Anksčiau jie gamino ir savo pačių sugalvotos receptūros konservus, tačiau rasti jiems pirkėjų buvo sunku, todėl būta minčių fabriką visiškai uždaryti.
Vis dėlto prieš pakabindami spyną bičiuliai pabandė verslo valdymą pasukti kitaip.
Pakeitė verslo kryptį
„Jie suprato, kad kiekvienas turi savo darbus, verslus, o fabrikui reikia skirti visą savo laiką – dviejų valandų per dieną neužteks“, – pasakojo vadovauti įmonei „Maisto arsenalas“ pasamdyta Sandra Kaupienė.
Daugiau nei per dvejus metus (tiek fabriko savininkai laukė, kol verslas įsisuks) išties galima prarasti viltį. Tačiau S.Kaupienė neslėpė, kad dabar reikalai visai kitokie: „Visada norisi geriau, bet negaliu vyti Dievo į medį, nes tikrai nėra blogai.“
Fabrikas Kėdainių rajone gamina mėsos konservus, taip pat teikia jų gamybos paslaugą ūkininkams, medžiotojams, gyvulių, ypač avių, augintojams.
Vos prieš mėnesį verslininkai pradėjo gaminti paštetą, patys prekybai tiekia elnienos, jautienos ir kiaulienos konservus.
Receptūras kuria vienas iš savininkų, nes jis yra maisto technologas.
Fabriko vadovės teigimu, pastaraisiais mėnesiais maždaug 50 proc., palyginti su ankstesniais metais, išaugo konservų gamybos paslaugos apimtis.
Su savo mėsa į Kėdainių rajoną atvyksta medžiotojai ir augintojai iš visos Lietuvos – Utenos, Ignalinos, Lazdijų. Pasirodo, anot S.Kaupienės, tuose kraštuose nėra legalių fabrikų.
„Žmonės žino, kad yra toks fabrikas, kuris išrašo sąskaitas. Todėl augintojai, pas mus pasigaminę produkciją, gali ja prekiauti“, – aiškino pašnekovė.
Viską daro rankomis
Pagrindiniai Pavermenių kaime esančio fabriko klientai – ūkininkų krautuvės didžiuosiuose prekybos tinkluose, „Aibės“ tinklas, išskirtinių skonių parduotuvėlės.
Čia per dieną paruošiama apie 700–800 konservų dėžučių. Visas darbas – nuo kaulų pašalinimo iki įdėjimo į dėžes – fabrike atliekamas rankomis.
Fabriko vadovė neslėpė, kad surasti darbuotojų labai sunku. Juk „Maisto arsenalas“ įsikūręs kaime.
„Be to, tūkstantinių algų mokėti tikrai negalime. Tačiau žmonės kol kas supranta – mato, kiek gaminame, kiek parduodame“, – teigė S.Kaupienė.
Nepaisant keblumų dėl darbo jėgos, fabrikas plečiasi: pernai jame, įskaitant administraciją, dirbo keturi darbuotojai, dabar vien ceche dirba penki žmonės.
Netolimoje ateityje numatyta ir antroji pamaina. Jos gali prireikti, jei pavyks įgyvendinti sumanymą išplėsti gamybą ir į asortimentą įtraukti paukštienos gaminius ir dešras.
Itin pamėgo vairuotojai
Anot fabriko direktorės, jiems pavyko įrodyti vartotojui, kad konservai – geras maistas, o stereotipas, jog į šį gaminį sudedama viskas, kas kitur netinka, neteisingas.
Produkcija paklausi ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių.
Trys fabriko savininkai manė, kad viskas seksis ir viskas bus labai paprasta, tačiau buvo labai nelengva: gaminti gali, bet jeigu niekas tavęs nežino ir produkcijos neperka?
„Suprantama, mes negalime pagaminti tiek, kiek didieji fabrikai. Kita vertus, mūsų produkcija išskirtinė, bet ir kaina didesnė. Prekybos tinklai nori mažų kainų, o mes negalime tiek atpiginti produkcijos, nes nepadengtų net savikainos.
Užtruko, kol žmonės išragavo ir įsitikino, jog tai tikrai geri produktai.
Užtat dabar vieni kitiems apie mūsų konservus pasakoja ir tolimųjų reisų vairuotojai – jie atvažiuoja tiesiai iš mūsų dėžėmis konservų nusipirkti“, – pasakojo fabriko vadovė.
