Paminėti apvalios sukakties svečiai rinkosi Vilniuje esančiame laisvalaikio, pramogų ir renginių komplekse „Vilnius Grand Resort“, kur susirinkusiuosius stebino „Baltic Amber Team“ lėktuvų šou.
Salėje – užtektinai vietos bent keliems šimtams žmonių, tarp kurių – ir darbuotojai: jiems „Rivonos“ gimtadienio vakare įteikti apdovanojimai.
Kaip ir priklauso, „Rivonos“ trisdešimtmečio proga dalintasi sveikinimais ir palinkėjimais, o jų netrūko. Renginio vedėjai Livija Gradauskienė ir Žygimantas Stakėnas pranešė, kad pasveikinti šia džiugia proga nori toli gražu ne vienas ir ne keli svečiai.
Scenoje šventinį vakarą pradėjo operos solistė Viktorija Miškūnaitė, kuriai akomponavo Artūras Anusauskas. Be kitų kūrinių skambėjo ir gerai žinomos Giuseppe Verdi operos „Traviata“ ištraukos. Po jų į sceną apdovanoti kolegų kilo D.Dundulis. Pirmoji iš jo rankų apdovanojimą gavo žmona.
Prieš šventę D.Dundulis davė interviu portalui lrytas.lt. Jis papasakojo, kaip nuo trijų žmonių komandos nueita iki dabartinės „Rivonos“.
Laikai prieš 30 metų nebuvo patys palankiausi verslui kurti – neaiškiai apibrėžti įstatymai, neramūs laikai bei įsitikinimas, kad greičiausiai tavo įmonė išgyvens vos metus, alino ne vieną verslininką. Panašiai jautėsi ir Dainius Dundulis, 1993-iaisias įkūręs bendrovę „Rivona“. „Buvau jaunas avantiūristas“, – prisipažino jis portalui ir pridūrė niekuomet nesitikėjęs, kad bendrovė kada nors švęs tokį garbų jubiliejų.
„Norfos“ įmonių grupei priklausančioje bendrovėje „Rivona“ šiuo metu užsiimama gamyba, nekilnojamojo turto nuoma, sandėliavimu, logistika. Čia dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų. Bendrovė šiuo metu – išties sėkminga, 2022 metų prekių ir paslaugų pardavimai siekė 590,014 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Visgi prieš 30 metų čia dirbo vos trys žmonės. Džiaugdamasis įmonės gimtadieniu, D.Dundulis su šypsena prisiminė, kaip dar būdamas jaunuolis drąsiai žvelgdavo į sunkumus. Kurių, beje, buvo ne vienas.
– Kas Jums yra „Rivona“?
– „Rivona“ – daugiau nei pusė mano asmeninio gyvenimo. Sunkiai beprisimenu laikus be „Rivonos“.
– Kaip gimė idėja įkurti „Rivoną“? Ar visuomet buvote verslus?
– Prieš 30 metų, 1993-iaisias, neoficialius verslo santykius reikėjo įteisinti. „Rivonos“ įkūrimas tą ir padarė. Tuo metu man buvo 24 metai. Buvau jaunas avantiūristas. Kad „Rivona“ išgyvens 30 metų, tikrai negalvojau – maniau, kad ji egzistuos pusę metų ar metus. Laikotarpis tuo metu buvo tikrai neramus, viskas buvo taip laikina.
Be to, aš likau tose pačiose pareigose visus 30 metų. Šiuolaikiniai specialistai pasakytų, kad taip negalima – esą daugiausia tą patį dirbti galima penkerius metus ir viskas.
– Būti tos pačios įmonės vadovu 30 metų jums nepabodo.
– Monotonijos beveik iš viso neturiu. Manau, kvaila vis ieškoti nuotykių. Mes pradėjome nuo transporto pervežimo, o dabar viena iš dabartinių pagrindinių veiklų – mažmeninė prekyba, nes kitas kūrinys po „Rivonos“ buvo „Norfa“. Visas „Norfos“ užnugaris – „Rivonoje“, visa logistika, visa gamyba, visi kiti procesai.
– Minėjote, kad 1993-ieji buvo neramūs. Kas buvo neramaus?
– Buvo daug neaiškumo ir nesaugumo jausmas. Šiandien vyksta visokios diskusijos dėl mobingo, tai gerai, visuomenė tobulėja, bet tuo metu reikėdavo saugotis, kad kas nors tau nenusuktų galvos. Jei tuo metu pradėtum diskutuoti apie mobingą, patyčias, būtum buvęs nesuprastas – mes turėjome žymiai didesnių problemų. Bet aš tikrai džiaugiuosi, kad diskusijos šiuo metu vyksta, tai labai svarbu.
– Ar šie metai ir buvo patys sudėtingiausi įmonei?
– Sunkumai, kurie neįveikti, tikrai yra sunkumai. O sunkumai, kurie praėjo, yra istorija, patirtis ir prisiminimai. Kartais atrodo, kad sunku, neįmanoma, bet po truputį kiekvieną sunkumą suskaidai ir įveiki.
Manyčiau, psichologiškai sunkiausi buvo 2008–2009 ir 1998–1999 metai – tuo metu krito Rusijos rublio vertė. Tuo metu mūsų ekonomika buvo stipriai susijusi su Rusija, ir kai rublis krito, Lietuvos ekonomikai tai labai atsiliepė. Faktas, kad tai – finansinė pusė, bet jei tokie laikotarpiai užsitęsia, tu galvoji, kad anksčiau ar vėliau teks užsidaryti, nes neberandi išeities, kaip išgyventi.
– Kas veda pirmyn, neleidžia sustoti esant sunkumams? Ar tai – jūsų asmeninės savybės?
– Manau, taip. Turiu užsispyrimo įvykdyti, ką esu pradėjęs.
– O kurie metai buvo patys geriausi?
– Jei spręstume apie tai, kada buvo mažiausiai darbo, sakyčiau, per pandeminį laikotarpį. Jis buvo savotiškai sunkus, buvo nežinomybė ir nežinomas priešas. Bet buvo lengva dėl to, kad visas biurokratinis aparatas buvo užsidaręs, jie mums netrukdė.
Mes dirbome, aptarnavome pirkėjus pasikeitusiomis sąlygomis, bet nieko nenunuodijome – nebuvo jokių problemų. Atvirai pasakius, darbuotojams buvo daug lengviau dirbti – mes neturėjome psichologinio streso iš valdininkų, iš įvairių kontroliuojančiųjų organizacijų. Puikiai suprantu, kad jie turi tą daryti, bet kartais norėtųsi santykių su pagarba vienas kitam.
– Aptarėte sunkiausią laikotarpį, įvardijote, kada buvo lengviausia. Kokie kol kas buvo šie metai?
– Šie metai mums – gana geri. Tai priešingybė tam, ką sako rinkos analitikai, bet šiuo metu tikrai didelių blogybių nematau. Kad egzistuoja debesų, neneigsiu, bet kad Lietuvoje audra – nesutinku. Ir Lietuvoje, ir mūsų įmonėje reikalai einasi tikrai neblogai, mes gana stabilūs ir dirbame sėkmingai.
Kai kam nepatiks šie mano žodžiai, nes yra sektorių, kurie turi problemų, bet šiuo metu tikrai ne tas laikmetis, kuris buvo 2008–2009 ir 1998–1999 metais.
– O kaip per trisdešimtmetį pasikeitė „Rivona“? Kuo pirminė „Rivona“ skiriasi nuo dabartinės?
– 1993 metais „Rivonoje“ buvo trys darbuotojai, o šiandien – 1100. Šalia ir „Norfa“, kurioje 3300 darbuotojų. Tai – nepalyginami dalykai. 1993 metais mes nieko neveikėme, lyginant su tuo, kas yra dabar.
Kalbant apie automatizavimą, modernizavimą, robotizavimą, tais laikais aš žinojau, kas tai yra, bet kad mes būsime tiek visokių automatinių dalykų pridarę, negalėjau nė įsivaizduoti.
– Papasakokite, kaip švęsite. Kokie svečiai ateis skanauti torto?
– Aš nieko nežinau, kad ir kaip bebūtų keista. Nelindau į šventės organizavimą. Man bus daug naujienų.
Tik žinau, kad dalyvaus daugiausia savų darbuotojų, mes turime labai didelį kolektyvą. Norime, kad šventė būtų pirmiausia tiems žmonėms, su kuriais mes esame labai ilgą laiką. Daugiau kaip 25 metus dirbančių pas mus yra penkiolika žmonių. Daugiau kaip 20 metų dirba virš 100 žmonių. Leidžiu sau galvoti, kad pas mus visoje Lietuvoje daugiausia dirbančių ilgiausiai.
Žinoma, kartais girdžiu, būna nepasitenkinimų – kaip ir šeimoje. Bet pasikarščiavimas praeina ir visi nurimsta, žiūri, kad viskas vėl gerai. Taip būna visiems, tai normalu.
– Ko norėtumėte palinkėti „Rivonai“ gimtadienio proga?
– Norėčiau palinkėti būti tokiai pačiai inovatyviai, ieškančiai naujovių, būti veržliai ir daugelį dalykų rinkoje padarančiai pirmai. Linkiu neprarasti iniciatyvos ir kad po 30 metų nepereitų į senatvės stadiją (juokiasi).
