Pirmieji pavasariniai žiedai – tulpės, o vėliau ir narcizai bei kiti žiedai iš Sidabravo atkeliauja ir į Panevėžio turgavietes.
Pasitinkant pavasarį ir Tarptautinę moters dieną gėlių pardavėjai tenka kaip reikiant paplušėti – vyrai gėles savo brangioms ir mylimoms moterims neša glėbiais, per Velykas gėlių žiedais puošiami namai, o gegužės pirmąjį sekmadienį kvapnūs bei spalvoti augalai pasiekia ir mamų rankas.
Anot A. Vaičaitienės, tulpės – vienos perkamiausių gėlių, o Tarptautinę moters dieną tampa populiariausios ir jau daugybę metų nepraranda šio titulo.
„Mums gėlių sezonas prasideda vasarį, ruošiantis Valentino šventei ir Kovo 8-ajai. Tuo metu šildomame šiltnamyje pradedam ankstyvą tulpių pražydinimą. Šiemet čia buvo pasodinta 62 tūkstančiai tulpių, 37 veislės“, – sakė A. Vaičaitienė ir pridūrė, kad po Moters dienos laukia kitas etapas – tulpės bus žydinamos Velykoms ir gėlės sodinamos nešildomame šiltnamyje. Vėliau gėlininkystės darbai persikels į lauką – atvirą gruntą, kur daugiau nei 1 ha plote Sidabravo gėlininkai pavasario sezonu augins tulpes, narcizus, krokus, žydres, margutes, dekoratyvinius česnakus, o vasaros sezonui – kardelius, jurginus, levandas, ramunes ir kitas vasarines gėles.
Iš kartos į kartą
„Aš užaugau tarp žiedų. Tulpes ir kitas įvairias gėles augino mano tėvai ir seneliai, o dabar ir aš. Tai jau trečia karta, – sako Aurelija. – O ūkio pavadinimas „Pavasario žiedas“ gimė prieš aštuonerius metus. Tiesiog norėjau vieną dieną prekiauti gėlėmis. Tam labai atsakingai ruošiausi. Mamos dienai į vieną 100 metrų lysvę pasisodinau narcizų ir tulpių, laukiau. Jos pražydo, pardaviau ir taip įsimylėjau šią veiklą dar labiau, mano gėlynas užaugo į gan nemažą ūkį, kurio pavadinimas atspindi, kaip po žiemos saulės išsiilgęs bunda pirmas pavasario žiedas. Ilgai lauktas ir išsiilgtas, spalvotas ir kvepiantis pavasario žiedas.“
Aurelija neslepia: „Norėjau iš kaimo pabėgti į miestą. Taip mokytis išvažiavau į Kauną, bet vis tiek norėjosi įkišti rankas į žemę, todėl vis grįždavau ir tebegrįžtu – savaitgaliais, per išeigines, vasarą čia gyvenu ir dabar sakau – iš manęs niekas neatims gėlių“.
Darbo valandų nebeskaičiuoja
Paklausta, ar auginant gėles užtenka tik meile juos apglėbti, moteris atsiduso ir nusišypsojo.
„Tikrai ne. Gėlininkystė, kaip ir kitas žemės ūkio derlius, priklauso nuo daugybės faktorių. Visų pirma – nuo gamtos ir oro sąlygų. Taip pat reikia atsirinkti geras veisles, tinkamai pasirūpinti žeme“, – sako gėlininkė.
Anot Aurelijos, žmonės mato tik rezultatą – gražius žiedus, bet po tais žiedais iš tiesų yra toks sunkus ir juodas darbas, kad kartais moteris iš nuovargio jau pati nebenori pasimerkti gėlių.
„Kai pražydinam tulpes šiltnamyje ir kai jos pradeda bent šiek tiek spalvintis, turime jas išrinkti. Esmė, kad gėlės sužydi ne vienu metu. Tai reiškia, kad žiedus skiname visą dieną. Pavyzdžiui, praėjom visą lysvę, bet po dviejų valandų vėl einam skinti žiedų. Jeigu šviečia saulė, viskas vyksta dar greičiau. Su tulpėmis taip yra. Negalima joms leisti sužydėti. Nėra taip, kad atsisėdam ir pjaunam visas iš eilės, – sako A. Vaičaitienė. – Taip nuo vasario 10 dienos keliamės 5 valandą ryto, o miegoti einame apie 22 valandą. Be to, visada šiltnamyje turime palaikyti pastovią temperatūrą – 15 laipsnių šilumą.“
Žiedų kokybė nesulyginama
Anot gėlininkės, šiemet jos užaugintų tulpių kainos liks tokios pat kaip pernai – nuo 80 centų iki pusantro euro.
„Žmonės sako – tulpė yra tulpė, bet – ne. Mes auginame daugiau išskirtines veisles. Tuo turbūt ir išsiskiriam iš kitų augintojų. O kai pirkėjai pradeda lyginti ir sako, kad lenkiškas įsigijo pigiau, nesileidžiu į kalbą, nes žinau savo tulpės vertę, žinau, kiek darbo įdėta ir kokios veislės“, – sako Aurelija.
„Kovo 8–ąją iš Lenkijos atvežtomis tulpėmis prekiauja visi, kas tik nori, o pirkėjai skirtumo nemato – jiems tulpė yra tulpė ir kaina turi būti vienoda. Bet taip nėra ir negali būti. Lietuviškos tulpės, auginamos šiltnamiuose, negali konkuruoti su olandiškomis ar lenkiškomis. Čia užaugintų žiedų kokybė – nesulyginama. Šviežiai nuskintos tulpės žydėjimu gali džiuginti iki dviejų savaičių, o šaldytuve ilgai laikytas tulpes pamerkus į vazą, jos jau po dviejų dienų gali pradėti skleistis ir byrėti“, – teigia gėlininkė.
Stulbinanti tulpių įvairovė
Anot A. Vaičaitienės, tulpės buvo laikomos ne tik Kovo 8-osios simboliu, šios gėlės mėgstamos visus metus. O ir pačių tulpių šiais laikais yra įvairiausių rūšių. A. Vaičaitienės šeimos ūkyje auginama daugiau nei 250 rūšių – nuo visiems jau įprastų, kaip, pavyzdžiui, Strong Gold ir Strong Love, iki pačių egzotiškiausių.
Iš ankstyvųjų pilnavidurių tulpių augintoja išskiria veislę Foxtrot, jų žiedai būna balti, paskui – rausvi. Žydi labai ilgai, daugiau nei 7 dienas. Šios gėlės nėra aukštos (40 cm), tvirtos, pražysta vienos pirmųjų.
Dėl itin puošnių žiedų iš pilnavidurių šerkšnotųjų tulpių renkasi veislę Brest – rausvais, avietiniais, baltais karpytais krašteliais, tarsi šerkšnu pasidengusiais žiedais. Ryškiu ugnies deriniu išsiskiria šerkšnotųjų tulpių veislė Fabio– raudonais žiedais, pasidengusiais geltonu šerkšnu. Išauga apie 45 cm aukščio, žiedai skleidžiasi tarp lapų ir stiebiasi aukštyn.
O štai Double Rococo yra unikali veislė, derinanti papūgos tulpių formą su dvigubais žiedynais – aplink žalia, o viduje raudona spalva. Šios veislės tulpės Aurelijai primena ledų porciją. Gėlininkės ūkyje auga ir bijūninės tulpės Orange princess, kurios pasižymi oranžine spalva ir nuostabiu kvapu.
A. Vaičaitienė sako, jog vyresnio amžiaus žmonės renkasi labiau tradicinių veislių ir spalvų tulpes, jaunimas – pilnavidures gėles, bet vis tiek visų pirkėjų akį labiausiai traukia tos gražios, eksliuzyvinės, išskirtinių veislių tulpės. Pasak įvairiaspalvių tulpių augintojos, pavasarį ji parduoda tulpes, o vėliau, kai šių gėlių sezonas baigiasi, pardavinėja tulpių svogūnėlius.
