Kad čia yra sraigių ūkis, byloja kieme iš akmenų sukomponuotos įvairaus dydžio sraigės. Ūkio šeimininkė, pavadinta „sraigių žmogumi“, kvatoja ir nesigina šio vardo. Sako, kad sraigės – jos hobis, patinkančios visų rūšių, ir pati gyvenanti su sraigėmis, jų tempu.
Pradžia su puse milijono
Pasak sraigių ūkio šeimininkės, viskas prasidėjo prieš dešimtmetį, kai su vyru Remigijumi nutarė pabandyti auginti sraiges.
„Pradžioje išveisėme pusę milijono sraigių, auginome visokių – ir mažų, ir didelių, bet galiausiai nebebuvo kur jų dėti. Nors internete apie sraigių auginimą informacijos daug, bet po tiek metų galiu teigti, kad ji nebuvo teisinga arba nepritaikyta mūsų kraštui. Tuomet Utenoje įsikūrė Sraigininkų asociacija. Tapome vieni iš pirmųjų narių, bet ilgainiui daugelis atsisakė sraigių auginimo – tam reikia kantrybės. Iš šimto su viršum asociacijos narių likau viena, ir organizacijos nebėra“, – prisimena sraigių auginimo pradžią J.Krikštaponienė ir vedasi prie dėžių, kuriose po dvi ar tris snūduriuoja „Achatina“ veislės sraigės.
„Šias sraiges auginu dėl grožio. Ypač jos patinka vaikams. Kai kurie net nori įsigyti šių sraigių ir auginti kaip gyvūnėlius. Sraigės išauga didelės, o ir žaisti su jomis įdomu. Jos jaukios ir prieraišios. Paėmus ant rankų nesulenda į kiautą, bet išlenda iš jo visu kūnu. Šios rūšies sraigių turiu keturių spalvų. Turiu net visai baltų – albinosių. Šios sraigės išgyvena iki 7 metų“, – augintinių įdomybėmis dalijasi verslininkė.
Sraigės miega
Sraigių ūkio šeimininkė sako, kad sraigės dabar nelabai judrios – joms dar šalta.
„Kol nevyksta sraigių veisimas, patalpos smarkiai nešildome. Todėl sraigės mieguistos. „Achatinų“ turiu apie 200. Tiesa, jos irgi yra auginamos valgiui, bet dėl grožio ir dydžio maistui nenaudoju. Netgi yra pasitaikę, kad išauga iki kilogramo dydžio. Šios rūšies sraigių yra įvairių. Todėl labai domiuosi jų veisimu, maitinimu. Jos prigijo ir ketinu įsigyti daugiau, įvairesnių“, – didžiavosi „Achatinomis“ ponia Janina ir pridūrė:
„Šiaip didžioji dalis sraigių yra „Helix Aspersa Maxima“. Jų yra apie 150 tūkstančių. Tai maistinės sraigės. Jų yra dvi rūšys – „Maxima“ ir „Miuler“. Pastarąją rūšį valgo ispanai, o mūsų ūkyje auginamos „Maxima“, kurias naudojame gaminti maisto produktą. Jį reikia paruošti – ištraukti mėsą iš kiauto, atskirti valgomąją dalį. Gaminimo procesas – labai ilgas. Įsirengėme perdirbimo cechą ir gavome europinį numerį.“
