Štai kaip „Mėgėjiška“ dešra pavirsdavo „Daktariška“ – pakakdavo vienos gudrybės

„O ką tu darželyje valgydavai pusryčiams?“ – jeigu kruopų košę lėkštėje makaluojantys vaikai to paklaustų savo tėvų, ką gi jie atsakytų? Ko gero, nemažai būtų tokių, kurie pusryčiams sukirsdavo batono riekelę su „Daktariškos“ arba „Panerių“ dešros griežinėliu.

„Maximos“ tinklą ir mėsos perdirbimo įmonę „Krekenavos agrofirma“ verslas sieja kone 30 metų.<br>Lrytas.lt montažas.
„Maximos“ tinklą ir mėsos perdirbimo įmonę „Krekenavos agrofirma“ verslas sieja kone 30 metų.<br>Lrytas.lt montažas.
Mėsos gaminių lentynos „Maximoje“, 2014-ieji.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mėsos gaminių lentynos „Maximoje“, 2014-ieji.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mėsos gaminių lentynos „Maximoje“, 2008-ieji.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Mėsos gaminių lentynos „Maximoje“, 2008-ieji.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
2011-ieji, gaminių be konservantų pristatymas „Krekenavos agrofirmoje“. L.Grikšas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
2011-ieji, gaminių be konservantų pristatymas „Krekenavos agrofirmoje“. L.Grikšas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
2011-ieji, gaminių be konservantų pristatymas „Krekenavos agrofirmoje“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
2011-ieji, gaminių be konservantų pristatymas „Krekenavos agrofirmoje“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
2011-ieji, gaminių be konservantų pristatymas „Krekenavos agrofirmoje“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
2011-ieji, gaminių be konservantų pristatymas „Krekenavos agrofirmoje“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
2011-ieji, gaminių be konservantų pristatymas „Krekenavos agrofirmoje“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
2011-ieji, gaminių be konservantų pristatymas „Krekenavos agrofirmoje“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ 2014-aisiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dešrų skyrius „Maximoje“, 2006-ieji.<br> P.Lileikio nuotr. 
Dešrų skyrius „Maximoje“, 2006-ieji.<br> P.Lileikio nuotr. 
Dešrų gamybos cechas, 2003-ieji.<br> P.Lileikis. 
Dešrų gamybos cechas, 2003-ieji.<br> P.Lileikis. 
„Krekenavos agrofirma“ yra įsikūrusi netoli Kėdainių. 2011-ieji.<br>V.Balkūno nuotr.
„Krekenavos agrofirma“ yra įsikūrusi netoli Kėdainių. 2011-ieji.<br>V.Balkūno nuotr.
Pasak L.Grikšo, ekonominės klasės gaminių lieka vis mažiau – vartotojams reikalingiausi kokybiški mėsos produktai.<br> Įmonės nuotr. 
Pasak L.Grikšo, ekonominės klasės gaminių lieka vis mažiau – vartotojams reikalingiausi kokybiški mėsos produktai.<br> Įmonės nuotr. 
Pasak L.Grikšo, ekonominės klasės gaminių lieka vis mažiau – vartotojams reikalingiausi kokybiški mėsos produktai.<br> Įmonės nuotr. 
Pasak L.Grikšo, ekonominės klasės gaminių lieka vis mažiau – vartotojams reikalingiausi kokybiški mėsos produktai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ gamybos cechai ir jų darbuotojai.<br> Įmonės nuotr. 
„Krekenavos agrofirmos“ gaminiai (žaliose pakuotėse) – „Maximoje“.<br>V.Balkūno nuotr.
„Krekenavos agrofirmos“ gaminiai (žaliose pakuotėse) – „Maximoje“.<br>V.Balkūno nuotr.
Mėsos ir paukštienos gaminių skyrius „Maximoje“.<br>V.Balkūno nuotr.
Mėsos ir paukštienos gaminių skyrius „Maximoje“.<br>V.Balkūno nuotr.
2014-aisiais, Rusijai paskelbus embargą, „Krekenavos agrofirma“ kartu su „Maxima“ surengė akciją, skirtą paskatinti gaminių iš jautienos paradimą.<br> J.Stacevičiaus nuotr. 
2014-aisiais, Rusijai paskelbus embargą, „Krekenavos agrofirma“ kartu su „Maxima“ surengė akciją, skirtą paskatinti gaminių iš jautienos paradimą.<br> J.Stacevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (32)

Lrytas.lt

Mar 12, 2022, 10:08 AM

Gali būti, kad kažkas užsimintų apie manų košę arba virtą kiaušinį. Kažkas prisimintų su grietine trintą varškę ir uogienės šaukštą ant jos. Bet sumuštiniai su virta dešra, ko gero, daug kam seniau atverdavo dienos vartus į mokyklą bei darbus. Ko gero, atveria ir dabar.

Poreikis pasikeitė

Mėsos gaminių lentynose yra virta dešra, kurią neretai įsimetu į pirkinių krepšį – su lašinukais. Jos skonis yra toks, kokį nuo vaikystės išsaugojo atmintis. Lašiniai mityboje – „nemadingi“, tad ar tokią dešrą žmonės noriai perka?

„Virtų dešrų asortimente vienas toks gaminys išliko – „Ekstra“ dešra. Ji turi savo pirkėjus. O ir man ji patinka. Bet vaikystėje tuos lašinukus iškrapštydavau, mano bendraamžiai – taip pat. Sakydavome, kad buvo „Mėgėjų“ dešra, o tapo „Daktariška“, – klausimas grįžtelėti į praeitį paskatino ir mėsos perdirbimo įmonės „Krekenavos agrofirma“ vadovą Liną Grikšą.

Pasak jo, virtų dešrų poreikis niekur nedingo, tačiau lietuviai jau senokai įgijo vieną svarbų bruožą – nepagaili pinigų kokybiškam maistui. Vadinasi, gaminiai iš „tuoletinio popieriaus“ – teneįsižeidžia gamintojai – ilgai užsibūtų lentynose, nes pigios dešros, kuriose daug sojos baltymų ir kitų priedų ir kuriose tėra koks dešimtadalis mėsos, nebeturi paklausos.

„Maždaug prieš 20 metų, kai mėsos gaminiai dar nebuvo skirstomi į rūšis – aukščiausiąją, pirmąją bei dar žemesnę, jų kokybė labai skyrėsi, nors pavadinimas ir būdavo toks pat.

Dabar ekonominės klasės gaminių lieka vis mažiau – vartotojams reikalingiausi kokybiški produktai. Prekybininkai tai gerai mato, mūsų verslo partnerė „Maxima“ – taip pat“, – patikino L.Grikšas.

Atsispyrė nuo laiptelio

„Vos ne nuo gimimo“, – paklaustas, kiek gi laiko dirba „Krekenavos agrofirmoje“ L.Grikšas nesulaikė šypsenos. Jis yra vienas tų žmonių, mačiusių įmonės kūrimąsi, technologijų virsmą ir stebinčių tai, kas dabar vyksta rinkoje.

„Krekenavos agrofirmoje“ jis pradėjo dirbti rinkodaros skyriaus vadybininku, paskui tapo šio skyriaus vadovu, vėliau – komercijos direktoriumi.

Taigi įmonės „kilmės knygoje“ yra įrašyta, kad prieš tris dešimtmečius Krekenavos miestelyje įsikūręs kiaulių auginimo kompleksas buvo vienas didžiausių šalyje. 1993-siais pastačius mėsos perdirbimo cechą jame buvo pradėtos gaminti „Pieniškos“ dešrelės, „Daktariška“ dešra, virtas kumpis apvalkale, „Šarūno“ dešra, „Naujasis saliamis“ ir kitokie gaminiai.

Kai kurie pavadinimai išnyko, kai kurie – išliko ir atsidūrė po aukščiausios rūšies gaminių linijos „Kai norisi mėsos“ sparnu.

O kaip visa tai, ką krekenaviškiai pagamindavo, pasiekė „Maximos“ lentynas?

„Tuo metu, atkūrus Nepriklausomybę, su kiekviena parduotuve dėl tiekimo tekdavo tartis atskirai, patys visus tuos užsakymus ir nuveždavome, „Maximai“ – taip pat. Ji, kaip ir kitos įmonės, tuo metu kūrėsi turėdama panašias starto sąlygas – visi atsispyrėme nuo to paties laiptelio“, – pasakojo L.Grikšas.

Pasak jo, „Maxima“ dideliais žingsniais nužingsniavo pirmyn – tinklas plėtėsi, parduotuvės – modernėjo. Tuo pačiu ji užsitarnavo pirkėjų lojalumą – jų srautai didėjo, ir tai sudarė sąlygas dar spartesnei tinklo plėtrai.

Kokią visa tai įtaką padarė mėsos perdirbėjams? „Labai gerą“, – šiuos du žodžius Linas ištarė be jokios panegirikos. Nes, pasak jo, tuo metu neretai prekybos įmonėms kildavo keblumų atsiskaitant už tiekiamas prekes.

„Parduotuvės atsidarydavo, bankrutuodavo, vėl kurdavosi, ir vėl krisdavo. Net gerai žinomus prekių ženklus į Lietuvą atvedę įmonės neišliko, pavyzdžiui, „Spar“. Joms bankrutavus tiekėjai prarasdavo pinigus. O štai su „Maxima“ bendradarbiavimas buvo kitoks. Už prekes pavedimus ji atlikdavo vos ne sekundės tikslumu“, – paaiškino Linas.

Lietuviškumo gija

Tuo metu, kai ir „Krekenavos agrofirma“ ir „Maxima“ ėmė plėtoti savo verslą, Lietuvoje dar nebuvo mėsos importo nei iš Lenkijos, nei iš kitų ES valstybių. Nes ir pati Lietuva dar nebuvo ES.

„Kitokios mėsos mūsų šalyje nė nebuvo, tik lietuvių ūkiuose užaugintų gyvulių. Tačiau rinkos atsivėrė, importas ėmė augti, bet per tuos 30 veiklos metų nuo Lietuvos gamintojų „Maxima“ niekada nenusisuko.

Jeigu mūsų šalies gamintojai yra konkurencingi ir gali pasiūlyti analogiškas sąlygas kaip ir importuotojai, „Maxima“ pirmenybę teikia savo krašto gamintojams, o tai daro anaiptol ne visi Lietuvoje besidarbuojantys prekybos tinklai“, – apie Lietuvos verslo vienybę prakalbo L.Grikšas.

Jis gerai prisimena tuos laikus, kai „Maxima“asortimentą pradėjo valdyti centralizuotai – kai į Vilnių, Naugarduko gatvėje esantį dministracijos biurą vadybininkams degustacijai veždavo naujų gaminių pavyzdžius. Būdavo, viename krepšyje – pjaustymo lentelės ir peiliai, kitame – nauji gaminiai. Juos ragaujant būdavo sutariama dėl kainos ir užsakymo kiekių.

Tokie susitikimai būdavo gana dažni, – vykdavo kas porą mėnesių, dabar – keletą kartų per metus.

O ir produktų atrankos procesas yra pasikeitęs. Pasak Lino, tai – lyg tiekėjų „grožio konkursai“, vykstantys prieš šaltąjį bei šiltąjį sezoną, kuriuose „Maximos“ profesionalai atsirenka priimtiniausią asortimentą.

Vis dėlto mėsos produktų gamintojų konkurencija šiuo metu didelė, pasiūla – taip pat. Ar tokioje gaminių ankštumoje turi privalumų lietuviška kilmė?

„Noriu tikėti, kad taip ir yra. Aš pats kaip pirkėjas pirmenybę tai pat teikiu lietuviškiems gaminiams. Tikiuosi, kad kiti daro tą patį. Juolab kad „Maximoje“, kaip teigiama daugiau nei du trečdaliai šviežio maisto prekių yra lietuviškos“, – sakė L.Grikšas.

Pagalba – per sunkmečius

Maxima“, pasak Lino, yra surengusi ne vieną kampaniją, skatinusią vartotojus pirkti lietuviškus gaminius ir taip padėjusi Lietuvos įmonėms įveikti sunkmečius.

2020-ųjų pavasarį, prasidėjus COVID-19 pandemijai, maisto pramonės sektoriuje dirbančių įmonių apyvarta smarkiai susitraukė, nes, paskelbus karantiną, buvo uždarytas visas viešojo maitinimo sektorius.

Pasak L.Grikšo, tuo metu „Maxima“ paskelbė kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“. Jos metu ir pati ji sumažino daugybės gaminių kainas, ir tai padaryti pakvietė gamintojus. Smarkiai padidėjęs mėsos, paukštienos, kitų gaminių lietuviškų gaminių pardavimas pagelbėjo Lietuvos įmonėms.

„Tų akcijų būta ir daugiau. Pavyzdžiui, 2014-aisiais, kai Rusija okupavo Krymą ir, reaguodama į ES sankcijas, paskelbė embargą, likome be didelės rinkos. Tuo metu „Krekenavos agrofirma“ kartu su „Maxima“ surengė akciją ir paskatino vartotojus pirkti lietuvišką jautieną ir jos produktus“, – pasakojo pašnekovas.

Šis prekybos tinklas, pasak Lino, ir dabar yra ta vieta, kurioje puikiausiai regima, kokius gaminius labiausiai perka – labiausiai mėgsta lietuviai. Tad kokius?

„Kokybiškus, – patikino L.Grikšas. – Tai liudija ir tai, kad kasmet auga „Kai norisi mėsos“ gaminių linijos pardavimas. Virtos dešros, dešrelės, parūkyti gaminiai, vytintos bei rūkytos dešros – kiekvienoje gaminių kategorijoje yra produktų su šiuo prekės ženklu“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.