Vienuolio karo aviacijos mediko sukurtą gaminį maldininkai graibsto ir per vasaros karščius, ir per žiemos šalčius

Brolius benediktinus Žemaitijoje garsina medus ir vaistažolių balzamas. Vienuoliai išplėstų gamybą, jei tik turėtų tam lėšų. Tuo metu Dzūkijoje gaminami eteriniai aliejai jau išėjo už maldos namų sienų.

Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. <br>E.Barzdžiaus nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. <br>E.Barzdžiaus nuotr.
Benediktinų vienuolynas Palendriuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Benediktinų vienuolynas Palendriuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. Darbu jam, kaip ir kitiems benediktinams, galima užsiimti tik laisvu nuo maldų metu.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. Darbu jam, kaip ir kitiems benediktinams, galima užsiimti tik laisvu nuo maldų metu.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Balzamą vienuolis Davidas gamina vienas. Kadangi specialios įrangos vienuolyne nėra, viską jis nudirba rankomis.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Balzamą vienuolis Davidas gamina vienas. Kadangi specialios įrangos vienuolyne nėra, viską jis nudirba rankomis.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Kaune įsikūrusios seserys benediktinės gamina įvairius suvenyrus, velia gaminius iš vilnos, veria rožinius-apyrankes.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Kaune įsikūrusios seserys benediktinės gamina įvairius suvenyrus, velia gaminius iš vilnos, veria rožinius-apyrankes.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. <br>E.Barzdžiaus nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. <br>E.Barzdžiaus nuotr.
Benediktinų vienuolynas Palendriuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Benediktinų vienuolynas Palendriuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vienuolyno prioras tėvas K.Milaševičius pasakojo, kad po truputį plečiama balzamo prekybos apimtis, jo atsirado ir kai kuriuose knygynuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vienuolyno prioras tėvas K.Milaševičius pasakojo, kad po truputį plečiama balzamo prekybos apimtis, jo atsirado ir kai kuriuose knygynuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vienuolyno prioras tėvas K.Milaševičius pasakojo, kad po truputį plečiama balzamo prekybos apimtis, jo atsirado ir kai kuriuose knygynuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vienuolyno prioras tėvas K.Milaševičius pasakojo, kad po truputį plečiama balzamo prekybos apimtis, jo atsirado ir kai kuriuose knygynuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Brolių benediktinų bityno medus.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Brolių benediktinų bityno medus.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Benediktinų vienuolynas Palendriuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Benediktinų vienuolynas Palendriuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. Darbu jam, kaip ir kitiems benediktinams, galima užsiimti tik laisvu nuo maldų metu.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. Darbu jam, kaip ir kitiems benediktinams, galima užsiimti tik laisvu nuo maldų metu.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Balzamo receptūrą vienuoliai laiko paslaptyje.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Balzamo receptūrą vienuoliai laiko paslaptyje.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Medetkų užauginama vienuolynui priklausančioje žemėje.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Medetkų užauginama vienuolynui priklausančioje žemėje.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. Darbu jam, kaip ir kitiems benediktinams, galima užsiimti tik laisvu nuo maldų metu.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Iš Amerikos į Palendrius atvykęs D.Minotas pats ilgokai mėgino sukurti balzamą, kurį galėtų pasiūlyti ir pirkėjams. Darbu jam, kaip ir kitiems benediktinams, galima užsiimti tik laisvu nuo maldų metu.<br>E.Barzdžiaus nuotr.
Benediktinų vienuolynas Palendriuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Benediktinų vienuolynas Palendriuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vienuolyno prioras tėvas K.Milaševičius pasakojo, kad po truputį plečiama balzamo prekybos apimtis, jo atsirado ir kai kuriuose knygynuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vienuolyno prioras tėvas K.Milaševičius pasakojo, kad po truputį plečiama balzamo prekybos apimtis, jo atsirado ir kai kuriuose knygynuose.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Jul 31, 2021, 8:24 PM, atnaujinta Aug 3, 2021, 9:18 AM

Kelmės rajone, Palendriuose, įsikūrę vienuoliai gamina tai, ką maldininkai išgraibsto ir per vasaros karščius, ir per žiemos šalčius – Palendrių benediktinų balzamą odos priežiūrai.

Tačiau jo gamybai skirtose vienuolyno patalpose labai ankšta, o naujų statybos planus broliams tenka atidėti dėl pinigų stygiaus.

Dirba ir meldžiasi

„O taip, kalbu lietuviškai, – nusijuokė brolis Dovydas Minotas. – Tačiau man niekaip nepavyksta taisyklingai išlinksniuoti žodžių.“ Bet net ir painus linksniavimas jam nesutrukdė papasakoti, kaip jis panaudojo savo talentą.

Vienuolis benediktinas D.Minotas – amerikietis, dirbęs medikų karo aviacijos tarnyboje JAV. Jau geras dešimtmetis, kai jis gyvena Lietuvoje – Palendrių Šv.Benedikto vienuolyne, esančiame Kelmės rajone.

VI amžių siekianti benediktinų regula ypatinga tuo, kad tarpuose tarp liturgijų – septynių dienos valandų – jie imasi įvairių darbų, kurie padeda išlaikyti vienuolyną.

Mat regulą parašęs šv.Benediktas norėjo, kad „vienuolynas būtų ekonomiškai nepriklausomas visuomeninis-ūkinis vienetas, taip sudarytas, kad jame būtų visa, kas reikalingiausia: vanduo, malūnas ir sodas, įvairių amatų dirbtuvės. Tada vienuoliams nereikės bastytis už vienuolyno, nes tai nėra gerai jų sieloms.“

Taigi ir D.Minotas, atvykęs iš JAV į Lietuvą, įniko ieškoti informacijos, kaip pagaminti tokį produktą, kuris būtų naudingas žmonėms, o kartu būtų galima kaip žaliavą jam panaudoti gamtos gėrybes.

„Prisiskaičiau, kaip tai daroma, bet teorija – tai dar ne praktika.

Pirmasis mano bandymas buvo siaubingas, – pasakodamas balzamo kilmės istoriją D.Minotas nepabūgo savęs patraukti per dantį. – Reikėjo ne vieno eksperimento, kol 2013-aisiais pagaliau galėjome tą kūrinį supilstyti į indelius.“

Taip vienuolyno priimamajame greta medaus stiklainių ir saldainių „Palendriukai“ atsirado ir Palendrių benediktinų balzamas.

Už jo pardavimą gauti pinigai – pastaruoju metu indelio kaina sukosi apie eurus – įkrinta į vienuolyno kasą ir panaudojami maistui įsigyti, kitoms būtinosioms išlaidoms.

Priima gamtos dovanas

Kodėl vienuolis ėmėsi būtent balzamo gamybos? Ar todėl, kad broliai benediktinai Palendriuose prižiūri didelį bityną, tad sugalvojo, kam dar panaudoti ir jį, ir bičių vašką?

Balzamas yra benediktiniškas gaminys. O kartu – ir lietuviškas.

Lietuviai įstengė išsaugoti ypatingą ryšį su gamta“, – sakė brolis Dovydas.

Anot jo, nuo seniausių laikų vienuoliai benediktinai mokėjo panaudoti tai, ką dovanoja gamta.

Jie perprato gerąsias augalų savybes ir išmoko jais gydyti.

„Vienuolynai turėdavo patalpas vaistažolėms laikyti. Vienas svarbiausių augalų tarp gausybės kitų buvo vaistinės medetkos – Calendula officinalis.

Būtent šios vaistažolės yra pagrindinė mūsų balzamo sudedamoji dalis“, – paaiškino vienuolis.

Kita iš dalių yra vaškas, o štai bendra jų ir kitų žaliavų kompozicija yra tapusi produktu, skirtu odos priežiūrai.

„Tai visiškai ekologiška, – tikino Dovydas. – Nes ir išpilstome balzamą į stiklo indelius, ir apsauginė jo plėvelė yra augalinės kilmės, greitai suyranti.“

Balzamą šis vienuolis gamina vienas. Kadangi specialios įrangos vienuolyne nėra, viską jis nudirba rankomis.

Tačiau brolius vienuolius jis pasikviečia į pagalbą tada, kai kone viskas būna baigta ir prireikia paruošti indelius gaminiui išpilstyti, uždaryti ir supakuoti.

Pravertė mediko patirtis

„Būnant karo aviacijos mediku man neteko dalyvauti konfilktinėse situacijose. Tačiau ir pratybose kareiviai susižeisdavo – krisdavo, nusibrozdindavo.

Tokioms odos žaizdoms balzamas būtų labai pravertęs, žiemą nuo nušalimų – taip pat“, – jau kurdamas šį produktą D.Minotas žinojo, kam jis turi būti naudojamas.

Anot vienuolio, šio tepalo poveikis turėjo būti ir raminantis, ir gydantis odą. Juo labiau kad ir paties žodžio „balzamas“ prasmė yra „raminantis skystis“. „Ir dar tai labai bibliškas produktas“, – nusišypsojo Dovydas.

Pavyzdžiui, Senojo Testamento Pradžios knygoje rašoma, kaip broliai pardavė Juozapą izmaelitams, karavanu traukusiems į Egiptą, – pirkliams, kurie kupranugariais gabeno įvairias gėrybes ir balzamą iš Gileado. Pastarasis buvo ypač vertinamas dėl išskirtinių gydomųjų savybių.

Verda neįprastas uogienes

Palendrių Šv.Benedikto vienuolyno prioras tėvas Kazimieras Milaševičius pasakojo, kad po truputį plečiama balzamo prekybos apimtis, jo atsirado ir kai kuriuose knygynuose.

„Kai kurios parapijos irgi priėmė jį parduoti – Kaune, Vilniuje, Telšiuose, Palangoje ir kitur.

Ir pasauliečiai, ir parapijų klebonai, kurie patys išbandė mūsų gaminį, vis daugiau jo užsako“, – sakė prioras.

Pats vienuolynas turi pakankamai bičių vaško – čia specialiai priauginama vaistinių medetkų, čiobrelių, o štai alyvuogių aliejaus tenka nusipirkti.

„Pagal regulą, mes turime pragyventi iš savo rankų darbo. O dirbame laisvu nuo maldų laiku, tad viską nulemia brolių gabumai. Negaminame to, ko pilna parduotuvėse, bet kiekvienas ką nors daro pagal savo įgūdžius.

Verdame ir sau valgyti, ir parduoti įvairias uogienes, nestandartines – taip pat, pavyzdžiui, gudobelių, ievų. Tačiau šie mūsų gaminiai nėra gausūs, juos nuperka į pamaldas arba rekolekcijas atvykstantys maldininkai“, – pasakojo K.Milaševičius.

Anksčiau – dar prieš pandemiją – būdavo organizuojama mugė Kaune, kurioje buvo prekiaujama įvairių vienuolynų gaminiais. Dabar šios tradicijos neliko.

„Svajonių mes turime gerokai daugiau nei pinigų. Prieš pandemiją buvome suplanavę svečių namų plėtrą, tačiau nebegavome finansavimo, nors jis ir buvo numatytas.

Kita svajonė – brolių dirbtuvėms skirtas priestatas.

Mat mūsų vienuolynas yra taip kompaktiškai pastatytas, kad kiekvienas kvadratinis metras apskaičiuotas atsižvelgiant į būtinųjų patalpų poreikį“, – pasakojo prioras.

Gamina ne tiktai suvenyrus

Įvairių produktų gamyba vienuolynams yra priimtina. Antai Kaune įsikūrusios seserys benediktinės gamina įvairius suvenyrus, velia gaminius iš vilnos, veria rožinius-apyrankes.

Kaišiadorių rajone, Paparčiuose, įsikūrusios Betliejaus seserys gamina gintaro, miros, sausmedžio rožių ir kitokių kvapų smilkalus. Šiame vienuolyne liejamos ir aromatinės sojų vaško žvakės su įvairių rūšių aliejumi iš Šventosios Žemės.

Vilniuje seserys joanitės gamina rankų darbo odinius aplankalus maldynėliams, liturginių valandų leidiniams.

Dzūkijoje, netoli Merkinės, įsikūrusi Pilnų namų bendruomenė puoselėja ekologinį vaistažolių ūkį ir gamina įvairių vaistažolių arbatą bei prieskonius.

Šiame ūkyje naudojama išskirtinė vaistažolių džiovinimo technologija – vienintelė Lietuvoje džiovykla su saulės kolektoriumi. Bendruomenę kaime Varėnos rajone įkūrė kunigas Valerijus Rudzinskas.

Pats kunigas iš įvairių rūšių eterinio aliejaus, vaisių ar uogų ekstrakto kuria kvepalus, įvairius asmens higienos bei kūno priežiūros gaminius, tik jų gamybą patiki kosmetikos pramonės įmonei.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.