Prieš pradedant verslą, pašnekovė net nesitikėjo, kad turės tokią įtemptą dienotvarkę: be trijų vaikų priežiūros ir šeimos, vilnietė kiekvieną savaitę dalyvauja įvairiuose kompetencijų kėlimo mokymuose bei rūpinasi internetine parduotuve.
Verslo sukurti nei norėjo, nei tikėjosi
„Tai nebuvo verslas tam, kad sukurčiau verslą – aš niekada jo nenorėjau, nes mano tėvai buvo verslininkai ir aš matydavau, kiek tai atima laiko. Nebūdavo, kad grįžta namo penktą vakaro ir taip baigiasi darbo diena“, – pasakojo L.Lokė.
Bemaž penkiolika metų pašnekovė dirbo teisininke – teisme pradėjo dirbti dar studijuodama magistro studijose, tačiau toks darbas širdžiai nebuvo mielas. Lietuvą užklupusi pandemija ir išėjimas iš darbo atvedė iki dabartinės internetinės prekybos japoniškomis namų apyvokos ir grožio prekėmis.
Jau metus gyvuojantis verslas pastatytas ant tvirto, beveik dvidešimtmetį trukusio ryšio su Japonija. Kaip pasakojo verslininkė, jos tėvai nuo pat jaunų dienų dirbo su japonais traktorių rinkoje. Taip vilnietė palietė japoniškus daiktus ir susipažino su kultūra – tėvai nuolat parveždavo lauktuvių iš vizitų Japonijoje.
Ryšys su šia šalimi dar labiau sustiprėjo, kai sutuoktinis taip pat įsitraukė į jos tėvų verslą su partneriais iš Japonijos – pirmą kartą pašnekovė 2015 m. aplankė Japoniją ir šalis ją dar labiau įtraukė.
L.Lokė jau tada savarankiškai pradėjo mokytis japonų kalbos, vartyti japoniškus naujienų portalus ir dar intensyviau naudoti šios šalies produkcija namų reikmėms, higienai, grožiui.
Vis tik verslininkė atviravo, kad įkurti verslą atrodė ne taip ir sunku, tačiau suprato, kad žino toli gražu ne viską: „Kai pradėjau viską daryti savo rankomis, tai tų žinių pritrūko.“
Todėl vilnietė pradėjo vystyti ne tik verslo idėją, bet ir ugdyti savo kompetencijas: dar iki dabar du kartus į savaitę vaikšto į anglų kalbos kursus, vieną kartą į interneto svetainių optimizavimo paieškos sistemoms (SEO) akademiją ir du kartus per savaitę apsilanko marketingo mokymuose.
Įmonės įkūrėja atviravo, kad teisinis darbas taip pat pagelbėjo verslui: įmonę įkūrė savarankiškai, turėjo bendrą suvokimą apie sutartis, darbo santykius ir iš teisininkės darbo jau buvo mačiusi situacijų, kaip viskas atrodo praktikoje. Tai išmokė, kaip nenudegti, koks svarbus yra atsargumas.
Pradžia buvo gan sunki ir su partnerių paieškomis. Dar neįkūrusi įmonės L.Lokė bandė ieškoti partnerių, tačiau japoniškos įmonės užklausas ignoruodavo arba atsisakydavo. Tiesa, kai tik įkūrė įmonę, partnerių prisijungė vienas po kito, o dabar pasiūlymus teikia net patys.
Įmonės pavadinimas „Sodeska“ ne iš piršto laužtas žodis, pabrėžė verslininkė. Nors pavadinimo ieškojo ilgai, jis atėjo natūraliai: „Besimokant japonų kalbos įstrigo žodis „sodeska“ (so desu ka) reiškiantis „šit kaip“. Šis žodis tapo vartojamas mūsų namuose ir vietoje „šit kaip“ sakydavome „sodeska“, taigi šią japonišką frazę paverčiau įmonės pavadinimu.“
Natūraliai gimė ir interneto svetainės pavadinimas. L.Lokė atskleidė, jog kai buvo sudaryta pirmoji sutartis su japoniškus produktus tieksiančia įmone, jos produkciją sudarė iš diatomito žemės pagaminti produktai. Pašnekovė suvokė, kad tikros japoniškos žemės nuo šiol turi namuose, todėl kilo pavadinimas – „Japonija namuose“.
Nustebino lietuvių poreikiai
„Mano prekės nėra japoniški suvenyrai, kaip kokios geišos vėduoklė ar Samurajaus kardas. Yra skirti naudoti kasdienybėje – lengvai įsilieja į namų kontekstą ir neišsišoka interjere“, – aiškino L.Lokė. Ji pridūrė, kad lietuviai noriai priima šią kultūrą ir jos produkciją.
„Tai, kad Japonijoje itin vertinamos rankų darbo, iš natūralių produktų, mažose įmonėse, turinčiose savo istoriją ir išskirtinumą, laikantis tam tikrų tradicijų ir ritualų pagamintos prekės sužinojau iš japonių, su kuriomis bendravau kelionių į Japoniją metu, tai jos man parodė ir papasakojo apie Japonijoje labiausiai vertinamus produktus, kurių aš pasigedau Lietuvoje“, – pasakojo verslininkė.
Internetinės parduotuvės įkūrimas paskatino ir išmokti dirbti su socialiniais tinklais, kuriais niekada nesižavėjo. Savo internetinėje parduotuvėje pašnekovė išsamiai aprašo prekes, pateikia jų kilmės istorijas, supažindina su prekes sukūrusiomis įmonėmis. Nors atrodytų, kad pirkėjai nepratę skaityti ilgų aprašymų, L.Lokė teigė įsitikinusi, kad būtent toks produkto pateikimas klientus sudomina ir priverčia grįžti.
Kaip sakė pašnekovė, kiekvieną japonišką daiktą prieš parduodant internetinėje parduotuvėje išbando pati.
Vis tik verslininkė su šypsena prisimena pirmąjį internetinį užsakymą – nebuvo pasiruošusi nei dėžių siuntimui, nei pakavimo medžiagos, o tuo labiau neturėjo reprezentacinių lipdukų ar vizitinių kortelių.
„Aš turėjau prekių, tačiau buvome internetinės parduotuvės kūrimo procese ir ją tobulinome, bet mano IT specialistas patarė paleisti galimybę pirkti, nuramindamas, kad be reklamos vis tiek niekas nepirks“, – mintimis apie verslo pradžią dalijosi pašnekovė.
Dabar visko vienai suspėti neįmanoma, patikino verslininkė. Šiuo metu įdarbintų darbuotojų įmonėje nėra, tačiau yra sudaryta sutartis su žmogumi, prižiūrinčiu internetinę parduotuvę ir padedančiu su marketingu, taip pat komandą sudaro fotografas, buhalterė ir neseniai į pagalba su prekyba prisijungė dar viena moteris.
Užsakymų netrūksta, o ir didieji prekybos centrai nekelia nerimo keliančios konkurencinės aplinkos, patikino verslininkė. Jos teigimu, panašių smulkiųjų verslų Lietuvoje taip pat mažai, tad rinka dar tikrai neužpildyta.
Visgi kyla ir kitokių iššūkių. Pavyzdžiui, prekių iš Japonijos dėl sutrūkinėjusių logistikos grandžių, reikia laukti net iki pusmečio, yra ir tokių, kurių pristatymo terminai vis nukeliami ir taip vėluoja.
Taip pat verslininkė patvirtino, kad nors sutaupo neturėdama fizinės parduotuvės ir dirbdama iš namų, grožio produkcijos prekių kainos kyla. Tiesa, šiame versle tai svarbu – pagrindinės klientės čia moterys, sakė L.Lokė.
Japonų kultūra persismelkia ir į darbą
„Japonija namuose“ alsuoja ne tik japoniškų prekių asortimentu – bendravimo kultūra įmonėje taip pat panaši į Japonijos gyventojų, patikino vilnietė.
Pašnekovė atsigręžia į asmeninę patirtį. „Prisiminiau, kai vyras man Japonijoje ieškojo šilkinio chalato parduotuvėje, kuri neprekiauja tokiais gaminiais, jo parduotuvėje atsiprašė už tai, kad neturi ir palydėjo į kitą prekybos centrą, kur galėtų nusipirkti“, – su šypsena prisiminė L.Lokė. „Aš ir pati stengiuosi į mane besikreipiančiam žmogui padėti susirasti reikiamą daiktą, kad ir ne mano parduotuvėje“, – atviravo verslininkė.
Bendravimas su klientais pasitarnauja ne tik pačiam verslui, bet taip pat vadovui ir komandai padeda tobulėti, pastebėjimu pasidalijo vilnietė.
„Ilgai nelaukti – jei širdis kviečia ir yra noras – bandyk“, – antruoju patarimu pasidalijo moteris. Nors pati šį verslą įkūrė tik po bemaž penkiolikos metų teisininkės profesijoje, ji teigia, kad džiaugiasi, jog gyvenimo pasirinkimai atvedė iki šios dienos.
„Tačiau jei prieš tuos gerus metus būtų pasakę, kaip viskas bus, koks bus grafikas, kiek visko mokysiuosi, tai tikriausiai būčiau nesiėmusi verslo, nes būčiau išsigandusi, nors dabar esu labai laiminga darydama tai, kas man teikia džiaugsmo ir yra įdomu“, – dėstė L.Lokė.
Šis verslas yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narys. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: swedbank.lt/private/campaign/everyone-can"="">swedbank.lt/private/campaign/everyone-can"" target="_blank">www.swedbank.lt/kiekvienasgali.
