S.Daškevičienė džiaugiasi, kad nuo pat pirmų dienų „Taste Studio“ sulaukė susidomėjimo – neprireikė nė ypatingos reklamos, mat žinia apie ją ėjo iš lūpų į lūpas. Ypač studija sužavėjusi vaikus: verslininkės teigimu, edukacijų, kulinarinių gimtadienių metu jie su malonumu gamina maistą ir visko klausinėja.
„Tėvai palieka vaikus čia pabūti, o paskui visi labai laimingi išvažiuoja. Vaikai džiaugiasi, kad čia turi progą ramiai pabūti, pabendrauti su kitais, nes šiaip juk jie visada bėgioja, dūksta. Žinoma, būna, kad jie čia visko iškrečia – pavyzdžiui, begamindami viską suvalgo“, – juokiasi moteris.
Pastūmėjo užkandžiai, įkvėpė vaikai
Visgi S.Daškevičienės gyvenimas nebuvo lengvas: į verslą ją nukreipė vyro netektis. „Tada pajutau, kad reikia gyvenime kažką keisti. Po netekties buvo sunku atsitiesti, buvo apėmusi apatija, bet buvo likę daug įsipareigojimų, su vyru paimtos paskolos, ir tai skatino kažką daryti.
Atsimenu, tuo metu kažkas manęs paprašė pagaminti vieno kąsnio užkandžių, nes juk „dirbu restorane ir viską moku“. Pagaminau... ir prasidėjo veikla. Tie vieno kąsnio užkandžiai buvo pastūmėjimas judėti tolyn. Susiėmiau“, – prisimena verslininkė.
Iš pradžių, tikina ji, jos galva buvusi pilna idėjų, kurių, atrodė, nėra kur padėti. „Galvojau: na, restorano ar kavinės neatidarysiu, nes ji turėtų būti gana išskirtinė mažame mieste, kad atkreiptų dėmesį.
Bet vis stebėdavau savo vaikus, ką jie išdarinėja virtuvėje, kokią netvarką ten palieka... Dar pagalvojau, kad būtų visai smagu kitus pamokyti to, ką pati moku... Ir sugalvojau atidaryti kulinarinę studiją“, – šypsosi S.Daškevičienė.
Visgi iš pradžių moteriai teko atlaikyti aplinkinių abejones. „Labai daug kas gąsdino ir skeptiškai žiūrėjo į šią mano idėją, sakė, kad Jonavoje žmonės taip pat skeptiški. Sakė: „Nedaryk, nes niekas čia tau nepavyks“. Bet aš stengiausi... ir studija sulaukė metų. Dabar planuoju surengti šventę ir sukviesti visus klientus“, – džiaugiasi ji.
Verslą S.Daškevičienė pradėjo su 3 tūkst. eurų. Ir, tikina ji, šios sumos užteko viskam. „Skaičiau daug visokių verslininkų straipsnių, kaip pradėti verslą nuo minimalių pajamų. Žinoma, nesusipirkau visko iš pat pradžių – viską dariau po truputį. Iš pradžių reikėjo baldų, indų, pjaustymo lentelių, kočėliukų vaikams...“ – vardija verslininkė.
Jonavą savo verslui, tikina ji, pasirinkusi nė nesvarstydama kitų variantų: „Čia mano namai, čia auga mano trys vaikai, kuriuos reikia prižiūrėti. Be to, čia ir patalpų nuoma pigesnė“.
Gimtadienio šventė šioje studijoje, skaičiuoja verslininkė, kainuoja apie 13 eurų, suaugusiajam – apie 25 eurus, priklausomai nuo to, ką klientai norės gaminti.
Per karantiną dalijo sriubą
Lyg nujausdama artėjantį karantiną ir būsimą sunkią situaciją maitinimo įstaigoms, metų pradžioje S.Daškevičienė sumanė gaminti dienos pietus išsinešti. „Tiesiog norėjau pailsėti nuo užkandžių gaminimo. Ir, jei ne tie dienos pietūs, nežinau, kaip čia būtų pasibaigę tai mano studijai, nes užsakymų, švenčių, renginių nebeliko jokių“, – pasakoja ji.
Per karantiną verslininkė ypač išsiskyrė tuo, kad visiems, kurie dirbo nenuotoliniu būdu, dalino nemokamą sriubą. „Idėja kilo po to, kai parduotuvėje pamačiau labai pavargusias kasininkes. Žmonių daug, o jos, vargšės, ten dirba ir dirba... Tada pagalvojau: ką čia būtų galima padaryti dėl tų dirbančių žmonių? Kaip parodyti nors mažą dėkingumo gestą?
Ir tada šovė man į galvą ta sriuba. Ji būdavo nemokama tiems, kurie užsisakinėdavo dienos pietus, taip pat bendradarbiavau su socialinių paslaugų centru ir į jį veždavau tą sriubą šeimoms. Sulaukdavau policijos pareigūnų, greitosios pagalbos medikų ir juos vaišinau“, – kalba S.Daškevičienė.
Visgi karantino laikotarpio ji nelaiko nuopoliu. „Tas karantinas davė laiko susivokti, ką aš pati noriu daryti, padėjo suvokti, kas yra mano klientas, atrasti naujų receptų, kažką naujo kurti. Jis davė daug naujų idėjų, o ne kažką atėmė“, – įsitikinusi ji.
S.Daškevičienė sako visada besistengianti eksperimentuoti ir išsiskirti iš kitų. Pavyzdžiui, dienos pietums ji kepdavo burbulinius vaflius (angl. bubble waffle) su troškiniais, mėsa. „Nesistengiu nieko kopijuoti, nesidairau, ką daro kiti, su niekuo nekonkuruoju. Esu tas, kas esu“, – šypsosi moteris.
„Mane įkvepia daugybė dalykų: žmonės, spalvos, gėlės, kvapai... Nors mėgstu keistus derinius, daugumai jie vis tiek patinka.
Štai čia krepšelis su rūkyta vištiena ir džiovintomis spanguolėmis. Čia – su vištiena, saulėgrąžomis ir porais. O čia – su kieto sūrio užtepėle, bazilikais ir pomidoriukais. Šitas – su juoda duona, varškės kremu, vytintu kumpiu ir marinuotu agurkėliu. Visa tai – mano fantazija“, – rodydama į ant padėklo išdėliotus užkandžius vardina ji.
Moko gaminti
Atėję į studiją atšvęsti, žmonės būtinai įtraukiami į maisto gaminimo procesą, pasakoja S.Daškevičienė. „Antraip kur tada malonumas, kur pramoga? Susirenka vaikai, suaugę, jiems jau būna suruošti produktai. Tada dėstau jiems teoriją, mokau, aiškinu, kaip ką gaminti, kaip geriau padaryti. Visada gaminame tai, ko paprašo klientai“, – kalba ji.
Anot verslininkės, jos studijoje nemokantys gaminti gali to išmokti – pavyzdžiui, prieš Kalėdas itin didelio dėmesio sulaukė žuvies įdarymo pamoka suaugusiems. „Susirinko gal 15 moterų ir mes čia gan aktyviai dirbome. Paskui nešėmės žuvis namo, jas kepėme ir puošėme“, – su šypsena prisimena S.Daškevičienė.
Yra tekę jai pamokyti gaminti ir vyrus, kuriems jų moterys padovanojo maisto gaminimo kursus. „Ir jie čia labai gerai jautėsi“, – juokiasi verslininkė.
Ji neslepia, kad jos galvoje kyla vis naujų verslo plėtojimo idėjų – pavyzdžiui, pabandyti atidaryti studiją ir kitame mieste. „Bet dabar labiausiai noriu aptarnauti dideles šventes – krikštynas, vestuves. Tik tam jau reikalinga kompanija“, – planuoja moteris.
Visgi ji siekia, kad jos studijoje klientai ne tik gerai praleistų laiką ir išmoktų gaminti, bet ir pasisemtų motyvacijos: „Pavyzdžiui, su vaikais visada bandau užmegzti pokalbį, pakalbėti apie profesijas, pasirinkimus – kad jie išsineštų kažką ir viduje, o ne tik kad „ateitų, pavalgytų ir padūktų“.
