Nors burgerinė duris klientams atveria dar tik antrą sezoną, Vaida ir Donatas maisto sferoje – ne naujokai.
„Ūkis nuo Zarasų yra nutolęs apie 30 kilometrų. Ūkyje auginame „Black Angus“ veislės galvijus. Šią veiklą pradėjome prieš 11 metų“, – savo pasakojimą pradėjo Vaida.
Čia pat abu pašnekovai pradėjo juoktis, mat idėja pradėti ūkininkauti gimė kiek komiškai.
„Išvažiavau į ekskursiją po Čekiją, kaip vėliau sužinojau, kartu su ūkininkais. Vos tik grįžau namo, iškart žmonai sakiau – perkam karves. Ir ji sutiko, taip viskas ir prasidėjo. Iškart žinojome, kad nuo pradžios iki galo norėsime viską daryti patys ir klientui patiekti pačių pagamintą produktą“, – ūkio startą prisiminė Donatas.
Šiandien 180 hektarų plote žiemą ir vasarą laksto 170 „Black Angus“ veislės galvijų. Gurmanų vertinimu, šios veislės galvijų mėsa yra viena geriausių pasaulyje.
Rezultatai nenuvylė
Praėjusią vasarą duris atvėrė dar vienas sutuoktinių projektas – burgerinė „Krum krum“.
Pasiteiravus, kodėl pasirinko gaminti būtent šį patiekalą, Donatas tikino, jog norėjosi kurti tikrai gerą produktą, o būtent burgerius, jo paties teigimu, yra geriausiai įvaldęs.
„Tikrai žinau, kaip padaryti tai gerai ir manau, kad mes darome vienus geriausių burgerių ne tik Zarasų apylinkėse, bet galbūt net ir Lietuvoje. Turime labai gerą įvertinimą, maždaug 85 proc. žmonių grįžta padėkoti ir pasako, kad pirmą kartą valgo būtent tokį produktą“, – savo žodžius pagrindė pašnekovas.
Mėsa šiam patiekalui atkeliauja tiesiai iš Vaidos ir Donato ūkio – ten ji išpjaustoma ir brandinima 21–40 dienų.
Šiandien „Krum krum“ burgerinėje galima paragauti keturių rūšių burgerių, kurių receptūras ištobulino vyras. Netrukus planuojama klientams siūlyti ir kepsnių degustacijas.
„Jautienos paplotėliams naudojame tik specifines gyvulio dalis, kurios tam labiausiai tinka. Iš likusios mėsos gaminami mūsų šaldyti produktai. Tačiau ir kitus burgerio ingridientus gaminame patys – ne tik kepame, bet ir patys maišome padažus, pavyzdžiui, majonezą, patys kepame bandeles. Darome taip, kaip ir norėjome ir klientams patiekiame visiškai savo pačių pagamintą produktą“, – kalbėjo Donatas.
Ir panašu, jog tokiu entuziazmu pritraukti žmones nėra sunku: pirmasis sezonas verslininkų nenuvylė, klientų netrūko, o savaitgaliais darbo netrūko nuo ryto iki vakaro.
„Verslo analizių nedarėme, daug neplanavome, tiesiog norėjome pabandyti. Pirmuoju sezonu esame tikrai patenkinti. Buvo daug iššūkių, kadangi prieš tai nesame vykdę jokios su viešojo maitinimo verslu susijusios veiklos, tad reikėjo viską padaryti nuo nulio ir sezono pabaigoje, suskaičiavus visus „viščiukus“ – sezonas buvo geras. Veikla mums labai patinka, o patinka dėl to, kad sulaukiame didelio grįžtamojo ryšio, nes žmonės grįžta, įvertina, o tai reiškia, kad ne be reikalo kažką darai. Šiemet norėtųsi bent šiek tiek geresnių orų“, – su šypsena apibendrino Vaida.
Rizikos nebijo
Visgi, jei burgeriais nesusigundysite, tačiau verslininkų ruoštos mėsos paragauti vis tiek norėsite, čia pat veikia ir naujausias sutuoktinių tandemo projektas – mėsos parduotuvė, kuri duris atvėrė šį sezoną. Čia galima rasti ir įvairių išpjovų, ir įvairios šaldytos produkcijos – nuo koldūnų iki kibinų. Kaip ir burgerinėje, taip ir čia visą produkcija pagaminta sutuoktinių rankomis.
Tiesa, prekiauti savo užaugintų gyvulių ir pačių apdirbta mėsa sutuoktiniai bandė ir pernai, tik kiek kitu formatu – jungėsi į kooperatyvą. Tačiau verslininkai norėjo prekiauti produkcija, už kurios kokybę negalėtų atsakyti 100 proc., tad šiemet parduotuvėje puikuojasi tik jų ūkyje užauginti ir apdirbti produktai.
„Mes darome tai, kas mums skanu, ką mes tikrai norime daryti. Dėl parduotuvės, aišku, rizika buvo, bet mes žinome, ką parduodame, kad tai tikrai geras produktas. Ar bus žmonių? Šiemet ir išbandysime“, – svarstė Vaida.
„Tai yra svajonės išpildymas, o jos dažniausiai kažkiek kainuoja. Tai nėra pigus malonumas mums patiems, bet labai norime“, – žmonai antrino Donatas.
Paklausti, kokį produktą rekomenduoja pirkėjui, sutuoktiniai aiškino, jog tai priklauso nuo daugelio aspektų.
„Rekomendacijos dažniausiai priklauso nuo to, kiek laiko žmogus gamina, kiek apskritai jis turi žinių gaminant jautieną. Yra pigesnės dalys, kurios skirtos troškiniams, yra brangiosios dalys, kurios skirtos kepsniams. Žmogus pirkdamas turi žinoti, ką daro ir jei jis susiruošė kepti kepsnį, patirties jis turi turėti. Jautieną sugadinti tu gali“, – patirtimi dalijosi Donatas.
„Būna, žmogus nusiperka brangų kepsnį, tačiau per savo nežinojimą sugadina mėsą ir tuomet jam atrodo, kad ji yra neskani“ – kalbėjo Vaida.
Nors, pašnekovų teigimu, lietuvaičiai dar nėra pripratę prie jautienos, jis tikisi, jog po kelerių metų šis verslas taip pat įsibėgės.
„Jautienos valgymo kultūra nėra labai išplėtota, bet ji po truputį plečiasi. Manau, kad po dvejų ar trijų metų situacija pasikeis“, – viltingai kalbėjo Donatas.