Vieta, kur verslas gimė su Nepriklausomybe: kaip lietuviai apsipirkdavo „Urme“

Kaune veikiantis prekybos miestelis „Urmas“ yra unikali vieta, kur lietuviškas verslas gimė kone drauge su Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimu.

lrytas.lt koliažas
lrytas.lt koliažas
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiandien prekybos miestelis „Urmas“ yra virtęs modernia prekyviete.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Prieš keletą dešimtmečių „Urmo bazė“, dar neatsikračiusi sovietinių sandėlių vaizdo, atrodė kur kas prasčiau.<br>Prekybos miestelio „Urmas“ arch. nuotr.
Daugiau nuotraukų (28)

Lrytas.lt

Mar 11, 2020, 6:21 PM

Beveik prieš 30 metų Kaune užgimusi prekybos bazė, dabar vadinama prekybos miesteliu „Urmas“ yra išskirtinis verslo pavyzdys, kaip jaunas ir laukinis lietuviškas kapitalizmas evoliucionavo į modernią prekyvietę. Šio verslo dėsnių teko mokytis net naują veidą miesteliui suteikusiam architektui.

Buvusioje sovietinėje prekybos bazėje įkurta „Urmo bazė“, vėliau tapusi prekybos miesteliu, išsiskiria savo unikalumu, kur dabar dirba apie 6 tūkstančiai darbuotojų, o per dieną apsilanko apie 25 tūkstančiai lankytojų.

Tai, kaip ši teritorija atrodė iš pradžių ir kaip joje dirbo šviežiai iškepti verslininkai, bei tai, kaip „Urmas“ keitėsi, papasakojo buvę ir dabartiniai jo darbuotojai bei prie prekyvietės modernėjimo prisidėjęs architektas Audrys Karalius. Jis už savo idėjas sumoderninti bazės aplinką iš smulkiųjų verslininkų vos negavo per veidą.

Rinkodaros specialistai įsitikinę, kad „Urmas“ – puikus pavyzdys, kaip verslūs kauniečiai sugebėjo evoliucionuoti.

Išnaudojo sovietinį palikimą

Daug metų prekybos miestelyje „Urmas“ dirbęs Simas Kazakevičius pasakojo, kad sovietmečiu Kaune, Pramonės prospekte buvo teritorija, kurioje stovėjo prekybinės bazės sandėliai.

„Ten atvežtos prekės buvo paskirstomos į parduotuves. Ne paslaptis, kad sovietinės nomenklatūros atstovai „per blatą“ iš ten gaudavo deficitinių prekių. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę senos bazės patalpas supirkinėjo tuometiniai verslininkai.

1992 metais turtas jau buvo kelių verslininkų rankose ir jie įkūrė bendrovę „Urmo bazė“, – prisiminė kaunietis.

Tada seni sovietiniai sandėliai buvo nešildomi, todėl ne vienas pardavėjas, atsivežęs savo prekes, jas parduodavo tiesiog iš automobilių. Pardavinėjama buvo viskas, ko smulkieji verslininkai sugebėdavo gauti, prekes veždavosi iš Maskvos, Lenkijos.

„Deficitas buvo viskas – drabužiai, maisto produktai, skalbimo milteliai. Prisimenu, kad teko matyti, kaip vieni prekybininkai į sandėlį atsivežę miltelių, supylė juos tiesiog ant grindų į krūvas ir fasavo į įvairias užsienines pakuotes, kad pirkėjai tikėtų, jog tai labai kokybiška prekė. Buvo laukinio kapitalizmo laikai, visi sukosi, kas kaip sugebėjo“, – prisiminė vyras.

Graibstė viską, ką rasdavo

Prekybos miestelyje „Urmas“ ir dabar riešutus bei džiovintus vaisius pardavinėjantis Regimantas Januškevičius sakė, kad prekyvietėje dirba nuo 1993 metų.

„Tuo metu buvo prekiaujama lenkiškais limonadais, „ketčupu“, kurio buvo sunku gauti. Apskritai, tuo metu prekyba nebuvo specializuota, prekiaudavome tuo, ką patys gaudavome įsigyti, o ir pirkėjai pirko viską, nes tuo metu sunku buvo rasti ką nors parduotuvėse. Vėliau pradėjau prekiauti džiovintais vaisiais, riešutais ir tuo užsiimu jau 23 metus“, – pasakojo vyras.

R.Januškevičius prisiminė, kad verslo pradžioje viskas buvo paklausu, ypač cukrus, kruopos, majonezas, miltai.

„Tuo metu dar nebuvo prekybos tinklų. Mes prekes pirkdavome sunkvežimiais, jų pavykdavo įsigyti tik iš pažįstamų ir tekdavo pakloti nemažas grynųjų pinigų sumas, „į skolą“ niekas nedalino. O pirkėjams viskas buvo įdomu, atsirado daug naujų prekių, todėl ypatingai pirkdavo užsienietiškas prekes, kurių nebuvo matę“, – sakė kaunietis.

 

Užsidirbdavo prieš Kalėdas

Nuo 2000 metų „Urme“ buitinę techniką ir muzikos aparatūrą pardavinėjo ir kaunietis Robertas Gerasimovas. Vyras prisiminė, kad tada sovietiniai sandėliai, kur vyko prekyba, buvo nešildomi, tad jautėsi tarsi po atviru dangumi.

„Tada smulkiųjų verslininkų kelionių kryptys buvo Lenkija, Kinija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Iš ten daugelis gaudavo įvairių tuo metu madingų prekių. Paskutiniu metu verslininkai taip nebevargsta, prekes atsiveža tiesiog iš Vilniuje esančių „Gariūnų“, kur prekės pardavinėjamos urmu arba iš Lenkijos“, – pasakojo vyras.

Pasak smulkiojo verslininko, jei iš pradžių pirkėjai graibstydavo viską, ilgainiui susiformavo ir kitas sluoksnis – žmonės norėjo kokybiškos, nors ir brangesnės technikos.

„Ypatingai laukdavome Kalėdų. Jei ištisus metus dirbdavome kone nuostolingai, prieš Kalėdas gaudavome tiek pajamų, kad nuostolius pavykdavo padengti ir dar šiek tiek likdavo. Prisimenu, vienais metais, prieš pat 2008 metų ekonominę krizę, deklaravau, kad valstybei sumokėjau 5 tūkstančių litų (beveik 1,5 tūkst. eurų) pelno mokestį, kai tuo pat metu vienas didelis bankas – 3 tūkstančius litų (857 eurų)“, – šypsojosi verslininkas.

Nusprendė keisti veidą

Visi buvę ir dabartiniai prekybos miestelio darbuotojai prisiminė, kad dideli pokyčiai prasidėjo apie 2005 metus.

„Pirmiausiai buvo nugriautas senas administracinis pastatas. Vėliau atnaujintos rampos, jos pavadintos galerijomis, dingo seni kioskai“, – pasakojo S.Kazakevičius.

Virsmą iš „Urmo bazės“ į prekybos miestelį „Urmas“ puikiai prisimena kaunietis 59 metų architektas A.Karalius. Jam buvo patikėta sugalvoti, kaip senus sovietinius sandėlius paversti į modernesnę prekyvietę.

„Iki 2004 metų „Urmas“ atrodė lyg sovietinis palikimas. Stovėjo seni sandėliai, kuriuose ir vyko prekyba. Teritorijoje buvo pristatyta ir daugybė įvairių prastos išvaizdos kioskų, mirgėjo margos prastos kokybės reklamos. Teritorijos savininkai norėjo, kad visas kompleksas taptų vieningo dizaino“, – prisiminė architektas.

Sumanė galerijų pavadinimus

A.Karaliui kilo mintis, kad bazėje turi atsirasti tam tikra sistema.

„Sugalvojau, kad sandėlius reikia suskirstyti į galerijas. Kiekvienai jų priskirti tam tikras spalvas ir pavadinimus. Taip atsirado Vakarinė, Rytinė, Geltonoji, Žalioji galerijos, Raudonasis pasažas. Tada lietuviai architektai patirties, kaip turi atrodyt moderni turgavietė, neturėjo, todėl nesikuklindamas galiu sakyti, kad mano sprendimas buvo labai modernus. Beje, kiti architektai šaipėsi, kad ėmiausi dirbti turguje, bet man tai buvo labai įdomi patirtis“, – sakė architektas.

Sandėliuose ėmė atsirasti dideli langai, vitrinos. Prie prekyvietės esančios viešojo transporto stotelės ir prie įvažiavimo į prekybos miestelį iškilo iš tolo matomi raudoni dekoratyviniai akcentai.

Tuo metu bendrovės rinkodaros specialistai nusprendė, kad reikia keisti ir pavadinimą. „Urmo bazė“ buvo pervadinta į prekybos miestelį „Urmas“.

Taip pat A.Karalius buvo suplanavęs, kad vietoje seno administracinio pastato Taikos ir Pramonės prospektų sankirtoje reikia pastatyti 16 aukštų modernų statinį.

Ši idėja nebuvo įgyvendinta, 2008 metais toje vietoje pastatytas 10 aukštų architekto Rimo Adomaičio suprojektuotas verslo centras „1000 litų“, kuris yra tarsi orientyras atvykstantiems į miestelį.

Sužinojo apie verslo modelį

A.Karalius prisiminė, kad ne visas sumanytas permainas buvo lengva įgyvendinti.

„Vadovavausi prekybos centrams būdinga logika. Maniau, kad kiekvienoje galerijoje reikia prekiauti tam tikros rūšies prekėmis. Pavyzdžiui, vienur drabužiais, batais, kitur maisto produktais. Apie tokias mano mintis išgirdę „Urme“ dirbę smulkieji verslininkai sukilo, man karštai teko su jais diskutuoti ir vos negavau į veidą“, – prisiminė A.Karalius.

Architektas pasakojo, kad prekybininkai jam išaiškino, jog turgavietės tipo miestelyje galioja visai kitokios verslo taisyklės, nei prekybos centruose.

Dažniausiai smulkieji verslininkai prekyvietėje nuomodavo vieną didesnę patalpą ir joje prekiaudavo, pavyzdžiui, džinsais. Tačiau turėdavo ir dar 4 mažesnes 15 kvadratinių metrų prekybos taškus kitose prekyvietės vietose.

„Prekybininkai puikiai išmanė pirkėjų psichologiją ir veikė tarsi kazino ruletės principu. Jei žmogus nepirkdavo prekės didesnėje parduotuvėje, eidamas per „Urmą“ aptikdavo kitus to paties verslininko prekybos taškus ir dažniausia apsipirkdavo ten. Smulkieji verslininkai, lyg geri žvejai, sugebėjo išskleisti tinklus po visą prekyvietę ir sėkmingai gaudyti pirkėjus“, – pasakojo architektas.

Jam teko sutikti su tokia „Urmo“ darbuotojų politika.

„Šį karą pralaimėjau. Bet dirbti formuojant prekybos miestelio veidą buvo tas pats, kas baigti antras architektūros studijas. Sužinojau apie turgaus pobūdžio prekyviečių veiklą. Ji niekuo ne prastesnė ar žemesnio lygio, nei prekybos centrų, tiesiog kitokia. Čia dirbantys verslininkai yra labai lankstūs, nes akimirksniu prisitaiko prie pirkėjų įnorių ir mados tendencijų. Tai smulkaus ir judraus verslo modelis“, – sakė A.Karalius.

Pirkti atvyksta ir iš toliau

A.Karalius prisiminė, kaip vos sandėliams virtus galerijomis su virtinomis, nukabinus senas savadarbes reklamas, pirkėjų susidomėjimas prekyviete labai išaugo.

Stebėdamas tolimesnį prekybos miestelio modernėjimą, architektas mano, kad „Urmo“ sėkmės paslaptis pirmiausiai yra ten dirbantys žmonės.

„Prekybos centruose galioja kur kas griežtesnės patalpų numos taisyklės. „Urmo“ sėkmę užaugino patys smulkieji verslininkai, sugebantys sparčiai prisitaikyti prie rinkos. Dalis prekiautojų vis dar dirba senesniais principais, tikisi, kad pirkėjai ateis dėl palankių kainų. Bet matau ir kitokių verslininkų, kurie stengiasi pasiūlyti jau išskirtinių prekių, tai atvilioja būtent to ieškančius pirkėjus“, – pastebėjo A.Karalius.

Kauniečio bičiuliai verslininkai, gyvenantys Latvijos sostinėje Rygoje, laikas nuo laiko atvyksta į prekybos miestelį „Urmas“, kur randa ir pigesnių drabužių vaikams, ir tarptautiniame senturgyje „Laiko ratu“ siūlomų išskirtinių antikvarinių prekių.

„Tokie prekybos miesteliai, modernios turgavietės labai madingi didžiausiose senosios Europos sostinėse. Pavyzdžiui Londone, greta pagrindinio verslo centro į veikiančią turgavietę pietauti eina verslo centrų darbuotojai, nes tai – madinga“, – sakė architektas.

Prekybos miestelio darbuotojai tvirtino, kad dabar „Urme“ lankosi pirkėjai, kurie ieško kokybiškų prekių už gerą kainą.

„Nors prekių pasirinkimas milžiniškas ir vietų, kur jas įsigyti – gausu, daug ką lemia galimybė ir mokėjimas su pirkėjais bendrauti betarpiškai. Tie, kas įsitikina, kad prekės kokybiškos, grįžta. Žmonės atvažiuoja ir iš tolimų rajonų, nors galėtų apsipirkti arčiau namų“, – sakė „Urme“ dirbantis R.Januškevičius.

Didžiausias Kauno regione

Prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovė Dovilė Lengvenienė pasakojo, kad dabartinė prekyvietės aplinka išsiskiria savo stiliumi, kuriame vyrauja istorizmo tematika.

Tai primena šalia Vakarinės galerijos įrengti senovinio traukinio stiliaus prekybiniai vagonai, prekybinėse galerijose menininkų kurti sienos tapybos darbai.

Pirkėjai pamato ir didžiausią Lietuvoje sieninės tapybos darbą -– beveik 700 kv. m plotą užimantį piešinį, kuriame vaizduojamas senovinių traukinių stoties peronas su spalvingais personažais, tarp kurių galima rasti ir Anglijos karalienę, ir žymų Kauno poetą Gintarą Patacką.

Menininkų piešiniais papuoštas didžiausias mieste – Centrinis Kauno turgus. Turgaus patalpos, kuriame prekiaujama maisto produktais, atnaujintos 2016 metais.

2014 metais miestelyje buvo pastatyti nauji, istorinio stiliaus restoranų komplekso pastatai. Čia įsikūrę keletas populiarių maitinimo vietų, į kurias atvyksta lankytojai iš viso Kauno.

Miestelio teritorijoje kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį vyksta Bagažinių turgus, kuris sulaukia labai daug pirkėjų. Tris kartus per metus rengiamas tarptautinis senturgis „Laiko ratu“.

Taip pat miestelyje nuo 4 iki 8 valandos veikia naktinis vaisių ir daržovių turgus.

Prekybos miestelis „Urmas“ yra svarbi vieta Kauno ir viso regiono ekonomikai – čia dirba apie 6 tūkstančiai darbuotojų. 90 tūkstančių kvadratinių metrų plote veikia 2 tūkstančiai 500 parduotuvių. Telpa apie 3 tūkstančiai pirkėjų automobilių, kasdien čia apsilanko vidutiniškai 25 tūkstančiai lankytojų.

„Urmas“ yra didžiausia ir daugiausia smulkiųjų verslininkų vienoje vietoje telkianti prekybos erdvė Kauno regione. Atsinaujinimo ir plėtros darbai prekybos miestelyje vyksta nuolat. Skiriamas ypatingas dėmesys pirkėjų ir nuomininkų poreikiams ir patogumui“, – sakė D.Lengvenienė.

***

„Urmas“ – sėkmingos verslo evoliucijos pavyzdys

Giedrius Romeika

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto marketingo ir prekybos vadybos dėstytojas

„Kaunas dar sovietiniais lakais garsėjo savo verslumu, kuris ypač reiškėsi turgavietėse.

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Kaune gyventojai turėjo tiek pat prestižinių lengvųjų automobilių „Žiguli“, kiek jų buvo ir sovietų sąjungos sostinėje Maskvoje. Iš kur? Nes, pavyzdžiui, Aleksoto turgavietėje brangiakailių gyvūnų augintojai gaudavo tokius uždarbius, kokio dydžio sandoriai tuo metu būdavo sudaromi garsioje Nyderlandų miesto Roterdamo biržoje.

Prekybos miestelis „Urmas“ yra unikalus pavyzdys, kaip buvusi turgavietės tipo prekyvietė evoliucionavo, kaip prisitaikė prie rinkos sąlygų ir kryptingai, be didelių sukrėtimų virto į modernią prekyvietę gerąja prasme.

Išskirtinė ši vieta ir dėl čia dirbančių žmonių. Atrodo, kad miestelyje dirba daugybė pačių įvairiausių verslininkų ir jie turėtų būti konkurentais. Tačiau jie sugeba sudaryti tokią atmosferą, kuri vilioja daugybę žmonių.

Manau, kad vėliau moderniais tapę kiti Lietuvos turgūs turi būti dėkingi, kad pirmieji pavyzdį, kaip keistis, parodė būtent prekybos miestelio „Urmas“ atstovai.

Lietuvai, kuri neturi savo gamtinių išteklių, prekyba yra labai svarbi. Čia ir vėl grįžtu prie Nyderlandų pavyzdžio, kurie garsėja savo prekyba ir dėl to klesti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.