Plungiškių sutuoktinių pora atrado verslo nišą – egzotinius grybus

Grybų auginimo technologija yra gerokai sudėtingesnė nei kitų žemės ūkio kultūrų, visgi ši sritis ūkininkams ir verslininkams – įdomi. Plungiškiai, įmonės „Emega“ savininkai, yra bene didžiausi pievagrybių augintojai Žemaitijoje.

Šiltnamiuose dera baltagalviai ir rudagalviai pievagrybiai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Šiltnamiuose dera baltagalviai ir rudagalviai pievagrybiai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Šiltnamiuose dera baltagalviai ir rudagalviai pievagrybiai.<br>  Asmeninio archyvo nuotr.
Šiltnamiuose dera baltagalviai ir rudagalviai pievagrybiai.<br>  Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Dana Lukauskienė, www.zemaiciolaikrastis.lt

2020-12-13 14:42, atnaujinta 2020-12-13 15:13

Versle dirba visa jų šeima: sutuoktiniai Aldona ir Gastonas Montvilai bei jų sūnus Evaldas. Jie tikina, kad pastaraisiais metais populiarėja šalyje auginami ne tik pievagrybiai, bet ir kiti egzotiški grybai.

Žinių sėmėsi Lenkijoje

„Emega“ pievagrybius Plungėje augina nuo 1994 metų. Juos iš čia užsisako, perka kone visa Lietuva. Didžiausia produkcijos dalis tiekiama Žemaitijos regionui.

Dalis užaugintos produkcijos iškeliauja į užsienį. Anot šeimos galvos ir verslo vadovo Gastono, prognozuoti grybų derlių sunku, nes jis labai priklauso nuo metų laiko, grybų derliui įtakos turi drėgmė, temperatūra.

Verslininkai dar pirmaisiais nepriklausomybės metais privatizavo tuometinės Plungėje buvusios dirbtinių odų gamyklos šiltnamius, kuriuose ir pradėjo auginti pievagrybius.

„Anuomet apie technologiją, pievagrybių auginimo ypatumus nedaug tenusimanėme, todėl žinių, įgūdžių teko mokytis. Buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, tad specialistų, kurie galėtų patarti, pamokyti, mūsų šalyje nebuvo.

Ieškojome informacijos net Lenkijoje, lankėmės pas kaimyninės šalies pievagrybių augintojus“, – pasakojo apie verslo pradžią.

Kompostą perka

Tuomet ir tinkamos žemės nebuvo grybams auginti, reikėjo ją pasiruošti. Pačioje verslo pradžioje specialiai pievagrybiams auginti būdavo kompostuojami ir ruošiami ruginiai šiaudai. Juos reikėdavo išmirkyti, vėliau sukrauti į dviejų metrų krūvas, kas dvi dienas permaišyti, o kiek vėliau – sterilizuoti aukštoje temperatūroje.

Tuomet ir darbų našumas, ir užauginamos produkcijos kiekis buvo gerokai mažesni, o ir kompostas – ne pačios aukščiausios kokybės.

Todėl dabar verslininkai perka jau paruoštą kompostą su miceliu iš vieno didžiausių pievagrybių augintojų Baltijos Šalyse – Kęstučio Jusčiaus, kuris yra „Baltic Champs“ vadovas.

Pievagrybių auginimo terpė, paprasčiau vadinama „kompostu“, – tai substratas, iš kurio auga grybai. Jis susideda iš trijų pagrindinių medžiagų – kviečių šiaudų, vištų mėšlo ir gipso. Būtent kompostas yra tai, iš ko grybai augdami gauna maistines medžiagas.

Pradinis auginimo terpės paruošimas, komposto sudėtinių dalių maišymas ir fermentavimas iki pasterizavimo trunka apie dvi savaites. Kompostui perėjus pasterizacijos procesą, jame pasėjama grybų „sėkla“. Tai specialiai paruošti nedaigūs grūdai, padengti grybų sporomis, iš kurių išauga grybiena, kitaip dar vadinama miceliu.

Pradžioje micelis ima maistines medžiagas iš grūdo, o vėliau, esant jam palankioms sąlygoms, išplinta komposte, sudarydamas plonų siūlų pavidalo tinklą. Visiškai miceliu kolonizuotas kompostas paklojamas į lentynas, kur uždengiamas specialiai paruoštu 5 cm storio durpės sluoksniu.

Ši durpė atlieka dvi labai svarbias funkcijas – apsaugo ir užtikrina, kad grybų augimo bei derliaus nuėmimo metu kompostas neišdžiūtų. Tik micelio „siūlams“ iš komposto peraugant per durpę susidaro specialios sąlygos grybams užsimegzti.

Didžiausi sunkumai jau praeityje

„Mūsų grybus ima kavinės, picerijos, parduotuvės. Jie keliauja net į pačius didžiausius Vakarų Lietuvos prekybos tinklus. Pavieniai gyventojai nelabai ateina, kadangi esame įsikūrę ne miesto centre, o Plungės pakraštyje. Didžiausi sunkumai jau praeityje, verslas stabilus, turime nusistovėjusias realizacijos vietas. Nebereikia kūrenti krosnių, kad šiltnamiuose palaikytume reikiamą temperatūrą“, – pasakojo verslininkas.

Čia – daug rankų darbo, todėl šiltnamiuose darbuojasi 8 ar 10 žmonių.

„Šiame versle daug darbo, o aš kartais svajoju apie paprasto pensininko gyvenimą – lengvesnį, be jokių pareigų, rūpesčių“, – atviravo „Emegos“ vadovas. „Na, ką tu čia šneki, šis verslas jau tavo kraujyje. Kaip dvidešimt šešerius metus dirbai, taip ir toliau dirbsi, per tiek laiko jau susiformavo savitas gyvenimo būdas, be šito nė kelių dienų neištemptum“, – savo sutuoktiniui prieštaravo Aldona, kuri šeimos versle dirba buhaltere.

Verslininkai per mėnesį užaugina apie 15 tonų grybų. „Auginam tiek, kiek reikia pardavimui. Plėstis nebeplanuojame. Būna, kad prieš Kalėdas ar kitas šventes atvyksta ir užsako papildomą toną, bet mes nebegalime patenkinti šio poreikio, kadangi vienkartinė realizacija nėra geriausias sprendimas. Per 26-erius veiklos metus turime pastovių klientų tinklą, žinome poreikį, pagal jį ir planuojame gamybos apimtis.“

Montvilai teigia bent jau kol kas didelių karantino pasekmių nepajutę. „Manau, kad jei gerai dirbi – visada užsidirbsi. Jei tingėsi, nedirbsi – pradirbsi“, – nusijuokė šeimos galva.

Pasak jo, jei įmonė verstųsi tik grybų auginimu, užsidirbti būtų sudėtinga. Todėl imamasi papildomos veiklos – prekiaujama žvyru, smėliu, skalda. Nuomojama sunkioji technika, kranai. Buvo metas, kuomet „Emega“ gamino metalinius stiklainių dangtelius, bet galiausiai šito atsisakė – dabar jiems nebėra paklausos.

Kiaušinienė su grybais

Net dvidešimt šešerius metus baltagalviai ir rudagalviai pievagrybiai dera Plungėje įsikūrusioje įmonėje. Anot augintojų, užsieniečiai labiau vertina ruduosius pievagrybius dėl juose esančio didesnio baltymų kiekio. O lietuviai – baltuosius.

„Mūsų kraštiečiai labiau įpratę prie baltų pievagrybių, todėl juos tiekiame nuolat, o ruduosius – pagal paklausą. Pastaruoju metu labai pamėgti ir „Portobello“ didieji grybai“, – sakė G.Montvilas.

Pasiteiravus, koks jų mėgstamiausias patiekalas, gal šeima turi kokį specialų grybų gaminimo receptą, žemaičiai tik nusišypsojo ir pasakė: „Mums skaniausia kiaušinienė su grybais. Pasiskynei, pripjaustei į „petelnę“ – ir sveika, ir skanu“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.