Jubiliejinei viešniai sertifikatą ir dovanų maišelį įteikusi „Rūtos“ saldainių fabriko Turizmo padalinio vadovė Odeta Kirnienė džiaugėsi, kad idėja kurti Šokolado muziejų pasiteisino su kaupu.
2012 m. birželį duris atvėręs Šokolado muziejus yra ne tik vienintelis toks visoje šalyje, bet ir lankomiausias Šiauliuose turistų objektas.
„Atvyksta lankytojų iš viso pasaulio ir visus stengiamės priimti svetingai. Deja, į šokolado dirbtuves dažnai negalime priimti visų norinčiųjų, nes yra eilė. Esame sulaukę svečių net iš 91 pasaulio valstybės“, - pasakojo Šokolado muziejui vadovaujanti O.Kirnienė.
Talentu nurungė visus konkurentus
Šokolado muziejaus lankytojai gali susipažinti ne tik su 4000 metų siekiančia išskirtinio gardumyno, bet ir su neįtikėtinai talentingo konditerio Antano Gricevičiaus gyvenimo ir tos pačios šeimos rankose išlikusio verslo istorija.
Saldainių fabriko „Rūta“ veikla prasidėjo 1913 m., kai iš Šiaulių kilęs „Rūtos“ įkūrėjas į gimtinę grįžo po praktikos Vilniaus saldainių fabrike „Viktorija“. Šiaulietis sostinėje buvo sulaukęs pripažinimo – kūrybingą meistrą savininkai buvo apdovanoję vardiniu sidabriniu laikrodžiu. Jį, beje, irgi galima išvysti gausioje Šokolado muziejaus ekspozicijoje.
Įdomu tai, kad 1913 m. lapkritį įkurtos „Rūtos“ saldainių dirbtuvės veikė toje pačioje vietoje, į kurią dabar užeina visi Šokolado muziejaus lankytojai. Būtent čia A.Gricevičius su žmona Juzefa ir virė juos išgarsinusias pirmąsias karameles, kūrė pirmuosius saldainių rinkinius.
Konkurencija buvo neįtikėtinai didelė – Šiauliuose tarpukaryje veikė nuo 6 iki 13 saldainius gaminančių įmonių. Bet su A.Gricevičiaus talentu varžytis negalėjo niekas – idėjų nestokojęs talentingasis konditeris nurungė visus. Saldainių fabriko įkūrėjas pats netgi nesirūpino pardavimais ir buhalterija, tai darė pasamdyti profesionalai.
Darbdavį išgelbėjo pavaldiniai
Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, ne išimtis buvo ir augantis „Rūtos“ fabrikas. A.Gricevičius su šeima karo negandas praleido Sankt Peterburge, kur nepraleido progos pasitobulinti – baigė konditerio kursus.
Sugrįžęs į gimtinę, verslininkas ne tik atstatė fabriką, bet ir jį plėtė. Tarpukariu „Rūta“ sparčiai augo: darbuotojų kolektyvas buvo peržengęs netgi 100 žmonių ribą, o šiauliečių sukurti skanumynai buvo plukdomi net į tolimąją JAV.
Ypač didelis smūgis buvo Sovietų sąjungos okupacija. Fabrikas buvo nacionalizuotas, susidorota su įkūrėjo šeima. Dalis namiškių atsidūrė Sibire, daliai pavyko pabėgti į užsienį.
„Rūtos“ įkūrėjui A.Gricevičiui pavyko išvengti lagerio, nes į teismą sugužėję pavaldiniai paneigė sovietų bandytus kurti mitus apie tironą darbdavį. Teisme liudiję pavaldiniai pasakojo, koks kūrybingas, šeimyniškas ir draugiškas buvo šis verslininkas.
Unikalu tai, kad du sūnus ir dvi dukteris turėjusio A.Gricevičiaus namiškiai iki šiol valdo šį fabriką. „Rūtoje“ dirba įkūrėjo proanūkis Rimantas Gluodas, o įkūrėjo palikuonys atsispyrė ne vienai vilionei perleisti šį verslą.
„Čia viskas protėvio rankomis daryta“, - taip kalba garsiojo konditerio verslą perėmę palikuonys ir kratosi minties net keisti fabriko vietą.
Stebina ir skonis, ir istorija
Šeima iki šiol laikosi įkūrėjo priesako gaminti tik kokybišką produkciją. Todėl šiandienės „Rūtos“ vadovai dažnai atsisako pildyti prekybininkų užgaidas - negamina pigios, bet pelningos produkcijos.
„A.Gricevičius labai aukštai užkėlė kokybės kartelę, jos laikomasi ir dabar, - sakė O.Kirnienė. - Nacionalizuotą fabriką atgavę paveldėtojai įkūrė savo laboratoriją, kad į gamybą patektų ne tik natūralūs, bet ir aukščiausios kokybės produktai“.
Šokolado muziejui vadovaujanti O.Kirnienė įsitikinusi, kad būtent išskirtinis saldainių skonis ir yra „Rūtos“ sėkmės paslaptis. Mat šiauliečių konditerių sukurtais skanumynais Lietuvos Prezidentūroje, Seime yra vaišinami į Lietuvą atvykstantys aukščiausio rango svečiai.
„Fabriko unikalumas, istoriniai faktai stebina svečius. Net ir užsieniečiai aikčioja, išgirdę, kad šis fabrikas iki šiol yra vienose tos pačios šeimos palikuonių rankose“, - pasakojo Šokolado muziejaus vadovė.
