Tada prasidėjo ieškojimai: savęs, galimybių, teko tvarkytis su savimi. Tačiau vieną dieną viskas galvoje labai aiškiai susidėliojo: supratau, kad reikia susigrąžinti save ir vėl imtis aktyvios veiklos“.
Užtat dabar miško valdymo ir investavimo platformą „Foros Global“ su bendraminčiu Tadu Palaima 2018 metais įkūręs J.Kaveckas sako žinąs, kokių klaidų nebedaryti. Todėl ir verslas sekasi puikiai: pritraukusi 1,2 mln. investicijų lietuvių įmonė ketina plėstis į Skandinaviją, o paskui – ir po visą pasaulį.
„Dar prieš 5 metus turėjau apie 500 tūkst. eurų skolų, o dabar jau viskas grąžinta, jokių bankrotų. Pavyko susitarti su kreditoriais ir pakilti iš nuopolio. Viskas šiame versle labai įdomu, dabar pirmadienis man yra geriausia savaitės diena“, – šypsosi verslininkas.
Verslauja visą gyvenimą
J.Kaveckas pasakoja vienokiu ar kitokiu verslu užsiimantis visą gyvenimą. Nuo 14 metų pradėjęs skaityti knygas ir laikraščius apie verslą, dar besimokydamas mokykloje savo mažame mieste įkūrė pirmąją prekybos kompiuteriais įmonę.
O su miškininkyste verslumo gyslelę turintis vyras susidūrė jau vėliau, kaip pats sako, netyčia, ėmęsis vėliau žlugusio biokuro gamybos verslo.
„Kadangi biokuras gaminamas iš menkavertės medienos, teko įgyti šiek tiek supratimo apie miškus. Tada ir pamačiau, kad ši rinka yra labai neskaidri, kad miško savininkai parduodami miškus negauna tos tikrosios sumos už savo turtą, kad juos lengvai apgauna daugeliu būdų“, – kalbėjo J.Kaveckas.
Tuomet jam ir toptelėjusi idėja, kaip tai išspręsti – ogi sukuriant platformą, kurioje viskas būtų atvira. Kurioje būtų galima matyti įmonės darbuotojus, vykstančius, pasibaigusius aukcionus: už kokią kainą jie prasidėjo, už kokią baigėsi.
„Sudėjome savo santaupas – po kelis tūkstančius eurų, – mano brolis suprogramavo pradinę platformos versiją ir ją paleidome. Nors jau po dviejų mėnesių pradėjome uždirbti, tačiau metus iš įmonės visiškai nieko negavome – gyvenome iš santaupų, kitų veiklų“, – pradžią prisiminė verslininkas.
Šiame versle verslininkai mano nepadarę didelių klaidų. Atėję į „pilką“ rinką, kur vyravo tarpusavio susitarimai, postaliniai sandėriai ir „šiaip daug visokių keistų dalykų“, iš pat pradžių teigia tvirtai nusprendę nesivelti į jokius neskaidrius sandėrius. „Nuo pat pirmos dienos mūsų durys neužsiverdavo nuo siūlančiųjų visokius „įdomius“ dalykus.
Ateidavo suinteresuoti asmenys ir siūlydavo mums postalinius susitarimus – pavyzdžiui, kad neskelbtume tam tikrų miškų aukcionų. Prašydavo, kad tik pavaizduotume, jog juos skelbiame, bet iš tikrųjų parduotume tą mišką jiems, o jie esą sumokės mums daugiau negu kad galėtume uždirbti.
Arba, pavyzdžiui, į mus per mėnesį kreipdavosi keli šimtai miškų savininkų, bet iš jų tik dalis užsisakydavo mūsų paslaugas – tada sulaukdavome pasiūlymų parduoti tų neužsisakiusiųjų kontaktus.
Liūdniausia, kad kai kurios įmonės tokiais pasiūlymais pasinaudojo ir sėkmingai toliau dirba skelbdamos, kokios jos skaidrios, teisingos ir atstovaujančios miškų savininkams“, – pasakojo J.Kaveckas.
Vienintelė klaida, svarsto jis, kad įmonė nesiėmė anksčiau iš investuotojų pritraukti kapitalo: „Galbūt dabar jau būtume pažengę toliau. Pradžioje vystėmės iš tų pinigų, kuriuos uždirbdavome, bet tokios sėkmės istorijos kaip „Vinted“ ir kiti užsienio vienaragiai privertė pasidomėti plačiau tuo, ką darome.
Kai palyginome, kokio dydžio yra rinka ir kokia tai problema pasaulyje, supratome, kad galime būti gerokai didesni už bet kokį vienaragį. Pasaulyje yra 800 mln. hektarų miškų, labai nemažai jų palikti likimo valiai. O jie juk turi didelę įtaką klimatui, žmonijai, pasauliui“.
Dabar, pritraukę finansavimą, verslininkai tikina padarysią didžiausią miškininkystės platformą, kuri būsianti Top10 pasaulinė bendrovė tarp „Google“, „Amazone“ ir kitų. „Mūsų pastangomis bus tvariau valdomi miškai, randamas balansas tarp ekonominės ir ekologinės naudos. Tų miškų turi būti daugiau ne keliais, o keliomis dešimtimis procentų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Nauda – kas 10 metų
Nors iš pradžių platforma buvo skirta tik skelbti aukcionams ir parduoti miškus, tačiau vėliau verslininkai sako supratę, kad tai nėra vienintelis teisingas sprendimas. „Pastebėjome, kad žmonių, norinčių savo miškus ne parduoti, bet gauti iš jų nuolatines pajamas, yra gerokai daugiau.
Bet jie turi kitą problemą – nenori parduoti, bet tuo pačiu ir jų netvarko. O tada tokie miškai pūva, nebeauga ir nuvertėja. Todėl išplėtėme savo platformą ir teikiame visas su miškais susijusias paslaugas, tad žmogui nebereikia parduoti savo turto, kad gautų iš jo naudą“, – pasakojo J.Kaveckas.
Jo teigimu, miškų valdymas savininkams paprastai yra labai komplikuotas procesas, mat reikia išmanyti, kaip užsakyti projektavimus, kirtimus, kitus darbus. Dėl šios priežasties įmonėje dirba 20 darbuotojų – profesionalūs miškininkai, urėdai.
„Dabar miškų savininkai gali lengvai gauti visas reikalingas paslaugas – jiems tereikia per platformą pasirinkti, ar nori vykdyti veiklą, rūpintis mišku ir gauti pajamas, ar palikti augti savaime, it vaiką gatvėje.
Mūsų platformoje tvarkoma visa, kas susiję su miškais. Vienas mūsų tikslų, kad miškai iš tų, kurie nenori jais rūpintis ir juos apleidžia, pereitų į tų žmonių, kurie nori jais rūpintis, rankas. Įsigyti, parduoti mišką, jį prižiūrėti, gauti pajamas galima tiesiog telefonu“, – kalbėjo verslininkas.
J.Kaveckas pastebi, kad tarp didžiulės ir mažos verčių miškų yra tik kelių metų skirtumas. Auginti miško vertę reiškia laiku atlikti priežiūros darbus, kad šis gerai augtų – retinimus, valymus. Mat kai medžiai suauga, jie nebeturi vietos augti toliau, tad reikia juos praretinti.
„Kiekvienam miškui yra skirtingi būdai, į kiekvieną reikia pasižiūrėti atskirai ir nustatyti planą pagal esamą būklę, kaip padidinti jo vertę. Mišką reikia prižiūrėti it vaiką“, – šypsosi pašnekovas.
Visgi labai daug miškų savininkų mano, kad miškai tiesiog auga ir „viskas ten yra gerai“, pastebi jis. „Tačiau tarp „gerai“ ir „negerai“ gali būti kelerių metų skirtumas – šitaip iš 50 tūkst. eurų vertės miškas gali pavirsti 5 tūkst. eurų vertės.
Pavyzdžiui, miškas buvo jau brandus ir iš jo medienos buvo galima kažką statyti, ji buvo brangi. Tačiau neprižiūrimas jis ėmė pūti ir jo mediena tapo menkaverte. Arba įvyko vėjovartos, vėjolaužos. Tai yra turtas, kuris turi vertę ne tik savininkui, bet ir visuomenei, juo reikia rūpintis“, – pasakojo verslininkas.
Piniginę naudą savininkai gauna kas maždaug 10 metų, priklausomai nuo miško, skaičiuoja jis. Pardavus dalį medienos iš augančio miško, likusiems medžiams paliekant daugiau erdvės augti, savininkas gauna pajamas. Iš miško gaunama grąža šiuo metu siekia nuo 5 proc. iki 10 proc. per metus, tačiau šias pajamas savininkas gauna kas 10 metų.
Šiuo metu per platformą valdoma keli tūkstančiai hektarų miškų. Kiekvienas miškas, sako J.Kaveckas, duoda skirtingą grąžą. Pavyzdžiui, nusipirkęs mišką už 10 tūkst. eurų už 8 metų savininkas jį galės parduoti už 18 tūkst. eurų.
Jei nusipirks mišką už 20 tūkst. eurų, per platformą užsakys atlikti jame tam tikrus darbus, iš jų gaus 4 tūkst. eurų pajamų. O po 20 metų tokiu būdu vėl galės gauti pajamų, kurios jau padengs visą likusią investiciją. Taip pat dar bus likę miško, kuris ir toliau augs.
Verslininko manymu, po 10 metų bet kuris miškas kainuos dvigubai daugiau, mat dideliu tempu didėja medienos ir jos produktų paklausa. „Tačiau norėtųsi, kad investuojantiems į miškus būtų svarbu ne vien pinigai“, – šypsosi jis.
Miškas – dovana vaikams
Klausiantiems, kodėl miškų negalima palikti augti natūraliai, kokie, pavyzdžiui, yra „Sengirės fondo“, J.Kaveckas atsako, kad reikia visokių miškų, mat juose kuriasi skirtingos ekosistemos. Pavyzdžiui, paukščiai negyvena dideliame ir sename miške, o sukasi lizdus jaunuolynuose; žvėrys maitinasi jaunais medeliais.
O kad miškų būtų sodinama daugiau, reikia didesnės jų paklausos, aiškina verslininkas. „Norėtume, kad lietuviams investavimas į miškus taptų kaip nacionalinis sportas ir sieksime, kad tai būtų taip paprasta, kaip kad užsisakyti maistą į namus. Lietuviai turi nemažai pinigų, galėtume būti daugiausiai į miškus investuojanti tauta.
Ir ne tik į savo, bet ir į kitų šalių – kadangi būsime tarptautinė platforma, iš Lietuvos bus galima įsigyti miško Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje, Brazilijoje. Vienas žmogus Lietuvoje gali turėti 1,5 tūkst. ha miško ir neribotą kiekį užsienyje. Lietuvos įstatymai subalansuoti tvariai miškininkystei“, – pagautas įkvėpimo kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, dabar lietuviai naudoja žemę grūdų auginimui – pačiai mažiausiai ekonomiškai naudingai kultūrai, kai galėtų drąsiai dar pusę Lietuvos užsodinti miškais ir taip turėti žalesnį ir grynesnį orą bei neprarasti jokios ekonominės naudos, nepatirti jokios žalos.
„O likusioje žemės ūkio paskirties žemėje galėtume auginti didelio ekonominio naudingumo produktus: šparagus, česnakus, kitas daržoves, vaisius. Dabar mūsų žemės ūkis naudojamas pačiam paprasčiausiam modeliui – užart, pasėt, patręšt, nuimt. Ir didžioji dalis šių grūdų yra eksportuojama.
Tos žemės mums tikrai nepritrūks. O taip pat dar yra toks dalykas, kaip žemės ūkis ir miškas tame pačiame sklype: pavyzdžiui, miške auginami tam tikri gyvuliai. Taip išeina, kad tada mums nereikia dviejų atskirų plotų gyvuliams ir miškui“, – aiškino verslininkas.
Skandinavijoje, anot J.Kavecko, labai populiaru turėti miško, tad verslininkai padarysią viską, kad Lietuvoje būtų taip pat, kad visiems būtų aišku, ką su miškais daryti. Mat kol kas, jo teigimu, pateikiama informacija Lietuvoje yra tokia, kad ją skaityti ir suprasti reikia miškininkystės išsilavinimo.
Taip pat, siūlo idėją verslininkas, miškus žmonės galėtų pirkti kaip dovanas savo vaikams – kol šie užaugs, užaugs ir miškai. Visgi reikės nemažai įdirbio, kad gaunantis tokią dovaną suprastų, kokia ji vertinga. „Viskas atsiranda iš miško, nėra geresnės investicijos – ji vienintelė, kuri auga tikrąja to žodžio prasme. O jeigu jį teisingai prižiūri, jis auga dar geriau.
Dabar jaunimui pradėjus investuoti, galima susikaupti savo pensijos fondą. Turėti portfelyje dalį investicijų į mišką tikrai rekomenduotina – šitaip galima ne tik gauti gerą grąžą, bet ir prisidėti prie viso pasaulio žalumo“, – šypsosi J.Kaveckas.
