Neretai po tokių pietų ar sočios vakarienės renginio metu apsunkstame, o šokių aikštelėje tenka nemenkai paprakaituoti, norint sudeginti suvartotas kalorijas.
Sveiko maisto renginių metu išvysti sunku, o veganiška ar vegetariška patiekalų pasiūla Lietuvoje dar labai menkai išplėtota. Čia į pagalbą sveikuoliams skuba Svetlana Lebedeva ir jos vyras Gytis Simanavičius.
Kai vieną dieną nusibodo dirbti samdomą darbą, o noras save išbandyti sugeneravo idėją sukurti nuosavą verslą, S.Lebedeva sukūrė planą, iš kurio atsirado maisto autobusiukas „Pick me Up Juice“.
Tada Svetlana dirbo labai daug, taupė pinigus, didino darbo valandų skaičių, važinėjo į komandiruotes, stengėsi sukaupti kuo daugiau pinigų, kad idėja išvystų dienos šviesą.
„Pradėjau mąstyti, kas man patinka ir yra prie širdies. Prisiminiau vaikystę, kad man labai patiko prekiauti, bendrauti su žmonėmis, dirbti renginiuose. Reikėjo tik išgryninti mintį, kur aš galiu prekiauti ir ką galiu daryti. Pamačiau reportažą apie maisto autobusiukus, ilgainiui išsirutuliojo verslo idėja“, – prisiminė Svetlana.
Tikslas – sveika mityba
Poreikis sukurti ką nors sveiko ir veganiško verslininkams atėjo labai natūraliai – sveika mityba buvo jų gyvenimo būdas. Tiesa, prieš įkuriant šį verslą Gytis gamino veganiškus kukulius „Pupuliai“, tad patirties šiek tiek turėjo, o sukauptos žinios ir klientų pamėgtas patiekalas pasitarnavo ir šiandieniniame versle.
Svetlana pasakojo, kad iš trijų Gyčio gaminamų kukulių rūšių išsirinko vieną – skaniausią. Kukulius sudėjo į sumuštinius, o žmonėms juose patiko rasti Gyčio gamybos „Pupulius“.
„Pirmą sezoną laikome sėkmingu ir ta sėkmė turbūt buvo iš to, kad, lyginant su bendra palete, esame kitokie. Dabar jau atsiranda kažkas panašaus, o kai mes pradėjome gaminti – to nebuvo“, – sakė Gytis.
Verslininkus stebino žmonių nuostaba pamačius šviežiai spaustas sultis ar patiekalus be mėsos. Pora nevengia klientų klausimų, leidžia nusifotografuoti meniu, mat tiki, kad jis motyvuos klientus pasigaminti sveikesnio maisto. Prie autobusiuko pastato ir kėdutę vaikams, kad jie galėtų palypėti ir stebėti gamybos procesą.
„Aš net laukiau, kad ateitų žmogus ir sakytų, jog jam nelabai patiko. Svarsčiau, nejaugi visiems taip skanu? Ar jie nesako? Kažkam juk tikrai turėjo būti neskanu. Sezono pabaigoje viena mergina žiūrėjo, žiūrėjo ir sako: „Valgiau, bet man nelabai patiko.“
Aš ją pasikviečiau, kad pasakytų, kas jai nepatiko. Ji tada pasirinko kitą sumuštinį. Man buvo nuostabu – nejaugi ji išties pirks tą sumuštinį?“ – juokėsi Svetlana.
Autobusėlyje galima rasti šviežiai spaustų sulčių kokteilių, glotnučių (vaisių, uogų tirštų kokteilių iš anakardžių pieno, kurio pasigamina patys), siūloma karštų paninių sumuštinių su minėtais Gyčio kukuliais viduje, kartais vietoje gaminami ledai.
Šiltai priima
Dažniausiai verslininkai sulaukia šeimų su vaikais, žmonių, ieškančių ko nors unikalaus, ir tų, kurie nevartoja alkoholio.
„Pastebėjome, kad nedraugiški klientai mus apeina. Mūsų produkcija traukia žmones su šypsena. Taip ir pastebi, jei eina žmogus su šypsena – jis mūsų klientas“, – kalbėjo Gytis.
Svetlana ir Gytis pasakojo, kad konkurentų jie buvo sutikti labai maloniai, ir stebėjosi, kad niekas nesistengia jų pergudrauti ar klientus prisivilioti sau. Pradėjus šį verslą pirminis tikslas nebuvo užsidirbti kuo daugiau pinigų, tai tebuvo siekis mėgautis procesu ir sukurti ką nors naudingo visuomenei.
Didžiausias apdovanojimas jiems – teigiamos žmonių emocijos.
„Man labai smagu, kad visi maisto autobusiukai turi tarsi savo atskirą pasaulį – bendruomenę, į kurią atvažiuoji nieko nežinodamas, bet ji tave priima. Kai susitinka visas būrys, pradeda eiti vieni pas kitus, dalintis patirtimi. Gal ne visi atvirai, bet vis tiek supranti esmę, pasakojiesi, jie patys klausia, tave „augina“. Jie gal patys nesuprasdami tai daro, bet ta informacija labai padeda“, – pasakojo Svetlana.
Prisidėjo visa šeima
Ruošiantis verslo pradžiai reikėjo nemažų investicijų, o Svetlanos sudaryta sąmata kėlė abejonių ir vertė ieškoti alternatyvų. Verslo pradžioje jiems atrodė, kad užteks vien autobusiuko, tačiau kai namai virto gamybinėmis patalpomis – teko plėstis ir įsirengti papildomas, skirtas produktui ruošti.
Atsirenkant geriausius receptus jiems talkino šeimos nariai, susirinkdavo degustuoti, kruopščiai ragaudavo šviežiai spaustas sultis ir ieškojo geriausiai tarpusavyje derančių vaisių ir skonių.
Pirmus tris veiklos mėnesius jiedu rašė visiems draugams, kad padėtų suktis mažame autobusiuke.
„Aš prisimenu, kai pirmą kartą važiavau į Vingio parką, o Gytis tada negalėjo, pasikviečiau kartu draugą. Sakiau, važiuojam, žinau, kad nebus žmonių, praeis vienas, kitas, bet man bus smagiau su tavimi bijoti. Atsidarėme langinę, sėdėjome, laukėme, bet niekas nėjo“, – prisiminė Svetlana.
Kai jiedu pradėjo važinėti į didesnius renginius, atsirado ir didesni poreikiai, tad įdarbino vieną nuolatinį darbuotoją. Verslininkai įsitikinę, kad pagalbinės rankos turi būti motyvuotos, nusimanančios apie šią netradicinę virtuvę ir jos skonius. Taip pat norėjo, kad žmogus būtų toks, su kuriuo mažoje patalpėlėje nebus sunku suktis net ir 12 valandų.
Neišvengia sunkumų
Verslui sunkumų kelia ne tik sezoniškumas, bet ir oro sąlygos sezono metu, mat atsigaivinti sultimis žmonės paprastai linkę saulėtą ir šiltą dieną, o prisivilioti klientą niūriu laikotarpiu itin sudėtinga.
„Viskas priklauso nuo oro. Pirmojo didesnio sėkmingo mūsų renginio metu buvo taip, kad stovėjo eilė žmonių, saulė švietė, užslinko mažas debesiukas – tuščia. Galvojom: ramu, galim pailsėti. Debesiukas nuslinko, eilė vėl išsidriekė.
Perkamas maistas priklauso ir nuo vietos, ir nuo renginio, jei renginys ilgas – vakare žmonės eis pirkti maisto, jei sporto renginys – pirks glotnučius“, – pasakojo Gytis.
Verslininkai skundėsi, kad didelę įtaką turi ir vietos nuomos renginyje kainos, kurios neretai būna neadekvačios, o užsidirbti renginyje tampa kur kas sunkiau.
„Dar labiau džiaugtis tuo, ką darai, trukdo organizatorių nustatyti prekyvietės mokesčiai. Vietomis jie labai realūs, bet populiaresnėse vietose ir renginiuose jie prasilenkia su realybe. Gražiai bandau sakyti, kad mums sudėtinga parduoti. Kai kurie supranta, kiti griežtai atsisako ir pasako, kad atvažiuos kiti“, – apgailestavo Svetlana.
Moteris pasakojo, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie nesupranta, koks čia maistas ir kodėl jį turėtų pirkti. Tačiau teigė, kad į negatyvius komentarus nereaguoja, stengiasi žmonėms paaiškinti, išklauso jų patarimus ar kritiką.
„Nereaguoju negatyviai ir jautriai į tuos klausimus, nes žmogus tiesiog nesupranta. Į verslą atėjau jau prisiklausiusi visokių komentarų, nes taip maitinuosi. Aplinkiniai spėjo apdalinti klausimais, kodėl, kam ir kaip. Kai esi pripratęs, žinai, kaip su žmogumi elgtis ir ką jam sakyti“, – sakė Svetlana.
Įgavo pagreitį
Per pirmąją prekybos dieną jiems pavydo uždirbti 87 eurus, o vėliau ši suma išaugo iki 1000 eurų per dieną. Sėkmingai sezoną užbaigę verslininkai turi ir daugiau ateities planų, tačiau plėstis neskuba, tikina, kad svarbiausia sėkmingai pasiruošti ateinančiam sezonui.
„Pradėjau šį verslą todėl, kad tai būtų kažkoks pirmas žingsnelis, savęs realizavimas, išbandymas kitoje terpėje, siekis pažiūrėti, ar man apskritai tai patiks. Aš neturėjau jokios patirties, kiti ateities žingsniai ir pamąstymai, kuo reikės užsiimti žiemą, man kėlė depresiją, nes baigėsi sezonas ir aš neturėsiu ką veikti žiemą.
Tačiau atsivėrė kitos galimybės ir supratau, kad judėjimui reikia finansų, labai džiaugiuosi, kad pirmas sezonas nebuvo minusinis, viskas pavyko. O užsukti didesnį variklį reikia daugiau finansų, kiti metai parodys, ką gali šis autobusiukas, tam reikia pasiruošti, norisi pasikeisti ir atsinaujinti. Todėl ši žiema bus skirta tobulėjimui“, – kalbėjo Svetlana.
