2017-aisiais, netrukus po to, kai žurnalas „Forbes“ J.Bezosą paskelbė turtingiausiu pasaulio žmogumi, nutiko istorija, kurią po poros metų aprašė žurnalas „The New Yorker“ (ir kurią vėliau oficialiai paneigė kompanijos viešieji ryšiai).
Buvęs turtingiausias pasaulyje Billas Gatesas paskambino asmeniniam J.Bezoso padėjėjui, kad verslininką pakviestų pietų, ir pasidomėjo, ar naujasis „numeris vienas“ laisvas antradienį ar trečiadienį. Padėjėjas perdavė J.Bezosui kvietimą ir siūlymą rinktis tarp minėtų dienų. Į tai šis atsakė: „Pasakykite – ketvirtadienį“.
Greičiausiai B.Gatesas nė nepastebėjo šio nedidelio asmeninės tuštybės proveržio. Tačiau taip buvo grubiai pažeisti „14 lyderystės principų“, kurie „Amazon“ matomi visur: „Jie išrašyti ant sienų, kabo tualetuose, atspausdinti ant vadovų kortelių“.
Tarp minėtų principų – raginimai būti savikritiškais, niekada nesakyti: „Tai neįeina į mano pareigas“, nuolankiai analizuoti tvirčiausius savo įsitikinimus, siekti tobulybės netgi tada, kai aplinkiniams atrodo, kad standartai – neprotingai aukšti.
Ar galima manyti, kad minėtu atveju J.Bzosas sulaužė savo principus, o sėkmė jam apsuko galvą?
Geriausias mokinys
Jeffrey Prestonas Bezosas gimė Albukerkyje, Naujosios Meksikos valstijoje, 1964 m. sausio 12 d. Tuo metu jo mamai Jacklyn Gise buvo 17-a, tėvui – 19-a. Po metų Jacklyn su juo išsiskyrė ir susituokė su Migueliu Bezosu, emigrantu iš Kubos, kuris dirbo inžinieriumi naftos kompanijoje „Exxon“.
Miguelis įsisūnijo 4-metį Bezosą. Biologinis berniuko tėvas Tedas Jorgensenas su tuo sutiko ir labai greitai dingo iš vaiko gyvenimo, o prie to dar ir pamiršo naująją sūnaus pavardę. Todėl buvo sukrėstas, kai 2012 m. jį susirado apie J.Bezosą knygą rašęs žurnalistas ir pranešė, kas dabar esąs jo biologinis sūnus.
Dar vaikystėje J.Bezosą ėmė dominti technika, kompiuteriai ir verslumas. Būdamas trejų atsuktuvu išardė savo vaikišką lovelę taip, kad ji taptų panaši į suaugusiųjų. Pirmąją patirtį su kompiuteriais jis nupasakojo interviu 2001 m.: „Hiustone veikė kompanija, kuri laisvu metu kompiuteriais leisdavo naudotis vietos pradinei mokyklai. Nė mokytojai, nė kas kitas mokykloje nežinojo, kaip su jais elgtis. Bet mūsų žinioje buvo visas būrys įmonės darbuotojų. Tad aš ir dar keli vaikinai likdavome po pamokų ir išmokome programuoti“.
Tuo metu, mokydamasis mokykloje, J.Bezosas gavo pirmąją verslumo pamoką. Jis savo namuose surengė vasaros stovyklą mokslo ir literatūros tema. Į stovyklą užsirašė penki mokiniai, kurių kiekvienas sumokėjo po 150 JAV dolerių. Tai buvo pirmasis J.Bezoso uždarbis.
Tai, kad jis užsidirbdavo greitojo maisto restorane „McDonald's“, vaikinui nesutrukdė baigti mokyklos būnant geriausiu mokiniu klasėje.
Išleistuvių vakare jis kalbėjo apie savo svajonę – duoti žmogui galimybę kolonizuoti kosmosą, kad Žemę būtų galima paversti milžinišku nacionaliniu parku.
1986 m. J.Bezosas su pagyrimu baigė Prinstono universitetą. Čia jis įgijo dvi specialybes: inžinieriaus elektriko ir skaičiavimo technikos specialisto. Vis dėlto inžinieriumi jis nedirbo – greitai gavo vietą ribotos rizikos fonde „D.E. Shaw“.
Dar vienas verslas garaže
Dirbdamas fonde jis susidūrė su nustebinusia statistika – J.Bezosas sužinojo, kad internetas per metus paauga 2,3 tūkst. proc. Vyras suprato, kad čia slypi neįtikėtinos galimybės. Tai tarsi technologinis cunamis, kuris jau riedėjo ekonomikos link. Jis kūrė naujus rinkodaros kanalus, plovė iš kelio senuosius tarpininkus, apskritai keitė pirkimo ir pardavimo būdus. Klausimas buvo, kur visa tai panaudoti, atsakymas buvo – knygos.
1994 m. liepą J.Bezosas paliko stabilų ir patikimą darbą Volstrite, kad įgyvendintų svajonę – sukurtų vieną pirmųjų pasaulyje internetinių knygynų. Pirmieji investuotojai buvo jo tėvai.
„Pirmasis klausimas, kurį man uždavė tėvas – kas tas internetas? Jis kliovėsi ne kompanija ir ne verslo idėja. Jis tikėjo savo sūnumi“, – prisiminė J.Bezosas.
Tėvai atseikėjo 300 tūkst. JAV dolerių savų santaupų. Pasiėmę pinigus Jeffas ir jo žmona MacKenzie išvyko į Sietlą Vašingtone.
Apie savo verslo pradžią 1999 m. viename koledžų jis pasakojo: „Išsirinkau namą, kuriame buvo galima pradėti verslą, nes jame buvo garažas. Yra krūva istorijų apie tai, kaip startuoliai savo veiklą pradėjo garaže, todėl man tai pasirodė teisinga pradžia. Tiesa, neramino tai, kad ne visiškai paisau tradicijų – tai buvo garažas, kuris buvo perdarytas iš kažkokios kitos patalpos. Tačiau raminausi, kad jis neapšiltintas. Žodžiu, tai tikrai nebuvo prabangus biuras“.
1995 m. liepos 16 d. „Amazon“ atidarė savo virtualias duris pirmiesiems klientams. Naujoji įmonė neturėjo jokio reklamos biudžeto. Iš pradžių pirkėjai apie galimybę taip įsigyti knygų pasakojo vienas kitam, tačiau jau per pirmąjį mėnesį tinklapyje apsipirko žmonių iš 50-ies valstijų ir 45 šalių.
Nuo pat pradžių J.Bezosas buvo išsikėlęs tikslą – kiek įmanoma greičiau išaugti į didelę kompaniją.
„Viskas turėjo augti tarsi ant steroidų. Kilimas aukštyn turėjo būti nenormaliai greitas. Visą laiką lydėjo jausmas, tarsi mes kažkur bėgame. Reikėjo atsiriekti naujos el. komercijos rinkos dalį“, – prisiminė pirmieji „Amazon“ darbuotojai.
Netruko paaiškėti, kad strategija buvo teisinga. 1996 m. pabaigoje kompanijos pardavimai siekė 16 mln. JAV dolerių. Klientai rado pastebimų pranašumų: „Amazon“ kataloge buvo apie 300 tūkst. knygų (tai dukart daugiau nei pačiame didžiausiame fiziniame knygyne), kainos – mažesnės, o įsigytus pirkinius atgabendavo tiesiai į namus.
Tačiau pirmieji investuotojai buvo nusivylę: pardavimai augo, tačiau pelno praktiškai neuždirbo, nes „Amazon“ milijonus skyrė plėtrai.
Jameso Marcuso, dirbusio „Amazon“, žodžiais tariant, „pagrindinė Bezoso idėja – negalima nė minutės snausti ant laurų. Visuomet reikia sugalvoti kažką naujo. Ir visada bėgti konkurentų priekyje. Sustoti negalima nė milisekundei“.
Praėjus vos trejiems metams po įsteigimo kompanija jau platino IPO. Pradinė akcijos kaina – 18 JAV dolerių, tačiau jau pirmosios dienos prekybos pabaigoje ji siekė 29,15 JAV dolerio.
2018 m. kompanijos rinkos kapitalizacija viršijo magišką trilijono JAV dolerių ribą, o dabar ji – 1651 mlrd. JAV dolerių. Tačiau tuomet, 1997-aisiais, interneto startuoliai skaičiuoti šimtais, tad „Amazon“ tebuvo dar viena kompanija ir būrio panašių, todėl nė vienas analitikas nepajėgė nuspėti jos ateities.
Iš IPO gauti pinigai leido kompanijai pagerinti tinklapį ir algoritmus, pasamdyti daugiau darbuotojų (1997 m. pabaigoje jų buvo 7 tūkst.), ir, svarbiausia, išplėsti prekių asortimentą. Kaip vėliau kalbėjo J.Marcusas, „supratome, kad galime pardavinėti bet ką – maistą, vaistus, mobiliuosius telefonus, žurnalus“. Pardavimai stiebėsi kaip ant mielių. Tuo pačiu kilo kompanijos ir paties J.Bezoso populiarumas.
1999 m. gruodį žurnalas „Time“ jį paskelbė metų žmogumi. Verslininkui tai buvo pasididžiavimo momentas, jo svajonė užkariauti pasaulį išsipildė.
Informacijos kaina
Tačiau jau tada J.Bezosas su komanda galvojo ne tik apie pardavimų augimą, bet ir apie kai ką visiškai naujo: preke tapo pati informacija apie vartotojus. Beje, kur kas vertesnė nei bet kas kita.
Vienas iš buvusių „Amazon“ vadovų, Jamesas Thomsonas, apie tai kalbėjo: „Atrodo, „Amazon“ pardavinėja prekes, tačiau iš tiesų tai — informacinė kompanija. Bet kuris kontaktas su klientu – tai dar viena galimybė surinkti duomenis“.
„Amazon“ darbuotojo Jameso Marcuso žodžiais tariant, J.Bezosas turėjo maniakišką aistrą kiekybiniams įvertinimams: „Jis suprato surenkamų duomenų vertę. Idėja, kad kiekvienas paspaudimas pele ir kiekvienas judesys tinklapyje pats savaime yra prekė, buvo naujas suvokimas daugeliui darbuotojų – man taip pat“.
Tuo metu kompanijoje imta formuoti duomenų analitikų grupė.
Nagrinėdama skaitmeninius pėdsakus „Amazon“ išsiaiškino, iš kokių tinklapių ateina lankytojai, kaip jie juda savo šalyje ir panašiai. To tikslas – sukurti profilius, atskirų pirkėjų elgesio stereotipus.
„Buvau šokiruotas pamatęs, kokie žmonės nuspėjami, – kalbėjo vienas analitikų grupės ekspertų Andreasas Weigendas. – Mes nemanėme, kad naudojamės pirkėjais – galvojome apie tai, kaip padėti žmonėms priimti teisingus sprendimus“.
Galiausiai vartotojai ėmė matyti individualius pirmuosius puslapius ir konkrečiai jiems skirtus el. laiškus.
Pirmoji krizė
Neilgai trukus nutiko tai, kas palaidojo šimtus interneto kompanijų. Vos nepalaidojo ir „Amazon“.
Kalbame apie interneto bendrovių burbulą (ang. Dot-com bubble) 2000-aisiais. Per jį daugybė interneto kompanijų paskelbė bankrotus, išgyvenusiųjų akcijos neteko 75 proc. vertės. Bendrai skaičiuota, kad investuotojai į technologijų sektorių prarado 1,755 trln. JAV dolerių.
„Amazon“ išliko, tačiau, kaip tvirtina dviejų knygų apie J.Bezosą autorius Bradas Stone'as, tai buvo sėkmė, o ne apgalvotas strateginis skaičiavimas. Reikalas tas, kad 2000 m. pradžioje kompanijoje pradėjo dirbti naujas finansų direktorius Warrenas Jensonas, kuris nusprendė, kad „Amazon“ reikia sukaupti atsarginę pagalvę, kad nebūtų vėluojama atsiskaityti su tiekėjais.
Jam reikalaujant vasarį kompanija išplatino 672 mln. JAV dolerių konvertuojamųjų obligacijų, daugiausia – investuotojams Europoje. Interneto bendrovių burbulas sprogo vos mėnuo po to. Jei ne tie pinigai, kas žino, kad gal ir „Amazon“ būtų papildžiusi bankrutavusiųjų sąrašą.
Vis dėlto J.Bezosui nepavyko išvengti nuostolių – teko įvykdyti dvi atleidimų bangas ir atšaukti didžiąją dalį suplanuotų išlaidų. Ne išsyk, tačiau tai davė rezultatą – „Amazon“ išgyveno, nors jos kapitalizacija smuko dešimt kartų: jei 1999 m. lapkritį už kompanijos akcijas mokėta 85 JAV doleriai, tai 2001 m. rugsėjo pradžioje – tik 5,97 JAV dolerio.
Gali būti, kad būtent krizė paskubino tų novatoriškų idėjų, kurios ir atvedė „Amazon“ į ten, kur ji yra šiandien, subrandinimą. Jos virtimas iš knygų pardavėjo į platformą kitiems pardavėjams įvyko 2000 m. „Amazon“ ėmė kviesti partneriais tapti daugelį tradicinių pardavėjų: „Toys R Us“ (žaislai), „Gap“ (drabužiai), „Borders“ (knygos), mažmenininkės „Target“ ir „Marks & Spencer“ buvo vieni pirmųjų.
Trumpalaikėje perspektyvoje tokie aljansai didino pajamas ir pelną visiems jo dalyviams. Tačiau „Amazon“ jau tada suprato milžiniškų surenkamų duomenų vertę. Kadangi juos kontroliavo būtent J.Bezosono kompanija, „Amazon“ išsinagrinėjo visas šios prekybos sektoriaus plonybes, o po to galėjo imtis veiksmų – pradėti tiesiogiai konkuruoti su partneriais. Kai kurie, tokie kaip „Borders“, bankrutavo. Kiti išsilaikė, tačiau suprato padarę klaidą. „Jie iš mūsų mokėsi beveik nemokamai, o mes neišmokome beveik nieko“, – vėliau guodėsi buvęs „Target“ pagrindinis strategas Carlas Casey.
Platformos „Amazon Marketplace“ sėkmę iš dalies galima aiškinti tuo, kad „Amazon“ su pardavėjais dalijosi augančiais analitiniais duomenimis. Tačiau prieigą prie absoliučiai visos informacijos turėjo tik „Amazon“. Daugeliui prekybininkų, ypač – smulkiųjų, tai buvo visiškai priimtinas kompromisas. O kone visiems vartotojams paprasčiausiai buvo neįdomu, kokią informaciją apie jus kaupia „Amazon“.
„Amazon“ debesyje
O „Amazon“ ir toliau keitėsi. 2002 m. J.Bezosas paskelbė apie radikalias permainas valdymo struktūroje – dabar pagrindinius vadovų poskyrius turėjo sudaryti nedidelės komandos („two-pizza teams“ – tokios, kad komandoje esantiems žmonėms pavalgyti užtektų dviejų picų), kurios buvo atsakingos už savo rezultatus.
2006 m. atsirado „Amazon Web Services“ skyrius, būsimojo debesies prototipas. Tuo metu dar mažai kas suprato, kaip šis skyrius taps svarbus ne tik pačiai „Amazon“, bet ir visai pasaulio ekonomikai: pernai AWS priklausė trečdalis debesijos rinkos, po jo einančiai „Microsoft Azure“ – 18 proc., „Google Cloud“ — 6 proc.
Naujieji „Amazon“ produktai, transformuojantys ištisas pramonės šakas, ir toliau pasiekdavo rinką. Duodamas interviu 2007 m. lapkritį J.Bezosas tiesioginiame eteryje paskelbė, kad išleis visiškai naują produktą – elektroninę knygų skaityklę „Kindle“.
Ji akimirksniu tapo hitu. Visos 399 JAV dolerius kainuojančio įrenginio atsargos buvo išgraibstytos per penkias su puse valandos. Tiesa, kompanija neskelbė, kokios tos apimtys apskritai buvo. Neilgai trukus atsirado tai, kas imta vadinti Kindle skaitytojų ar netgi Kindle rašytojų karta — „Amazon“ suteikė autoriams galimybę iš karto savo leidinius skelbti „Kindle“.
2011 m. sausį „Amazon“ pranešė, kad jo tinklapyje el. knygų pardavimai 15 proc. aplenkė įprastųjų pardavimus. Tačiau metais anksčiau, 2010 m. sausį, „Apple“ vadovas Steve'as Jobsas paskelbė apie prekybos „iPad“, tiesioginio „Kindle“ konkurento, pradžią.
Į iššūkį „Amazon“ sureagavo agresyviai – akimirksniu sumažino prietaiso kainą ir pridėjo naujų funkcijų. Galiausiai kompanija ne tik išsaugojo, bet ir padidino savo dalį knygų rinkoje: jau 2014 m. per ją būdavo parduodama 40 proc. visų naujų knygų JAV ir du trečdaliai el. knygų. Fenomenalus el. knygų rinkos augimas stipriai kirto tradiciniams knygynams.
2011 m. „Amazon“ išėjo iš vartotojiškų prekių rėmų ir žengė į internetinių video rinką. Taip stambiausias šios rinkos žaidėjas „Netflix“ įgijo konkurentą. Prie viso to „Amazon“ ėmėsi pardavinėti muziką – tapo „Apple“ su jo „iTunes“ konkurentu. Netgi per savo sistemą pamėgino prekiauti „Android“ programėlėmis, įsiveldamas į tiesioginę kovą su „Google“.
Kaip sako „Business Insider“ vyriausiasis redaktorius Carlsonas Nicholasas, jei J.Bezosas mato nors menkiausią galimybę uždirbti ir padidinti gana menką „Amazon“ pelningumą, jis neabejotinai tuo pasinaudos.
2014 m. atsirado virtualus asistentas „Alexa“ — elektroninis pagalbininkas namuose, sujungtas su išmaniosiomis kolonėlėmis „Amazon Echo“. Šis komplektas leidžia sudaryti pirkinių sąrašą, įjungti žadintuvą, parinkti muziką ir garsines knygas, pranešti apie orą, kelių būklę ir t.t. Be viso to, „Alexa“ gali pasijungti ir kontroliuoti kai kuriuos išmaniuosius įrenginius namuose.
Jau 2019 m. viduryje įrenginių, su kuriais derėjo „Alexa“, buvo apie 60 tūkst. Ir vėlgi – visa informacija, kuria vartotojas keitėsi su el. pagalbininku, tekėjo į „Amazon“.
„Amazon“ dėl to yra tekę teisintis: „Mes renkame duomenis ne šiaip, kad juos rinktume. Tą darome, kai manome, kad galime sukurti ką nors naudingo klientams“.
Ginčų kelia ir kompanijos sukurta veidų atpažinimo paslauga „Rekognition“. Kai kurie specialistai tikina, kad ji kelia realų pavojų žodžio laisvei ir pilietinių teisių ribojimui, tačiau gali netgi privesti prie neteisėtų areštų.
J.Bezosas ir valdžia
Skandalas, kilęs dėl „Facebook“ vartotojų panaudojimo per pirmąją Donaldo Trumpo rinkiminę kampaniją, tik padidino įtarimus technologijų milžinų atžvilgiu. Tarp jų, pirmiausia, suprantama,
„Facebook“, „Google“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“.
Panašu, kad dar griežtesnis klientų duomenų reguliavimas bus keliamas netolimoje ateityje tiek JAV, tiek Europoje. Dabar niekas negali nuspėti, kaip tai paveiks technologijų kompanijų verslą, tačiau mažai kas abejoja, kad valstybės kišimasis į jų veiklą sustiprės.
J.Bezosui ne sykį jau teko turėti reikalų su reguliuojančiomis institucijomis, o pastaruoju metu – netgi ir pačiu aukščiausiu lygiu, mat verslininkas tapo praktiškai asmeniniu buvusio JAV vadovo D.Trumpo priešu. Iš esmės tai siejama su tuo, kad dar 2013 m. J.Bezosas tapo vieno įtakingiausių JAV dienraščių – „The Washington Post“ – savininku.
Donaldas Grahamas, šeimos verslo įpėdinis, jam vadovavęs dar nuo 1933 m., ieškojo partnerio, kuris gebėtų pertvarkyti vieną seniausių amerikietiškųjų dienraščių į formatą, kuris tiktų XXI a., iš esmės – patobulintų jo internetinę versiją.
D.Grahamas apie tai kalbėjo su S.Jobsu, B.Gatesu, Marku Zuckerbergu, Sergejumi Brinu, tačiau galiausiai apsistojo ties J.Bezosu, kuris, laikraščio savininko nuomone, buvo protingas, sveikai mąstantis ir nepervertino savo galimybių. Be viso to, paties J.Bezoso verslo pradžia – prekyba knygomis.
„Jį domino skaitymas, o taip pat suprato skaitytojų įpročius. Mums atrodė, kad jei savininku taps žmogus, gerai suprantantis ateitį, technologijas, galimybes pateikti informaciją skaitytojams, laikraščiui tai bus didelis privalumas“, – kalbėjo D.Grahamas.
Ir jis pasirodė esąs teisus. Per trejus metus laikraštis ėmė nešti pelną, o perkančiųjų turinį internete skaičius išaugo tris kartus, iki 3 mln. žmonių (tiesa, „New York Times“ tokių sekėjų turi dukart daugiau). Pasiekti tokių rezultatų pasisekė ne tik pasitelkus technologinį dienraščio modifikavimą, bet ir efektyviai pritraukus internetinę auditoriją, ypač – per socialines platformas.
Į redakcijos politiką J.Bezosas niekada nesikišo. Nepaisant to, jis įgijo priešų tiek iš kairiosios, tiek ir iš dešiniosios politikų pusės. D.Trumpas verslininką apkaltino nemokant mokesčių, iš laikraščio padarius politinį ginklą, o paštą privertus dirbti sekmadieniais, kad klientams greičiau pristatytų pirkinius.
Mažai kas iš to tiesa, tačiau tai nė kiek nestabdė D.Trumpo, kuris, anot šaltinio Baltuosiuose rūmuose, tiesiog apsėstas minties, kad kaip nors prigriebtų J.Bezosą ir „Amazon“.
Senatorius Bernie Sandersas verslininkui metė kaltinimus, kad jis nemoka mokesčių ir išnaudoja darbuotojus – esą dirbantiesiems kompanijos sandėliuose pernelyg mažai moka. J.Bezoso atsakas į tai: jis pareiškė, kad nuo kitos dienos minimali alga „Amazon“ – 15 JAV dolerių už valandą. Tai dukart daugiau nei minimumas JAV.
Manoma, kad aiškiai matoma antitrumpinė „Washington Post“ pozicija lėmė, kad dešimčių milijardų vertės Pentagono kontraktas teko ne „Amazon“, o „Microsoft“.
Per J.Bezoso kelionę į Indiją, matyt, dėl kritiškos dienraščio pozicijos susitikti su verslininku atsisakė premjeras Narendra Modi.
Tai, kad J.Bezosas ėmėsi tokio nestandartinio verslo kaip dienraštis, ir ilgai iki sandorio dvejojo, pripažįsta tiek D.Grahamas, tiek J.Bezosas. Vis dėlto viename interviu 2018 m. jis sakė: „Žinau, kad kai man bus 90 metų, tai bus vienas mano pasididžiavimo pavyzdžių – kad ėmiausi „Washington Post“ ir padėjau jam pereiti per itin nepaprastą periodą“.
J.Bezosas kosmose
Toks pat rimtas ir ilgalaikis J.Bezoso kosminis projektas „Blue Origin“. Kominis laivas „New Shepard“ jau atliko per 10 skrydžių. Čia išryškėja pagarsėjęs J.Bezoso bruožas: reikia išnagrinėti kiekvieną detalę, reikia žvelgti į ilgalaikę perspektyvą, o neskubėti.
Esminė verslininko idėja – padėti sukurti ateitį, kur milijonai žmonių dirbs ir gyvens kosmose, o tai išeis į gera Žemei. Tam reikia daugkartinio naudojimo kosminio laivo, galinčio kilti ir leistis vertikaliai.
Kol kas „Blue Origin“ informacija dalijasi ne itin noriai. Skelbta, kad kosmoso turistai už skrydį mokės apie 200 tūkst.-300 tūkst. JAV dolerių. O tai – pigiau nei jo konkurento Elono Musko ketinama siūlyti paslauga.
Labai realu, kad pats J.Bezosas bus pirmasis savo kosminio laivo keleivis, apskrisiantis Žemę.
Neiškapsto „Bezoso paslapties“
Apie šį verslininką parašyta daugybė straipsnių ir knygų, tačiau autoriai pripažįsta, kad kol kas sudėtina aprašyti „Bezoso paslaptį“.
Visi pažymi jo dėmesį detalėms, apsėdimą klientų interesais („Turite bijoti ne konkurentų, o klientų“, – sako jis darbuotojams), kiekvieno verslo ilgalaikės perspektyvos matymu (jis beveik nekreipia dėmesio į ketvirčio rezultatus), pasirengimui nesėkmėms ir rizikai bei tai, kad jis nemėgsta pristatymų skaidrėse – vietoje jų pirmenybę teikia pasakojimui žodžiu, esą tai kur kas kūrybingiau.
Naujus kompanijos darbuotojus įspėja, kad spausdinant reikia išnaudoti abu popieriaus lapus ir geriau neprašyti komandiruotės verslo klase.
Daugelis autorių cituoja J.Bezoso frazę, kuri dažna kalbant su pavaldiniais: „Jūs tinginiai ar tiesiog nekompetentingi?“. Nepaisant to, daugelis darbuotojų laikosi tvirtai įsikibę „Amazon“, antrojo didžiausio darbdavio JAV po „Walmart“, ir ne be pasididžiavimo save vadina „Amazonians“.
Ko laukti po to, kai J.Bezosas paliks „Amazon“?
Šių metų vasario 3 d. jis pranešė, kad po kelių mėnesių trauksis iš kompanijos prezidento ir vykdomojo direktoriaus pareigų, kurias ėjo 25-erius metus. Jo pareigas perims Andy Jassy, vadovaujantis vienam svarbiausių – Amazon Web Services – padalinių, kuris atsakingas už visą debesijos infrastruktūrą ir kompanijos parduodamas paslaugas.
53-ejų A.Jassy – J.Bezoso „leitenantas“ ir „ginklanešys“, į „Amazon“ atėjo dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Ėmęs vadovauti AWS padalinio pardavimus pakėlė iki 50 mlrd. JAV dolerių per metus.
Kodėl traukiasi pats J.Bezosas? Laiške darbuotojams nurodė didžiulę atsakomybės naštą: „Kai nešate tokią naštą, sunku susitelkti į dar ką nors“. Labai tikėtina, kad dabar didžiausias dėmesys bus skirtas „Blue Origin“. Ne per seniausiai verslininkas apie ją sakė: „Tai pats svarbiausias darbas, kurį darau“.
Parengta pagal Forbes.ru.
