Būsimasis milijardierius Mohammedas Mansouras (turtas – 2,3 mlrd. JAV dolerių), kai tėvo Loutfi Mansouro turtas buvo nacionalizuotas, stipriau susiveržė diržą ir išvyko dirbti į kavinę Rolyje (Raleigh) – JAV Šiaurės Karolinos valstijos sostinėje.
„Tai buvo picerija, – juokiasi jis. – Buvau jaunuolis ir Amerikoje studijavau inžineriją. Aš pats turėjau užsidirbti pragyvenimui, maždaug 200 dolerių per mėnesį. Man tai buvo šokas, tačiau ši patirtis padėjo man tapti tuo, kuo aš esu šiandieną.“
Dabar M.Mansouras su humoru prisimena, kaip 1964 m. Egipto prezidentas Gamalis Abdelis Nasseras konfiskavo jo tėvo medvilnės verslą ir šeimos turtą. Toks pat likimas ištiko ir Mansourų šeimos turtą Sudane – jau 1970 metais.
Praeities aidai vis dar girdimi ir šiandien, daug kilometrų nuo Kairo ir Chartumo – Londone, kur yra įsikūręs M.Mansouro investicinis biuras. Didžiosios Britanijos leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas yra linkęs nacionalizuoti svarbius objektus ir „perskirstyti“ turtą, o prancūzų ekonomistas Thomas Piketti ragina uždėti milijardieriams 90 proc. mokestį.
Tačiau M.Mansouras išlieka ramus. Jis asmeniškai stebėjo „pavydo politikos“ pasekmes ir matė, kaip tėvas pasidavė užgriuvus šiems sunkumams, tačiau nepalūžo. Pasak jo, tėvas buvo „vienas turtingiausių Egipto žmonių“.
„Jie atėmė tavo verslą ir tavo pinigus. Tu nieko negavai“, – nacionalizacijos procesą apibūdina M.Mansouras.
M.Mansouras sako, kad dauguma žmonių pasidarytų pikti ir jaustųsi sugniuždyti, o jo tėvas „pradėjo nuo nulio, būdamas 65 metų amžiaus“.
„Pamačiau tikrąsias vertybes, pamačiau, ką reiškia drąsa, darbštumas ir atkaklumas“, – sako verslininkas.
Anot M.Mansuro, sėkmingai dirbantys žmonės dažnai yra laikomi šalies „išdavikais“. Tuo pat metu jo tėvas pabrėžia, kad senelis „laikėsi labai nacionalistinių pažiūrų – tuo metu jis neturėjo nieko už Egipto ribų“.
Vyresnysis Mansouras pasitikėjo šalimi, kuri prisidėjo prie jo sėkmės. Ar jis kažkada jautė kartėlį ar nuoskaudą?
„Žinoma, jautė. Jis jautė liūdesį, įniršį, jautė, kad su juo buvo pasielgta nesąžiningai. Bet jis išgyveno“, – sako M.Mansouras.
Mohammedas sako, kad 1973 metais jo tėvas vėl startavo nuo „tramplino“, kuris leido šeimai „patekti ten, kur esame dabar“. Pradėję nuo prekybos medvilne Šveicarijoje, Mansourų šeimos nariai vėliau grįžo į Egiptą ir užsidirbo pinigų pardavinėdami GM automobilius, „Caterpillar“ techniką, mėsainius „Big Mac“, o dabar prekiauja „Facebook“, „Uber“ ir „Airbnb“ akcijomis. Mohammedo Mansouro broliai Yasseenas (turtas – 1,5 mlrd. dolerių) ir Youssefas (1,2 mlrd. dolerių) taip pat yra „Forbes“ milijardierių sąraše, todėl šeima yra viena turtingiausių ir sėkmingiausių Afrikoje.
Praeities pamokos paskatino Mansourų šeimą investuoti – pasak jo, sudaryti „vieną ar du sandorius per metus“ – kaip būdą apsaugoti savo turtą plečiant kompanijas. Tai yra tarsi būdas laikyti savo pinigus namuose, visame pasaulyje, juos prižiūrint. Tai populiarėjanti tendencija.
Liepos mėnesį „Campden Wealth“ pranešė, kad šeimos biurų skaičius – tie biurai yra privačios turto valdymo konsultacinės įmonės, tvarkančios turtingų asmenų ar jų šeimos narių finansinius ir investicinius reikalus – pastaraisiais metais išaugo 38 proc., ir dabar jie valdo 5,9 trilijono vertės turtą.
Mansourovų šeimos biuras vadinasi „Man Capital“, arba sutrumpintai „Man Cap“. Savo kapitalą šeima yra investavusi į laivybos ir logistikos kompaniją „Vanguard Logistics Services“ bei Nigerijos telekomunikacijų infrastruktūros tiekėją „IHS Towers“.
Be to, Mohammedas buvo vienas pirmųjų investuotojų į tokias kompanijas kaip „Airbnb“, „Grab“, „Facebook“, „Twitter“, „Spotify“ ir „Uber“. Apie šias kompanijas jis kalba šiltai ir su jauduliu.
„Prieš šešerius metus išgirdau apie Silicio slėnį, – sako jis. – Aš pasakiau: „Aš turiu ten apsilankyti“.
„Aš ateidavau į susitikimus apsivilkęs kostiumą ir pasirišęs kaklaraištį. O jie visi su džinsais, žinote, labai jau neformalūs. Todėl aš nusirišau kaklaraištį“, – prisimena M.Mansouras.
Jis pasakoja, kad pirmosios rizikos kapitalo investicijos buvo investicijos į „Facebook“ ir „Uber“. „Uber“ finansavimo turas (angl. Round of Investment) buvo uždarytas, tačiau milijardieriaus, kuris kadaise ėjo transporto ministro pareigas prie prezidento Hosni Mubarako, kontaktai ir patirtis padarė savo.
Dabar jis pažymi, kad kompanijai „Uber“ Kairas yra antras pagal svarbą miestas Europoje ir Viduriniuose Rytuose, galbūt svarbesnis nei Paryžius. Tačiau M.Mansouras mano, kad bendrovės pradinis viešas akcijų platinimas buvo nesėkmingas.
„Jūs žinote, kad šis klausimas vis dar neišspręstas. Manau, tik laikas parodys“, – priduria jis.
Investicijas į „Facebook“ milijardierius apibūdina kaip „vienareikšmiškai didžiulę mūsų pergalę“ – praėjus metams po investavimo į Marko Zuckerbergo įmonę jis pelningai pardavė savo dalį socialiniame tinkle.
Palikdama „Facebook“ ir „Spotify“, netrukus šeima gali gerai uždirbti, kadangi 2020 metais „Airbnb“ planuoja pradėti viešą akcijų platinimą.
M.Mansouras tapo perėjimo iš XX amžiaus į XXI-ąjį liudininku: nuo medvilnės ir žemės ūkio prie pramonės ir mašinų. Pasak jo, maždaug prieš devynerius metus jis pradėjo pastebėti ne mažiau reikšmingus virsmus. Po to, kai jam tekdavo tris ar keturis kartus per metus skristi į JAV, Mohammedas pagaliau nusprendė „apsistoti“ visam laikui Silicio slėnyje.
„Dabar turime biurą, pavadintą „1984“ – garsiojo asmeninio kompiuterio „Macintosh“, kurį sukūrė „Apple“, reklaminio filmuko garbei“, – sako M.Mansouras.
Rasti žmonių šeimos biurui nebuvo lengva. „Negali mostelėti stebuklinga lazdele ir gauti šeimos biurą. Viskas priklauso nuo žmonių. Kai turi puikią komandą, gali ieškoti teisingų sprendimų“, – sako M.Mansouras.
Pasak milijardieriaus, „didelis skirtumas“ tarp „savo pinigų investavimo per privačias investicines bendroves ir per šeimos biurus yra periodai. Privačios investicinės bendrovės „turi grąžinti lėšas investuotojams per 5–10 metų. Tai yra siaubinga. Gali būti netinkamas laikas parduoti. Jeigu tai yra šeimos biuras, tu turi kapitalą. Tu ieškai augančių kompanijų. Ir gali išlaikyti jį 10, 20, 30 metų“, – sako M.Mansouras.
Parengė Leonas Grybauskas
