„Aleph Alpha“ – Heidelbergo (Vokietija) startuolis, kurį įkūrė J.Andrulis (43 m.).
2019 m. veiklą pradėjusi bendrovė kuria dirbtinio intelekto programas verslui ir kaip investuotojus pritraukė gerai žinomus Vokietijos koncernus.
Jau 2023 metų pabaigoje „Aleph Alpha“ surinko triženklę milijonų sumą iš tokių kompanijų kaip „Lidl“ ir Kaufland“ prekių ženklus valdančios „Schwarz-Gruppe“, inžinerijos ir technologijų įmonės „Bosch“, Vokietijos programinės įrangos milžinės SAP.
2024-ųjų lapkritį prisijungė ir „Deutsche Bank“.
Pats J.Andrulis 2023 metais buvo vienas Globalios Lietuvos apdovanojimų nominantų, bet tąsyk kategorijoje „Už globalių Lietuvos profesionalų pripažinimą pasaulyje“ jį pralenkė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
Vokiečių žurnalo „Der Spiegel“ žurnalisto susitikimas su „Aleph Alpha“ steigėju įvyko naujoje jo bendrovės būstinėje, įsikūrusioje netoli Heidelbergo geležinkelio stoties. Pateikiame įdomiausias interviu su J.Andruliu vietas.
– Kada įsigijote savo pirmąjį kompiuterį?
– Savo tėvo dėka, kai man buvo gal 10 metų. Jis dirbo ligoninės informacinių technologijų skyriuje, anksti namuose turėjo kompiuterį ir prie jo visada kažką krapštinėjo.
– Kada tapo aišku, kad pasirinksite profesiją, susijusią su kompiuteriais?
– Po studijų dirbdamas konsultantu sukūriau daug dirbtinio intelekto prototipų, pirmiausia susijusių su matematiniais ir statistiniais modeliais.
Pavyzdžiui, UBS, tarptautinei finansinių paslaugų įmonei, 2003 m. sukūriau finansinį-matematinį modelį pirmajai su infliacija susietai obligacijai Šveicarijos rinkoje.
– Dabar su „Aleph Alpha“ esate dėmesio centre kaip didžiausia Vokietijos viltis dirbtinio intelekto srityje.
– Tai mano trečioji bendrovė, o jos misija labai svarbi. Nenoriu dabar tik su vienu produktu užimti nišos, to man nepakaktų. Manau, kad nepaprastai svarbu įtvirtinti šią naują technologiją Europoje.
– Kodėl?
– 2016–2019 metais dirbau dirbtinio intelekto tyrimų srityje JAV kompanijoje „Apple“ Kalifornijoje.
Man pasisekė, kad anksti pamačiau, kokios atsivers techninių galimybių platybės: čia artėja savotiška pramonės revoliucija, kuri gali visiems laikams pakeisti mūsų gyvenimą.
Turiu nemažai kritikos Berlynui ir Briuseliui, bet esu iki kaulų smegenų europietis ir noriu Europą matyti sėkmingą. Jaučiau, jog nepakankamai vertiname šią technologiją ir tai, kuo ji gali tapti.
– Kada tai supratote?
– Baigiantis darbui „Apple“ nagrinėjau ir kalbos atpažinimo programą „Siri“, taigi balso programas.
Dauguma ekspertų tuomet darė prielaidą, kad tokias programas būtų galima patobulinti didinant jų pajėgumus, tačiau galiausiai ši technologija turi esminių ribų. Pavyzdžiui, niekada negalės teisingai atsakyti į loginius klausimus, kurių atsakymai mokymo duomenyse nėra individualūs. Ir staiga atsirado programų, kurios tai galėjo.
Ne visais atvejais, bet akivaizdu, kad tai reiškia daugiau nei atsitiktinumą. Būtent tuomet pagalvojau, kad čia vyksta daugiau, nei galime paaiškinti.
– Su „Aleph Alpha“ 2022-aisiais sukūrėte kalbos atpažinimo programą ir ją reklamavote kaip prilygstančią tuometei amerikiečių konkurento – bendrovės „OpenAI“ programai. Ar šis pažadas buvo klaida?
– Dirbtinio intelekto pokalbių robotus jau kūrėme ir naudojome iki pokalbių robotų „ChatGPT“. Išskyrus „Google“ su „DeepMind“ (britų ir amerikiečių dirbtinio intelekto tyrimų laboratorija) ir „OpenAI“ vargu ar buvo kas nors, kas tuo metu galėjo sukurti šias programas.
Parodyti, kad galime sukurti modelį, kuris labai palankiai lyginamas su kalbos modeliu „ChatGPT-3“, man atrodė labai prasminga.
– Suteikėte didelių lūkesčių, kurių negalėjote pateisinti. „OpenAI“ savo tolesniais modeliais jus aplenkė?
– Buvome pirmoji komanda pasaulyje, kurios programos suprato ne tiktai tekstus, bet ir vaizdus. Esame vieninteliai, kurie gali pasiūlyti paaiškinimą.
Taigi turime dirbtinį intelektą, kuris nurodo, kaip jis pasiekia savo rezultatus arba kur gali būti prieštaravimų. Parodėme, kad bejėgiškai nestebime, kas vyksta JAV, bet galime atlikti kitą, ne tik pinigus mokančio kliento vaidmenį.
– Bet praėjusiais metais įvyko posūkis ir pasitraukėte iš lenktynių dėl didžiųjų kalbos modelių. Daugelis tai vertina kaip pralaimėjimą.
– Yra fantastiškų atvirojo kodo modelių, kurie atvaizduoja bendrąsias žinias, pavyzdžiui, tokius turi „Meta“. Norėdami pasiekti panašų lygį turėtume investuoti milijardus į atlikimo efektyvumą, nesukurdami jokios pridėtinės vertės savo klientams.
Po dvylikos mėnesių ši versija būtų pasenusi. Tad dabar daugiausia dėmesio skiriame naujovėms, kurios lemia pokyčius kritinėse ir sudėtingose situacijose.
Norėdami tai padaryti turime iš esmės suprasti šią technologiją ir sugebėti ją visiškai sukurti nuo nulio. Todėl dėmesį nukreipiame į problemas, kurios dar neišspręstos. Štai kodėl sukūrėme savo paaiškinimo programą ir pritaikėme taip pat atvirojo kodo programoms.
– Pakeitėte veiklos kursą, nutolote nuo tarptautinės arenos ir pasukote prie konkrečių programų vokiečių bendrovėms ir tarnyboms?
– Susitelkėme į tai, kas sukuria konkrečią pridėtinę vertę, ir siūlome savo aukščiausios kokybės dirbtinio intelekto sprendimą „Pharia“. Mūsų klientams, pavyzdžiui, „Bosch“ ar „Schwarz-Gruppe“, saugumo arba valdymo srityse nereikia programos, galinčios padeklamuoti gražų eilėraštį močiutės gimtadienio proga ar žinančios pirmojo peliuką Mikį įgarsinusio aktoriaus pavardę.
Jiems reikia programų, kurios sprendžia konkrečias problemas – gamybos, žinių valdymo ar atitikties taisyklėms klausimus.
– Ar naujas dirbtinio intelekto Europos Sąjungos įstatymas, iki šiol griežčiausias ir išsamiausias pasaulyje, kenkia tokioms kaip jūsų bendrovėms? Jos iš anksto užsiėmė plataus masto lobizmu?
– Taip jos elgėsi dėl rimtų priežasčių, nes buvo paviešinti tikrai bauginantys projektai. Buvo žmonių, kurie norėjo uždrausti tam tikras matematikos rūšis.
Galutinis rezultatas yra protingas, nes galiausiai buvo išklausyti Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir mūsų, „Aleph Alpha“, nuogąstavimai. Bet dar išlieka didelė problema. Pavyzdžiui, dar reikia nuspręsti, ką konkrečiai reiškia direktyva dėl skaidrumo. Ar būtina, kad, tarkime, prieš kiekvieną dirbtinio intelekto atsakymą iššoktų įspėjamasis pranešimas?
Stiprios interesų grupės dabar bando daryti didžiulę įtaką šiais klausimais.
– Turite galvoje didžiuosius Jungtinių Valstijų žaidėjus, tokius kaip „Amazon“, „Google“, „Microsoft?“
– Bendrovės labai aktyviai dalyvauja visuose projektuose, tai galima ir kritiškai vertinti. Blogai ir tai, kad prie šio dirbtinio intelekto reglamento dirbome net septynerius ar aštuonerius metus.
Esu Vokietijos informacijos ir telekomunikacijų asociacijos „Bitkom“ prezidiumo narys, jai priklauso tikrai genialūs vokiečių bendrovių dirbtinio intelekto ideologai.
Pastaraisiais metais jie gilinosi į šį dirbtinio intelekto įstatymą ir atitikties taisyklių klausimus. Bet juk jie iš tikrųjų turėtų laiką skirti naujovėms. Dabar pats laikas kurti naujas imperijas.
– Ko tikitės iš tolesnio dirbtinio intelekto proveržio?
– Galime išvaduoti žmones iš beprasmiškų ir slegiančių veiklų, kurioms daugelis iki šiol skiria didžiąją savo gyvenimo dalį.
Gal ateityje su siaubu žvelgsime atgal – panašiai kaip dabar į sunkų fizinį darbą iki pramonės revoliucijos.
Žmogaus niekada visiškai nepakeisime, to ir nenorime. Bet jo laikas pernelyg brangus, kad jis jį praleistų prie kelionės išlaidų sąskaitų.
– „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas 2025-uosius paskelbė dirbtinio bendrojo intelekto metais, kitaip tariant, intelekto, kuris prilygsta žmogaus galimybėms ar jas pranoksta. Jis įspėjo ir dėl pavojų. Ar jūs taip pat nerimaujate?
– Kolega garsėja skambiais pareiškimais. Šis tikslas, jo teigimu, jau seniai buvo pasiektas bendrovės „OpenAI“ viduje.
Nematau jokios logikos pačiam vadovauti technologijos kūrimui ir kartu būti didžiausiu pamokslautoju. Naujos technologijos žmonėms nuolat suteikia naujų galimybių, nors ir apdovanoja naujomis rizikomis.
Bet kai žvelgiu į dabartinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ar demografiniai pokyčiai, nemanau, kad juos įveiksime be naujovių. Man dirbtinis bendrasis intelektas nėra didžiausias blogis. („Der Spiegel“, LR)
500
Tiek milijonų eurų „Aleph Alpha“ pritraukė trečiuoju kompanijos finansavimo etapu 2023 metais.
Apie „Aleph Alpha“: skaičiai ir faktai
2019 metais startuolį įkūrė darbą „Apple“ baigęs J.Andrulis bei Samuelis Weinbachas, iki tol dirbęs kompanijoje „Deloitte“ ir ten įkūręs šios įmonės analitikos padalinį, tyrinėjantį dirbtinio intelekto pritaikymo galimybes.
2020 metais pirmuoju finansavimo etapu bendrovė surinko 5,3 mln. eurų. Dar po metų antruoju etapu pritraukta 23 mln. eurų investicijų iš įvairių Europos rizikos kapitalo fondų.
Trečiasis etapas, kuriame jau dalyvavo „Schwarz-Gruppe“, „Bosch“, SAP, „Hubert Burda Moden“, „Christ & Company Consulting“ bei „Hewlett Packard Enterprise“, padėjo pritraukti jau pusę milijardo eurų investicijų.
2023 metais „Aleph Alpha“ pajamos, palyginti su 2022-aisiais, padvigubėjo ir siekė beveik milijoną eurų. Pernykščiai rezultatai dar neskelbiami, tačiau planuose buvo numatyta pajamas, palyginti su 2023-iaisiais, padidinti apie 20 kartų.