiniuose tinkluose. Vis dėlto didžiausias kliuvinys – iš esmės jokių mokesčių nemokantys ir namuose dirbantys kepėjai.
„Pasiskųsti tuo neįmanoma. Pati pasikalbu su maisto ir veterinarijos inspektoriais. Pasirodo, jie neturi teisės užeiti į žmogaus namus. Tad neįmanoma to kontroliuoti“, – užsiminė pašnekovė.
Svarbiausia – tinkama vieta
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką verslo sėkmei, yra strateginė patalpų vieta. J.Einikytė jas išsinuomojo Kretingos gatvėje, prie pat centro.
„Gal ir prašoviau. Nors senamiestis arti, vis tiek gyvenimas verda už tilto. Į mano kepyklą užsuka arba turistai, arba atsitiktiniai klientai. Tačiau būna, kad atplaukia kruizinis laivas, ir jau žinau, kad turėsiu pirkėjų. Nes turistams patinka mažos erdvės, jie išlandžioja visus užkaborius“, – sakė ji.
Ar sunku imantis savo verslo įvykdyti tuos reikalavimus, kuriuos kelia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba?
„Atidarant kepyklą bei parduotuvę jos specialistai labai pagelbėjo – ir paaiškindavo, ir patardavo. Tačiau laikytis reikalavimų pradėjus veiklą sunku. Atrodo, kad reikėtų atskiro žmogaus dokumentams pildyti.
Kadangi dirbu viena, daug laiko atima įvairių registrų pildymas, pavyzdžiui, būtina fiksuoti šaldytuvų temperatūrą, nepraleisti įrašų miltų sijojimo žurnaluose. Visose etiketėse privalu nurodyti galiojimo datą, o jei gaminu užkandžius, saugoti dvi savaites žaliavų duomenis.
Pyragaičius nustatytu laiku tenka vežti ištirti į laboratoriją – stebėti, ar ceche neatsirado bakterijų. Taip susikaupia gausybė dalykų, kurių dalies, atrodo, niekam nereikia, pavyzdžiui, vien maistinius dažus naudojant būtina užpildyti penkis dokumentus“, – kalbėjo J.Einikytė.
Vis dėlto ji dirba tokį darbą, kuris jai patinka ir kurį pati susikūrė. „Būna ir lengvų, ir labai sunkių dienų. Apima ir dvejonės, ar ne geriau būtų pasilikti tik užsakymus ir atsižadėti parduotuvės. Maniau, kad per vasarą ištempsiu, o štai jau ir ruduo“, – nusišypsojo moteris.
Suteiks galimybę pasitreniruoti 
Vita Šturmienė,
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė
„Mūsų tarnyba visada akcentuoja, kad vartotojai, pirkdami nelegaliai pagamintą maistą, rizikuoja sveikata. Be to, vartotojams kur kas sunkiau ginti savo teises įsigijus nesaugų arba nekokybišką produktą.
VMVT tikslas – užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik saugus maistas, todėl esame parengę higienos reikalavimus, kurie taikomi mažais kiekiais gyvenamosios paskirties patalpose gaminantiems maistą ir tiekiantiems jį galutiniam vartotojui. Parengtos taisyklės įsigalios nuo 2019 m. gruodžio.
Šiose taisyklėse apibrėžta, koks produkcijos kiekis yra laikomas mažu, t. y. nekenkiant gaminamo maisto saugai ir kokybei jį galima paruošti nedidelėje, masinei gamybai nepritaikytoje namų virtuvėje, taip pat nurodytas leidžiamas gaminti asortimentas (konkretūs produktai), nustatyti minimalūs higienos reikalavimai.
Ši tvarka leis išbandyti save ir pradėti maisto produktų gamybą mažais kiekiais, o vėliau, esant poreikiui, planuoti verslo plėtrą ir įsteigti maisto tvarkymo įmonę su neribotu asortimentu ar produkcijos kiekiais.
Dėl dokumentacijos gausos sunku vienareikšmiškai atsakyti. Tačiau privalomi pildyti savikontrolės sistemos žurnalai yra apibrėžti Gerosiose higienos praktikos taisyklėse, skirtose atitinkamai vykdomai veiklai, pvz., terminio apdorojimo temperatūros registravimo žurnalas, o dėl papildomų žurnalų pildymo poreikio sprendžia pats ūkio subjektas.“
kepyklaKlaipėda^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.