Pinigus skaičiuoti mokančios moterys įrodė – tortams kepti tinka net ir pusrūsis

Pro vienas duris įeiti nepavyko, tad teko brautis pro kitas. Degėsių kaime (Pakruojo r.) gyvenanti Gitanos Aperavičienės šeima atrado būdą, kaip gauti kepyklai lėšų, ir greta ūkininkavimo ėmėsi papildomos veiklos.

Pasak G.Aperavičienės, kepant tortus pavyksta užsidirbti bent minimalią algą.<br> V.Skaraičio nuotr.
Pasak G.Aperavičienės, kepant tortus pavyksta užsidirbti bent minimalią algą.<br> V.Skaraičio nuotr.
G.Aperavičienė: „Už paramos lėšas susipirkome visą įrangą, o pusrūsį savo rankomis suremontavo mūsų vyrai“.<br> V.Skaraičio nuotr.
G.Aperavičienė: „Už paramos lėšas susipirkome visą įrangą, o pusrūsį savo rankomis suremontavo mūsų vyrai“.<br> V.Skaraičio nuotr.
Rikotos sūrio tortas.<br> V.Skaraičio nuotr.
Rikotos sūrio tortas.<br> V.Skaraičio nuotr.
Santa šakočių šiuo metu prikepa tik pagal užsakymus, anksčiau jais prekiaudavo ir Pakruojo turgelyje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Santa šakočių šiuo metu prikepa tik pagal užsakymus, anksčiau jais prekiaudavo ir Pakruojo turgelyje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Šakočiai kepyklėlėje atsirado ne iš karto – reikėjo ir įrangos, ir mokslo.<br> V.Skaraičio nuotr.
Šakočiai kepyklėlėje atsirado ne iš karto – reikėjo ir įrangos, ir mokslo.<br> V.Skaraičio nuotr.
Rikotos sūrio tortas – vienas populiariausių kepyklėlės „SanGita“ gardėsių.<br> V.Skaraičio nuotr.
Rikotos sūrio tortas – vienas populiariausių kepyklėlės „SanGita“ gardėsių.<br> V.Skaraičio nuotr.
Viskas, kas naudojama tortams puošti, yra valgoma.<br> V.Skaraičio nuotr.
Viskas, kas naudojama tortams puošti, yra valgoma.<br> V.Skaraičio nuotr.
G.Aperavičienė: „Už paramos lėšas susipirkome visą įrangą, o pusrūsį savo rankomis suremontavo mūsų vyrai“.<br> V.Skaraičio nuotr.
G.Aperavičienė: „Už paramos lėšas susipirkome visą įrangą, o pusrūsį savo rankomis suremontavo mūsų vyrai“.<br> V.Skaraičio nuotr.
Kepyklėlė buvo įrengta už lėšas, kurios buvo skirtos NMA finansuojamam projektui.<br> V.Skaraičio nuotr.
Kepyklėlė buvo įrengta už lėšas, kurios buvo skirtos NMA finansuojamam projektui.<br> V.Skaraičio nuotr.
Rikotos sūrio tortas.<br> V.Skaraičio nuotr.
Rikotos sūrio tortas.<br> V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2023-02-06 20:14, atnaujinta 2023-06-08 16:22

Vaišės pusrūsyje

„Paragaukime“, – G.Aperavičienė išėmė iš šaldytuvo rikotos tortą. Keletas pjūvių peiliu, ir ant stalo liko tik trupiniai.

Tortai, pyragai, sausainiai, šakočiai, mėsos bei žuvies pyragai arba užkandžiai – tai gardėsiai, kuriems tešlą 56 metų G.Aperavičienė su 33 metų dukra Santa Venspoliene maišo savo namų pusrūsyje.

Skamba baugokai? Galbūt, jei tas pusrūsis būtų toks, kokio būta prieš trejus metus.

Mintis kilo prie kavos

Verslą į šiuos namus atvedė Santa. Laukdamasi antro vaikelio ji ėmė dairytis tokios veiklos, kurios galėtų imtis augindama mažylius. Sumanymas atsirado visai netikėtai – begeriant su visa šeima kavą.

„Tai ir darykime, ką moku, – kepkime tortus“, – tuo metu pajuokavo mama. Bet Santai tai pasirodė itin rimta. Ji – finansininkė, tad, pagavusi idėją, ėmė ieškoti būdų, kaip verslo pradžiai gauti paramos.

Tuo metu Santai buvo 29-eri, tad ji suskubo kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri tuo metu žmonėms iki 30 metų teikė 18 tūkst. eurų subsidijas verslo pradžiai. Abi su mama užsirašė ir į konditerijus kursus, bet 2020-ųjų pradžioje COVID-19 įsiūbuota pandemija viskam užkirto kelią.

Vėliau, po pirmojo karantino, trisdešimtmetį atšventusi Santa iš Užimtumo tarnybos paramos nebegalėjo gauti, bet ji atrado kitą kelią – per Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA).

Ji išsirūpino 18,8 tūkst. eurų paramą, kurią NMA tada teikė ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse.

Taigi dabar prekės ženklą „SanGita“ abi moterys sega ant kepinių pakuočių, o tiems, kurie patys jų atvyksta atsiimti į kepyklą, nurodo jos adresą – Pakruojo rajono Degėsių kaimas.

Padirbėjo ir vyrai

G.Aperavičienės šeimoje vyriškiai nesėdi be darbo – vyras Virginijus ir sūnus Aidas ūkininkauja. Šeima turi 70 hektarų žemės, kurioje augina javus. Tai nedidelis grūdininkystės ūkis, o kepyklėlės pajamos yra tai, ką papildomai galima įdėti į šeimos kišenę.

„Už paramos lėšas susipirkome visą įrangą, o pusrūsį savo rankomis suremontavo mūsų vyrai.

Jeigu ne saviškių darbas, paramos nebūtų pakakę.

Užsidirbame minimalią algą, bet išgyventi vien iš tokio verslo nebūtų įmanoma. Jeigu tektų dar ir darbuotojų samdyti, neišsilaikytume“, – pasakojo Gitana.

Pasak jos, gyvenant arčiau didesnio miesto, ko gero, būtų kitaip. O dabar nuo Degėsių kaimo Pakruojis tolokai, išvežioti užsakymų dideliais atstumais neverta, nes tai išpūstų savikainą.

Nei ji, nei dukra nėra profesionalios konditerininkės. Gitana yra buhalterė, o Santa yra baigusi finansų vadybos mokslus. Paaugus antram vaikui ji neseniai grįžo į darbą banke, tad kepyklėlėje dažniausiai darbuojasi savaitgaliais.

Tortus veždavo į turgų

2020-ųjų pabaigoje, gavusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) leidimą veiklai, moterys prikepė tortų ir prekiauti jais pradėjo Pakruojo turgelyje.

„Šakočius pradėjome kepti vėliau, nes dar neturėjome jiems įrangos. Mano vyras vis patraukdavo per dantį, esą kokia gi kepykla be šakočių?

Taigi sukorėme kelią į Marijampolę ir iš jos parsivežėme jiems kepti skirtą įrenginį. Jį pardavęs žmogus davė ir tešlos receptą“, – pasakodama Gitana parodė ir pirmojo šakočio nuotrauką, o joje – beragis miniatiūrinis kepinukas.

Ar nereikėjo jo sulesinti paukščiams? „Ne, buvo skanus, tik visai nepanašus į šakotį, – nusijuokė ji. – Vėliau vyras surado internete vaizdo įrašą ir liepė išmokti, kaip tai daroma. Po mėnesio mūsų šakočiai tapo nepriekaištingi.“

Gardėsių kainos pakilo

Šiuo metu pagrindiniai „SanGitos“ kepyklėlės klientai yra Pakruojo rajono gyventojai. Moterys viską kepa tik gavusios užsakymus, nes pagaminus ir nepardavus augtų ne pajamos, bet nuostoliai.

Didžiausias užsakymų šuolis buvo po pandemijos, kai buvo atšauktas pirmasis karantinas. Tada žmonės daug šventė, tad moterims kepyklėlėje tekdavo panaktinėti.

Vėliau bekylanti infliacija privertė žmones taupyti, o kepyklėlės šeimininkes – perrašyti kepinių kainas. Pasak Gitanos, ir pabrangusi elektra, ir nuolat brangstantys produktai tortų kilogramo kainą privertė pakelti 5–6 eurais.

Pavyzdžiui, šiuo metu kilogramas rikotos torto kainuoja 18 eurų, o už visą jį, sveriantį pusantro kilogramo, tenka mokėti 27 eurus.

Brangiausias „SanGitos“ kepinys – tortas „Arlekinas“, kuris yra „Napoleono“ ir „Medučio“ hibridas. Jo kilogramas kainuoja 21 eurą.

Kad ir kaip verčia spaustis vis dar kylančios produktų kainos, maišydamos tešlą kepėjos sviesto nekeičia jokiais kitais riebalais.

„Kepimo įrangą pardavęs žmogus sakė, kad šakočių tešloje galima sviestą pakeisti margarinu. Pabandėme tai padaryti ir, nusivežę į turgelį, davėme žmonėms paragauti.

Su margarinu šakočių niekas nepirko – sausi buvo, sprangūs, o su sviestu – daug skanesni“, – paaiškino moteris.

Į užsienį – lauktuvėms

Nors „SanGita“ gyvuoja dar tik pora metų, šakočiai jau kirto Lietuvos sieną ir pasklido Europoje. Ten, kur gyvena emigravę lietuviai, ten atsiduria lietuviški kepiniai.

O gal sulaukiama keistų užsakymų? „Kartą vaikinai, sumanę švęsti bernvakarį, paprašė iškepti nedidelį specifinį kepinuką, bet paskui apsigalvojo. Vaikinų daug, o kepinys būtų buvęs mažiukas, kaip dvi bandelės.

Suklusau ir pirmą kartą sulaukusi prašymo iškepti žuvies tortą. Ėmiau naršyti internete, bet receptai, kuriuos ten radau, nepatiko. Sugalvojau, kad sluoksniams tarp žuvies prikepsiu kapotos tešlos lakštų. Puikiai pavyko“, – pasidžiaugė G.Aperavičienė.

Vis dėlto didžiąja rinka moterys nesusigundė ir netiekia kepinių parduotuvėms. Viena priežasčių – padaugėtų rūpesčių, nes gaminių receptūrą būtinai reikėtų derinti su VMVT.

Kita vertus, prekybininkai turi savo kainodarą, tad gaminius tektų parduoti už savikainą.

„Pabandėme kartą įvykdyti Pakruojo dvaro užsakymą, bet paaiškėjo, kad mums tai per daug sudėtinga. Nelieka uždarbio“, – pratarė įmonės „SanGita“ šeimininkė.

Savo kepinių moterys nebeveža ir į Pakruojo turgelį – nespėja visko tiek prikepti, kad ir jame galėtų prekiauti.

Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta puslapyje Verslo genas 2023.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.