„Sovietų laikais grįžęs iš armijos ėmiausi verslo. Tai buvo 1976-ieji – pradėjau auginti daržoves pardavimui. Sodindavom tūkstančius pomidorų ir agurkų daigų, paskui auginome ir gėles“, – prisiminė tauragiškis.
Vėliau vyras vadovavo autotransporto įmonei, tačiau susidūrus su ekonominiais sunkumais veiklą teko nutraukti.
„Kai pamačiau, kad nebesiseka dirbti, nusprendžiau uždaryti įmonę ir pakeisti profilį. Tai buvo 2000-ieji.
Žmonės išgyvena dėl bankrotų, bet tai juk – ne mirtis. Bankrotas reiškia naujas galimybes. Mano gyvenime iš viso buvo penkios ekonominės krizės, dabar – šešta. Jas visas reikėjo išgyventi, pražilau būdamas 40 metų“, – sakė pašnekovas.
Kadais pats sau namą statęsis tauragiškis prisimena pasigedęs kokybiškų grindų. Taip kilo mintis įsteigti įmonę, pavadinimu „Nagoja“, kuri šiandien skaičiuoja 23 metus, o pagrindinė jos veikla – ąžuolinių parketlenčių gamyba. Tiesa, vairuoti verslą vyrui padeda, kaip jis pats juokauja, be penkių minučių direktorius – Juozo sūnus Remigijus.
„Nagojoje“ pagamintas parketas nugula ne tik lietuvių namuose, bet yra eksportuojamas ir į kitas pasaulio šalis.
Nors įmonės įkūrėjas tauragiškis, šiame mieste nerasite salonų, kuriuose būtų prekiaujama pagamintu parketu. Po vieną saloną J.Midvikis atidarė didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Tačiau Tauragėje yra gamybos patalpos, po kurias kartu su verslininku ir pasivaikščiojome.
„Čia yra automatinė linija, kuri sujungia parketą. Per darbo dieną ji pagamina iki 900 kv. metrų“, – aprodydamas patalpas, kuriose ir verda visas darbas, pasakojo ilgametės įmonės įkūrėjas.
J.Midvikio įmonėje didžiąją dalį darbo atlieka moderni įranga. Kiek anksčiau čia dirbo 50 žmonių, tačiau automatizuojant gamybos procesus darbuotojų skaičius sumažėjo iki 17.
„Jei norėtume didinti gamybos apimtis, reikėtų įdarbinti 3–4 žmones – tada gamintume pilnu pajėgumu. Dabar apimtys sumažintos, nes statybų sektoriaus krizė palietė ir mus.
Eilę metų žmonės, kurie norėdavo pas mus užsisakyti grindis, laukdavo mažiausiai tris mėnesius. Dabar: užsisakai – rytoj pasiimi“, – sumažėjusios paklausos pasekmes įvardijo verslininkas.
Eksursiją tęsėme toliau.
„Mūsų salonuose eksponuojamos parketlentės yra įvairių spalvų – jų gal 40. O žmogus išsirenka vieną ir mes ją turime idealiai atkartoti. Todėl reikalinga kompiuterizuota sistema, kuri sugebėtų tai padaryti. Procesas atliekamas naudojant amoniaką – tai sudėtinga technologija“, – pasakojimą tęsė tauragiškis.
„Tai kaip tuomet dirbdavot anksčiau?“ – klausiu J.Midvikio.
„Net neklauskit. Žmonės su rankomis dažė grindis“, – ranka numojo šis.
Paaiškėjo, jog patalpose yra tokios įrangos, kurią pirkdami tauragiškiai buvo pirmieji tai darantys Rytų Europos regiono verslininkai.
Dar įdomiau tai, kad J.Midvikis inovacijas pritaikė ne tik darbo procesų efektyvumui padidinti, bet ir tvarumui užtikrinti. Tauragiškis sugalvojo, kaip panaudoti visas atliekas, kurios susidaro gaminant parketą.
„Šiais vamzdžiais iš visų cechų oras traukia pjuvenas į sandėlį. Iš jų mes gaminame briketus – tai darome jau turbūt dešimt metų. Per dvi valandas pagaminame toną briketų, kuriuos žmonės perka šildymui“, – skaičiavo tauragiškis.
Kitos gamybos metu susidarančios atliekos – įvairių rūšių medienos nuopjovos. Pastarosios taip pat nelieka nepanaudojamos. Šios yra susmulkinamos, o vėliau kūrenamos – taip J.Midvikis šildo savo įmonės patalpas.
„Katilinė veikia automatiniu režimu – darbuotojų nėra“, – kuo toliau, tuo labiau gebėjimu automatizuoti kone kiekvieną darbo etapą stebino pašnekovas.
O vyšnia ant torto – ant patalpų stogo įrengta saulės elektrinė, kurios pagaminama elektros energija iškart sunaudojama.
„Neteršiame aplinkos – viskas švaru, gražu, nepasakysi, kad čia apdirbinėjama mediena“, – sakė J.Midvikis.
Tiesą sakant, jam beliko tik pritarti – patalpose, kuriose gaminamos parketlentės, viešpatauja stebėtina tvarka. Tik įrangos skleidžiami garsai ir malonus medžio kvapas primena apie čia vykstančius medienos apdirbimo darbus.
„Kažkada viską pradėjome nuo nulio. Reikėjo daug darbo ir žinių – galima prisipirkti daug įrangos, bet jei neturėsi žinių, vis tiek nepagaminsi. Įranga ne gamina, ji padeda įgyvendinti sukauptas žinias.
Todėl krizės mūsų ir nepalaužė, kad per kiekvieną jų darėme naujoves. Jei nori išlikti versle, turi nuolat tobulėti“, – pripažino tauragiškis.