Garsaus paukštyno vadovas – apie aršią kovą su lenkais ir tai, į ką kreipiasi bėdoms prispaudus

„Esu „nepataisoma“. Kur bepirkčiau šviežią paukštieną arba mėsą, visada atidžiai skaitau etiketes. Pirmiausia patikrinu įrašą apie kilmės šalį, tada – galiojimo datą. Tokia jau esu – mano pirkinių krepšelyje atsiduria lietuviški šios rūšies gaminiai.

„Vilniaus paukštynas“ yra vienas iš „Maximos“ tiekėjų, kartu dirbančių jau 30 metų.<br> Lrytas.lt montažas.
„Vilniaus paukštynas“ yra vienas iš „Maximos“ tiekėjų, kartu dirbančių jau 30 metų.<br> Lrytas.lt montažas.
D.Gudačiauskas paukštininkystės sektoriuje darbuojasi ketvirtus metus, tačiau jį patį su „Maximos“ tinklu sieja ilgametė patirtis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
D.Gudačiauskas paukštininkystės sektoriuje darbuojasi ketvirtus metus, tačiau jį patį su „Maximos“ tinklu sieja ilgametė patirtis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
D.Gudačiauskas paukštininkystės sektoriuje darbuojasi ketvirtus metus.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
D.Gudačiauskas paukštininkystės sektoriuje darbuojasi ketvirtus metus.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Pamenate tokį prekės ženklą? Tokio dar būta 2012-aisiais. <br> V.Balkūno nuotr.
 Pamenate tokį prekės ženklą? Tokio dar būta 2012-aisiais. <br> V.Balkūno nuotr.
D.Gudačiauskas paukštininkystės sektoriuje darbuojasi ketvirtus metus, tačiau jį patį su „Maximos“ tinklu sieja ilgametė patirtis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
D.Gudačiauskas paukštininkystės sektoriuje darbuojasi ketvirtus metus, tačiau jį patį su „Maximos“ tinklu sieja ilgametė patirtis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
Dabartiniai „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br>„Vilniaus paukštyno“ nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ prieš dešimtį metų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ prieš dešimtį metų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Lietuviška paukštiena "Maximoje", 2003-ieji. <br> P.Lileikio nuotr.
 Lietuviška paukštiena "Maximoje", 2003-ieji. <br> P.Lileikio nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ 2002-aisiais.<br> M.Vidzbelio nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ 2002-aisiais.<br> M.Vidzbelio nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ 2004-aisiais.<br> P.Lileikio nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ 2004-aisiais.<br> P.Lileikio nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ 2004-aisiais.<br> P.Lileikio nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ 2004-aisiais.<br> P.Lileikio nuotr.
2002-ieji, „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br> I.Gelūno nuotr. 
2002-ieji, „Vilniaus paukštyno“ gaminiai.<br> I.Gelūno nuotr. 
 Lietuviška paukštiena "Maximoje", 2003-ieji. <br> P.Lileikio nuotr.
 Lietuviška paukštiena "Maximoje", 2003-ieji. <br> P.Lileikio nuotr.
 2019-ieji "Maximoje". <br> D.Umbraso nuotr.
 2019-ieji "Maximoje". <br> D.Umbraso nuotr.
 2019-ieji "Maximoje". 
 2019-ieji "Maximoje". 
 "Maxima" 2008-aisiais.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 "Maxima" 2008-aisiais.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Lietuviška paukštiena "Maximoje", 2003-ieji. <br> P.Lileikio nuotr.
 Lietuviška paukštiena "Maximoje", 2003-ieji. <br> P.Lileikio nuotr.
2020-ųjų kampanija padėjo Lietuvos įmonėms įveikti pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus.
2020-ųjų kampanija padėjo Lietuvos įmonėms įveikti pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus.
„Vilniaus paukštynas“ prieš dešimtį metų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ prieš dešimtį metų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ 2004-aisiais.<br> P.Lileikio nuotr.
„Vilniaus paukštynas“ 2004-aisiais.<br> P.Lileikio nuotr.
Paukštienos skoniui įtakos turi ne tik lesalai, bet ir visas viščiukų auginimo procesas.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Paukštienos skoniui įtakos turi ne tik lesalai, bet ir visas viščiukų auginimo procesas.<br> M.Patašiaus nuotr. 
2006-ieji, mėsos ir paukštienos skyrius „Maximoje“.<br> P.Lileikio nuotr.
2006-ieji, mėsos ir paukštienos skyrius „Maximoje“.<br> P.Lileikio nuotr.
2009-ieji, lietuviškų prekių krepšelis „Maximoje“.<br> M.Juknevičiūtės nuotr.
2009-ieji, lietuviškų prekių krepšelis „Maximoje“.<br> M.Juknevičiūtės nuotr.
„Maxima“ 2010-aisiais.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Maxima“ 2010-aisiais.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (34)

Lrytas.lt

Feb 15, 2022, 7:00 AM

Teneįsižeidžia kaimynai, nes daugybę kartų įsitikinau, kad Lietuvos įmonių paukštiena skanesnė už lenkišką.

Kadangi esu išranki, kai kuriuos maisto produktus įsigyju tam tikrose parduotuvėse.

Vištieną pastaruoju metu perku „Maximoje“ ir būtent „žaliosiose pakuotėse“. Tai – „Vilniaus paukštyno“ gaminiai“, – štai tokia patirtimi pasidalino 49 metų vilnietė Audronė.

Smalsu, ar toks pirkėjų patriotizmas gali pradžiuginti pardavėjus ir maisto produktų gamintojus?

Sveikas patriotizmas

„Be abejonės, – nė nedvejodamas atsakė „Vilniaus paukštyno“ vadovas Darius Gudačiauskas. – Senosios Europos tautos turi ypač stiprias patriotiškumo tradicijas.

Pavyzdžiui, apklausos rodo, kad net 94 proc. prancūzų perka tik prancūzišką maistą. Jie žino, kad būtent taip paremia savo įmones ir padeda išsaugoti darbo vietas regionuose. Neabejoju, kad ir Lietuvoje tokios tradicijos išleis šaknis“.

Darius sako – jis žino. Nes gera gaminių kokybė Lietuvos įmonėms suteikia konkurencinį pranašumą prieš kaimynine valstybes. O „Maxima“ prekybos tinklas būtent tai ir daro – skatina pirkėjus rinktis lietuviškas prekes.

„Jeigu būtų tokia galimybė, ir lietuviškų prekių etiketės šio tinklo parduotuvėse būtų nuspalvintos mėlynai, nė neabejoju, kad „Maxima“ mėlynuotų. Apskritai labai laukiu, kada bus sukurtas bendras ženklas, liudijantis apie lietuvišką prekių kilmę“, – kalbėjo D.Gudačiauskas.

Išgelbėjo nuo žlugimo

Lietuviškas patriotizmas tapo gelbėjimo valtimi ir 2020-aisiais, kai, prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuvos paukštynus į ragą ėmė riesti į šalį plūstanti pigi lenkiška paukštiena.

Tuo metu „Maximos“ kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ išgelbėjo Lietuvos paukštininkystės sektorių, su kuriuo koja kojon šis prekybos tinklas žengia jau 30 metų.

„Padėsime jums“, – tuometės „Maximos“ komercijos vadovės pažado D.Gudačiauskas niekada nepamirš.

„Tai buvo išskirtinis momentas. Pigiai parduoti tai, ką pagaminome, būčiau galėjęs ir toje pačioje Lenkijoje, tačiau tai mums būtų reiškę prapultį. Anuomet „Maximos“ paprašiau, kad mums padėtų, nes situacija buvo tokia, kurią apibūdinau dviem žodžiais: „Mums – „batai“. Ir ką gi? Gavome pasiūlymą lietuviškumo bangą kelti kartu.

Peržiūrėjome gaminius, kurių savikaina leido apkarpyti kainas, ir taip nusipirkome bilietą į kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“.

Maxima“ sumažino daugybės lietuviškų gaminių kainas, ir jos medijos galia atkreipė pirkėjų dėmesį. Jie pirko lietuviškas prekes ir taip padėjo atsitiesti ir mums, ir kitoms sunkumų dėl pandemijos suriestoms įmonėms“, – pasakojo D.Gudačiauskas.

Tai nebuvo vienkartinė kampanija. Nuolatinis „Maximos“ bendradarbiavimas su „Vilniaus paukštynu“ padeda išlaviruoti per sunkmečius visam Lietuvos paukštininkystės sektoriui, kuriam priklauso „Kaišiadorių paukštynas“, „Nematekas“ bei maždaug dvidešimt viščiukus broilerius auginančių ūkininkų.

„Ūkiams tiekiame vienadienius viščiukus, o paskui superkame iš jų užaugintus broilerius. Taip per metus papildomai paruošiame apie 35-40 tūkst. tonų paukštienos. Jeigu ne toks bendradarbiavimas, ūkininkai neturėtų galimybių veiklai, nes neturėtų rinkų, kuriose galėtų parduoti tai, ką užaugina“, – užsiminė D.Gudačiauskas.

Solidi patirtis

D.Gudačiauskas paukštininkystės sektoriuje darbuojasi ketvirtus metus, tačiau jį patį su „Maximos“ prekybos tinklu sieja ilgametė patirtis. Darius yra dirbęs vienoje iš „Maxima“ grupės įmonių „Franmax“, kurioje sukoncentruota įmonių grupės intelektinė nuosavybė, centralizuoti pirkimai ir informacinės technologijos.

„Asmeniškai pažįstu daug „Maximos“ darbuotojų, ir be jokios veidmainystės galiu paliudyti, kad tai – geri žmonės.

Nebuvau prie pačių ištakų, kai 1992-aisiais Nerijus Numa (Numavičius) su bendraminčiais kūrė verslą, bet žinau, nuo ko viskas prasidėjo, nes vadovavau „Franmax“ įmonei, kuri valdė intelektinę nuosavybę – „Maximos“ prekių ženklus, kūrė parduotuvių standartus.

Mes organizuodavome ir centralizuotus pirkimus, tad mintinai žinau, kokie ir kada atsirado prekių ženklai“, – į įmonės praeitį grįžtelėjo Darius.

Pasak jo, bendradarbiavimo su „Maxima“ patirtis liudija dar vieną verslui ypač svarbų dalyką – šioje bendrovėje vadovai patys gali greitai priimti sprendimus.

„Kai versle nutinka bėda, aš žinau, kad galiu paskambinti pačiai direktorei Jolantai Bivainytei ir pasitarti, ką daryti. Retai kur taip būna, kad vadovai turėtų galimybę patys priimti sprendimus. Dažniausiai jie įpareigoti tartis su valdyba“, – paaiškino pašnekovas.

Jis neabejoja, kad „Maximoje“ tam įtaką daro būtent lietuviškos ištakos – savininkų pasitikėjimas vadyba.

O kodėl skaniau?

Dėl skonio – nesiginčijama, bet. Bet lietuviška paukštiena vis dėlto yra skanesnė – aromatingesnė, sodresnė už importuojamą.

„Mūsų paukštynuose pilnu etatu dirba net 10 Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) gydytojų. Jie nuolat tikrina paukščių sveikatingumą ir perdirbamos paukštienos kokybę.

Konstruojame verslą taip, kad būtume kažkuo ypatingesni už tiekėjų lenkų galybę. Taigi darome tai, ko kaimynai neįstengia padaryti.

Ypač svarbu broilerius apsaugoti nuo salmonelių užkrato. Tam kokybę reikia kontroliuoti visoje grandinėje, nuo tėvinių pulkų, kiaušinių, vienadienių viščiukų, lesalų, auginimo fermų, skerdyklos“, – aiškino D.Gudačiauskas.

Taip buvo sukurta uždara lietuviško ūkininkavimo grandinė, kur viskas kontroliuojama nuo lauko iki stalo. Yra ir kitų jos privalumų, pavyzdžiui, dėl trumpų transportavimo atstumų mažiau išmetama CO2, lesalams naudojami lietuviški kviečiai, o paukščių mėšlas yra parduodamas ūkininkams ir taip natūraliai patręšiamas dirvožemis.

„Svarbu ir tai, kad Lietuvą pilnai aprūpiname paukštiena be antibiotikų, nes tik viską teisingai technologiškai atliekant įmanoma užauginti sveikus paukščius. Tai neišvengiamai daro įtaką paukštienos skoniui bei kokybei.

Kaimynams tai neįveikiama, nes Lenkijoje yra apie 23 tūkst. mažų paukštininkystės ūkių, kuriuose viskas maišosi, o ligos užkratas plinta“, – paaiškino D.Gudačiauskas.

Dar vienas vietinio ūkininkavimo svarbos įrodymas – tai biosauga. Pavyzdžiui, pernai vasarą sumenko paukštienos importas, nes Lenkijoje siautėjo paukščių gripas. Jei Lietuvoje nebūtų savų paukštynų, tokiais atvejais šalyje pritrūktų šviežios paukštienos.

Šiuo metu lietuviška paukštiena noriai prekiauja ir Danijos, ir Suomijos prekybos tinklai. Toks užsienio verslininkų pasirinkimas paantrina lietuvių sukurtos „Maximos“ nuostatoms, kad lietuviško maisto kokybė yra neprikaištinga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.