Kol gyveno Varėnoje, Lukas Povilauskas veržėsi į Vilnių. Teko jam gyventi ir Danijoje, buvo ir kitur Europoje, ir Afrikoje. Bet pajuto: reikia jam tų pušynų, kalbos, gamtos, maisto, kultūros. „Tiesiog nebegalėjau kitaip pasielgti – privalėjau grįžti“, – sako Lukas.