O grįžęs suprato, kad nori tęsti su informacinėmis technologijomis (IT) susijusią veiklą. Pradėjus nuo individualios veiklos ilgainiui prieita iki įmonės, kuri netrukus skaičiuos 10 metų – Varėnos rajone registruotos „Elnis“.
Tačiau vien Varėnos rajone plėtoti tokią veiklą būtų nerealu – iš vietinių sulaukia pernelyg mažai užsakymų, todėl „Elnis“ paslaugas teikia ir už Lietuvos ribų.
„Mums teko labai mažai naudoti reklamos. Esu dirbęs IT sektoriuje, po to dariau pertrauką – keliavau, o kai nusprendžiau kurti savo verslą, turėjau ryšių. Tie, kurie kreipėsi iš užsienio – į Jungtinę Karalystę, kitas Europos šalis, JAV išvykę mūsų tautiečiai“, – vardijo L.Povilauskas.
Verslas didmiestyje ir regione: atskleidė kiekvienos vietos iššūkius ir galimybes
Užsakymai iš užsienio kol kas sudaro nedidelę „Elnis“ darbų dalį. Tačiau Lukas turi minčių labiau ten įsitvirtinti, tik dar nesusidėliojo konkretaus plano. „Bet norėtųsi. Tikriausiai Jungtinės Karalystės rinka būtų artimiausia, – sako pašnekovas ir paaiškina, kodėl jie gali būti įdomūs ir užsieniečiams: –
Kol gyveno Varėnoje, Lukas Povilauskas veržėsi į Vilnių. Teko jam gyventi ir Danijoje, buvo ir kitur Europoje, ir Afrikoje. Bet pajuto: reikia jam tų pušynų, kalbos, gamtos, maisto, kultūros. „Tiesiog nebegalėjau kitaip pasielgti – privalėjau grįžti“, – sako Lukas.
Susiję straipsniai
Mano didžiausias pranašumas – patirtis. Ne tik pačių projektų, bet verslo procesų matyme. Dažnai netgi tenka įtikinėti klientus, kad jiems nereikia svetainės ar el. parduotuvės: mes geriau už juos matome, kaip ta svetainė praverstų kaip įrankis“.
Luko vadovaujama komanda dirba nuotoliu – nuo COVID-19 pandemijos atsisakė biuro ir bent kol kas neketina į jį grįžti. O ir darbuotai išsimėtę po skirtingus miestus – kas iš Alytaus, kas iš Kauno, Varėnos, Vilniaus.
„Elnis“ dirba keliuose sektoriuose. Pirmasis ir pagrindinis – internetinės svetainės, el. parduotuvės, jų kūrimas, projektavimas, dizainas ir priežiūra bei papildomi sprendimai.
Kitas – maisto užsakymui internetu skirta platforma „kremtu.lt“. Iš esmės ji skirta tiems partneriams ar klientams, kurie turi savo pristatymo paslaugą į namus. „Mes suteikiame internetinę platformą, kurią užpildome kliento asortimentu, kad lankytojai galėtų matyti visą pasiūlą, užsisakyti, atlikti mokėjimą, – paaiškina įmonės vadovas. –
Pasibandėme Varėnoje – geranoriški žmonės, kurie turi maisto verslus, kavines, leido pasitestuoti. Antri metai veikiame ir turime klientų visoje Lietuvoje. Planuojame plėstis.“
Trečioji veiklos sfera – dirbtinis intelektas. „Mano manymu tai – vienareikšmiškai ateitis. Man pačiam ši sfera labai įdomi. Jau dabar matau, kad verslams, įmonėms tai labai aktualiu, kadangi tai padeda automatizuoti pasikartojančias užduotis. Taip taupo ir laiką, ir resursus“, – kalba Lukas.
Jis neabejoja: tikrai bus žmonių, kurie dėl tokių pokyčių praras darbus. Bet, sako L.Povilauskas, atsiras kitų galimybių. Vadinamąjį agentą galima išmokyti rašyti el. laiškus, realiu laiku bendrauti su klientais, atpažinti vaizdus, analizuoti vaizdinę informaciją, automatizuoti tam tikras užduotis, nagrinėti dokumentus ir t. t.
„Tik dėl to, kad tai – nauja, verslas retai kada mąsto tokiomis kategorijomis“, – kalba Lukas.
Dzūkai – geros širdies, bet verslas – pragmatiškas reikalas
Baigęs mokyklą Lukas Povilauskas Vilniuje studijavo informacines technologijas, dirbo programuotoju. Po to 1,5 metų keliavo – po Europą, po Afriką, metus gyveno Danijoje.
„Po mokyklos troškau pamatyt pasaulį. Kol gyvenau Varėnoje, veržiausi į Vilnių įspūdžių ir žmonių. Bet pagyvenęs Danijoje suvokiau, kiek man brangi Lietuva, kiek brangus mano kraštas, kaip man jo trūksta. Man reikia tų pušynų, tos kalbos, gamtos, maisto, kultūros. Tada tiesiog nebegalėjau kitaip pasielgti – privalėjau grįžti“, – prisimena „Elnis“ savininkas.
Pradėjo Lukas dirbti vienas. „Turbūt didžiausias iššūkis buvo pirmasis darbuotojas. Kaip sakome verslo bendruomenėje: jeigu neturi darbuotojų, dar nežinai, kas yra verslas. Su darbuotojais atsiranda įsipareigojimai, prievolė kas mėnesį mokėti algą.
Pradžioje būna sunkių momentų, kol galiausiai supranti, kaip vystomas verslas“, – dalijasi Lukas.
Sako, nelengva buvo rasti balansą tarp santykių su klientais kūrimo ir grąžos. „Žinot, dzūkai – geros širdies, bet verslas – pragmatiškas ir apskaičiuotas dalykas“, – šypsosi pašnekovas.
Klausiu, ar lengva būti direktoriumi?
„Įdomu, bet iššūkis – didelis, buvo tikrai daug streso. Didžiausia įtampa kilo dėl to, kad gali nesukontroliuoti procesų, kad nebus taip, kaip įsivaizduoji. Kitą kartą gal nė ne viską įsivaizduoji, kaip turėtų būti. Dabar jau lengva, įdomu ir gan natūralu“, – sako „Elnis“ vadovas.
Luko tikslas – sukurti sistemą, kuri funkcionuotų su minimaliu jo įsikišimu.
„Manau, išaušo tas laikas. Tikiu, kad įmanoma sukurti autonomišką sistemą. Tai reiškia, kad mes toliau veikiame kaip įmonė, tačiau tam nereikia mano priežiūros“, – paaiškina L.Povilauskas.