Verslininkas nepamiršta ir kultūros – yra ilgametis Lietuvos kamerinio orkestro mecenatas, rėmėjų klubo valdybos primininkas.
Karjera prasidėjo nuo mokslo ir smalsumo
V.Striogos verslo pradžia susijusi su jo įgytu išsilavinimu. Verslininkas yra automatikos inžinierius.
„Verslo pradžioje pardavinėjome lenkiškus elektrinius katiliukus. Tada sugalvojau, kaip juos automatizuoti, kaip iš sudėtingų katilinių padaryti paprastas, lengvai valdomas, be aptarnaujančio personalo, o tai 90-ųjų pradžioje buvo visiška naujovė“, – su portalu lrytas.lt dalijosi prisiminimais jis.
Procesų automatizavimas V.Striogai visada buvo įdomi veikla, tačiau į „žalesnio“ verslo kelią jį atvedė projektai, susiję su Kioto protokolu. Tai – tarptautinis susitarimas, kuriuo įsipareigota per 2008–2012 m. bent 5 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį, palyginti su 1990 m. Lietuva tuo metu įsipareigojo šį kiekį sumažinti apie 8 proc.
„Pradėjome investuoti į Kioto protokolo projektus, kurie buvo susiję su investicijomis į katilines ir jų automatizavimą. Proceso eigoje sumažėdavo CO2 išmetimai, todėl įgydavome teisę šiuos sumažinimus parduoti rinkoje. Ilgai dirbome šioje srityje, tad nusprendėme ir toliau lėšas investuoti į projektus, skatinančius klimato kaitos mažinimą“, – apie posūkį gamtos saugojimo link pasakojo verslininkas.
V.Striogos įkurta, du dešimtmečius valdoma „E energijos“ įmonių grupė tiekia šilumą keletui Lietuvos savivaldybių ir pramonės įmonių, verčiasi biokuro gamyba, stato katilines. Įmonė užsiima ir miškų sodinimu, nors, kaip pabrėžė V.Strioga, tai nėra pagrindinė įmonės veikla.
Svarbiausia įmonės veikla šiuo metu yra investavimas į didelius vėjo bei saulės elektrinių parkus.
„Tai – vienas veiksmingiausių būdų sumažinti klimato kaitą. Šiais metais atidarysime pirmąjį didelį vėjo parką Lietuvoje, kuriam nereikia subsidijų. Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai už žalios energijos naudojimą neturės primomokėti nei tiesiogiai nei netiesiogiai“, – teigė verslininkas.
Kaip V.Strioga pasakojo, miškų sodinimo projektas yra susijęs su žiedine ekonomika, siekiant, kad bet kokiame procese neliktų jokių atliekų.
„Gaminame biokuro katilus, investuojame į biokuro katilines bei elektrines, tiekiame centralizuotą šilumą Lietuvos miestų gyventojams. Iš šių objektų lieka nemažai pelenų, kuriuos naudojame miško jaunuolynams tręšti.
Užaugęs medis keliauja į baldų pramonę, o tam netinkamas miško kirtimo atliekas sudeginame. Tai uždaras ciklas, kuris yra tvarus“, – paaiškino jis.
Tvarus ir „žalias“ eina koja kojon
Paklausus, ar ateityje bus sėkmingi tik „žali“ verslai, V.Strioga prognozavo, jog sėkmė laukia tų, kurie neužsiima vadinamuoju žaliuoju smegenų plovimu (angl. Greenwashing). Taip sakydamas jis bedė pirštu į tuos verslus, kurie, nors iš tiesų nėra „žali“, save tokiais vadina ir taip klaidinga visuomenę.
„Pavyzdžiui, yra logistikos verslų, kurie ant logistikos terminalo stogo pastato saulės baterijas ir sako, kad tai „žalias“ projektas. Bet taip nėra, nes transporto kompanijos yra vienos iš didžiausių teršėjų, skatinančių klimato kaitą.
Ne visada žmonės užduoda sau klausimą: šis verslas prisideda prie klimato kaitos mažinimo ar didinimo? Juk mes kaip vartotojai kiekvieną dieną priimame sprendimus. Pavyzdžiui, net parduotuvėje nusipirkus šampūną, ant kurio etiketės parašyta, kad jis „žalias“, ekologiškas, įsigilinus gali paaiškėti, kad tai nėra tiesa“, – paminėjo verslininkas.
Jis pasidžiaugė, kad dabar net didžiosios korporacijos ima suvokti, jog „žalias“ ir tvarus verslas turi žengti koja kojon.
„Tvarus verslas yra tas, kuris ruošiasi išlikti ilgą laiką ir turi planą kaip tai pasieks. Aš manau kad verslui reikalingas ne tik finansinis, bet ir ekologinis tvarumas.
Prieš 10–15 m. apie tai labai daug nemąstėme, bet dabar tai darosi vis aktualiau, nes pasaulio verslai supranta, jog be aplinkosauginio nebus ir finansinio tvarumo“, – pabrėžė verslininkas.
Saugo gamtą ir kasdieniame gyvenime
Tvarumo ir „žalumo“ idėja V.Striogą lydį ne tik versle, bet ir asmeniniame gyvenime. Visgi jis pripažino, kad šiuo metu būti „tvariam“ ir „žaliam“ tikrai yra brangiau nei nesirūpinti gamta.
„Pavyzdžiui, aš tapau pirmuoju Lietuvos gyventoju, kuris namuose pradėjo vartoti tik „žalią“ energiją, tad ją pirkau iš Kauno hidroelektrinės. Ši „žalia“ energija buvo brangesnė nei įprasta, bet tai sąmoningas mano pasirinkimas mokėti šiek tiek brangiau,tuo pačiu prisidedant prie klimato kaitos mažinimo. Lygiai dėl tos pačios priežasties pasirinkau įsigyti elektromobilį.
Tai dalis mano kaip vartotojo pasirinkimų – neteršti aplinkos arba teršti kiek įmanoma mažiau“, – paaiškino V.Strioga.
„Nereikia išsitaškyti į šonus“
Verslininkas jau daugelį metų yra „Rotary“ organizacijos narys ir užsiima mentoryste. „Kol yra jaunų žmonių, kuriems reikia mano patarimų, tol aš mielai juos dalinsiu“, – teigė jis.
Nors „Rotary akademijoje“ jis, kaip mentorius, susitikimų metu dažnai kalba apie verslą, tačiau stengiasi daugiau dėmesio skirti ir asmeninėms žmonių savybėms, padėti jiems išsikelti savus tikslus. „Verslas yra tik instrumentas asmeniniams tikslams pasiekti“, – pabrėžė V.Strioga.
Nors jis jau daugelį metų dirba versle, pripažįsta ir pats kartais neišvengiantis klaidų. Tačiau labai svarbu vertinti visas patirtis, kadangi jos visos, net ir blogos, yra naudingos.
Dažniausiai jam patarimais tenka dalytis su 29 – 30 metų žmonėmis, kurie, pasak V.Striogos, yra labai jauni. Nors vieno universalaus patarimo, tinkančio kiekvienam žmogui, nėra, verslininkas vis pastebi daugeliui jaunuolių būdingą panašų bruožą – negebėjimą išsikelti vieno tikslo ir jo atkakliai siekti.
„Jauni žmonės dažnai negeba susikoncentruoti į kažkokį tikslą. Jie nemoka pasirinkti, ką nori nuveikti gyvenime, nenusprendžia, net ką nori pasiekti per 10 metų. Toks „mėtymasis“, kada vieną dieną įdomu viena, po mėnesio – kita, neleidžia pasiekti nei vienoje srityje apčiuopiamų rezultatų.
Linkėčiau pasirinkti vieną tikslą, kurio norima siekti, labai norėti jį pasiekti ir susiplanuoti žingsnius, kaip jį pasiekti. Visi, kas tai padaro, tikslą pasiekia. Nereikia „išsitaškyti“ į šonus, o eiti viena kryptimi“, – patarė V.Strioga.
