Finansų ministerija inicijavo „ESminių pokyčių talentas“ kampaniją, kad pamatytume regionų kūrėjus, strategus ir tuos, kurie kasdien suteikia mums galimybę sušukti „fantastiška“. Jame dalyvavo aktyvūs, idėjų pilni, veiklūs žmonės, kurie, išnaudojo ES investicijų suteiktas galimybes, sukūrė savo regione pokytį, kurį pajuto visa bendruomenė, išjudino regionus.
Pokalbis su penkiais projekto laimėtojais iš Druskininkų, Plungės, Šakių, Ignalinos ir Alytaus atskleidžia, kokią įtaką ES parama turi gyventojams ir bendruomenėms.
Plungės kultūra ir kasdienybė – nuo vizijos iki realybės
Portale daugiausiai balsų surinko Plungės rajonas. Prie pokyčių čia prisidėjo Plungės savivaldybės investicijų skyriaus vadovė Žaneta Vaitkuvienė.
„Per 20 metų, kai pasinaudojame ES investicijų galimybėmis, pasikeitė projektų apimtis ir jų pobūdis – nuo bazinių infrastruktūrinių sprendimų, kaip vandentvarkos ar atliekų tvarkymo sistemų plėtra, pastatų ir gatvių atnaujinimas, iki šiuolaikinių investicijų į STEAM ugdymą, inovatyvias technologijas bei žaliąją infrastruktūrą.“
Pasak Ž.Vaitkuvienės, ryškiausi projektai tie, kurie kyla iš tikrųjų bendruomenės poreikių. „Jie ne tik sėkmingai įgyvendinami, bet ir toliau „gyvena“: naudojami, vertinami, tampa neatsiejama vietos gyvenimo dalimi.“
Tarp jų ypatingą vietą užima Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų komplekso atgaivinimas.
„Atnaujinti centriniai rūmai, oranžerija-biblioteka, buvęs Sargo namas, kuriame įkurtas Turizmo informacijos centras. Šiuo metu tęsiamas žirgyno pastato atnaujinimas. Netrukus Skalbėjos name planuojame įkurti Verslumo, kūrybiškumo ir kompetencijų centrą.“
Ž.Vaitkuvienė atkreipia dėmesį ir į viešąsias erdves: „Šią viziją papildo ir ES lėšomis atnaujinta Babrungo slėnio estrada, tapusi pagrindine miesto renginių erdve, bei Laisvės alėja, kuri jungia miesto centrą su kultūriniu parku.
Tai – kultūrinio paveldo išsaugojimas ir gyvas, augantis traukos centras, pritraukiantis tūkstančius lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.“
Ji įsitikinusi: investicijos transformavo bendruomenės kasdienybę. „Europos Sąjungos investicijos iš esmės pakeitė Plungės rajono gyvenimą. Prie pokyčių priprantame greitai, tačiau dar visai neseniai tai, ką dabar turime, tebuvo vizija.“
Šiandien daugelis kultūros, sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų įstaigų veikia moderniuose pastatuose, gatvės apšviestos, žmonės važiuoja ekologišku transportu. Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai naudojasi beveik 25 km dviračių trasomis, vaikšto sutvarkytose Plungės jūros pakrantėse, laisvalaikį leidžia sutvarkytose viešosiose erdvėse.
„Manau, svarbiausias pokytis – vadinamoji „minkštoji nauda“. Kai mieste atsiranda patogūs takai, keičiasi ritmas. Žmonės vakare išeina pasivaikščioti, sportuoja, bendrauja, kuriasi smulkieji verslai. Miestas ima gyvuoti – stiprėja ryšys tarp žmonių, erdvių ir bendruomenės.“
Ž.Vaitkuvienė sako, kad galimybė kurti pokyčius – ir darbas, ir atsakomybė.
„Džiaugiuosi, kad dirbu su vadovais, politikais ir kolegomis, kurie ne tik atviri idėjoms, bet ir nebijo veikti bei priimti sprendimus. Labai vertinu, kai pavyksta sutarti dėl rajono strateginių krypčių, kai projektas nėra tik eilutė ataskaitoje, o reali vertė bendruomenei.
Didžiausias įvertinimas – matyti žmones besinaudojančius tuo, kas sukurta. Žinoti, kad bent maža dalimi prisidėjau prie teigiamo pokyčio, reiškia suprasti, kad einu teisingu keliu.“
Druskininkų visuomenės sveikatos biuro projektai stiprinant bendruomenę
Konkurse išsiskyrė Druskininkų visuomenės sveikatos biuras ir jo vadovė Inga Kostina. Specialistė džiaugiasi, kad Druskininkų gyventojai dabar turi prieigą prie daugybės kokybiškų sveikatą stiprinančių paslaugų.
„Projektas suteiks daugiau kokybiškų ir lengviau prieinamų sveikatą stiprinančių paslaugų tiek vaikams, tiek senjorams, tiek pažeidžiamoms grupėms.
Vaikams bus organizuojamos stovyklos, kūrybinės dirbtuvės ir prevencinės programos, padedančios stiprinti emocinę gerovę bei atsparumą. Senjorams – fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos užsiėmimai bei stovyklos, kurios mažins socialinę atskirtį.“, – vardija savivaldybės darbuotoja.
ES finansavimas padeda pasiekti tuos, kuriems pagalba labiausiai reikalinga. „ES investicijos leidžia organizuoti įvairesnes veiklas ir pasiekti tuos, kuriems jų labiausiai reikia – atokiau gyvenančius ar socialiai pažeidžiamus asmenis. Realiai mažiname atskirtį, skatiname judėjimą, sveiką mitybą ir psichologinę gerovę.“
I.Kostina priduria, kad pandemijos laikotarpis smarkiai sumažino biurų finansavimą, todėl be projektams skirto ES fondų finansavimo būtų sunku pasiekti tikslų.
Moteris tikina: matyti tiesioginius pokyčius bendruomenėje – didžiausia paskata. „Labiausiai motyvuoja, kai senjorai atranda bendravimo ir judėjimo džiaugsmą, kai vaikai grįžta iš stovyklų su šypsenomis ir naujomis patirtimis, kai šeimos pradeda labiau rūpintis savo ir artimųjų sveikata.“
Pašnekovės teigimu, kurorte gyvenimas, su miškais, dviračių takais ir baseinais, suteikia galimybę šias veiklas paversti kasdienybe. Tačiau didelę reikšmę turi ir nenuilstanti komanda.
„Didžiulė mano motyvacijos dalis yra ir nenuilstanti mūsų komanda – kolektyvas, be kurio nebūtų įmanomas šis ir daugelis kitų projektų“, – įsitikinusi Biuro vadovė.
„Namai visiems“ – bendrystės jėga Šakiuose
Kiti balsavimo laimėtojai – Šakiuose bendruomeniškumą ir socialinę atsakomybę stiprinanti „Namai visiems“ iniciatyva bei šios organizacijos įkūrėjai Giedrė ir Julius Šedbarai.
Anot G.Šedbarienės, organizacija kūrėsi natūraliai, žingsnis po žingsnio. „Iš pradžių, kai penkių savanorių grupelėje tiesiog norėjome padėti keliems žmonėms ir juos nemokamai pamaitinti, net nesvajojome apie didesnius užmojus.
Tačiau prie mūsų pradėjo jungtis kiti tokie patys savanoriai, su tomis pačiomis idėjomis ir norais. Taip galėjome padėti vis daugiau žmonių. Ir tik tada gimė noras sukurti vietą, kur žmogus, beldęs į duris, rastų ne tik pagalbą, bet ir priėmimą. Taip natūraliai gimė „Namai visiems“. Tai bendrystės jėga. Sinergija.“
Savanorystė ugdo bendruomeniškumą. „Visų pirma labai skatiname pilietinį įsitraukimą per savanorystę. Ugdydami šias vertybes, kuriame stipresnę bendruomenę, kur pagalba tampa lengviau prieinama. Mūsų komanda lanko senjorus jų namuose, globoja vienišus žmones, maitina labdaros valgykloje.“
G.Šedbarienė įsitikinusi: mažiausios pergalės turi didžiausią reikšmę. „Smagiausia akimirka – kai senjorė, kuriai padedame, pasako: ‚Pagaliau nebesu viena.‘ Tokios mažos, bet labai tikros pergalės rodo, kad bendruomenė stiprėja.“
Anot pašnekovės, ES investicijos atvėrė duris į augimą. – nuo pagalbos pavieniams žmonėms užaugome iki socialinių paslaugų teikimo.
„Galėjome įkurti naujas darbo vietas, pasiekti dar daugiau senjorų ir žmonių su negalia. Jei ne šios investicijos, nebūtume šiandien tokie matomi ir girdimi. Dabar jaučiamės ne tik padedantys, bet ir kuriantys pokytį visam kraštui.“
Molio terapija ir bendruomenės edukacija Ignalinoje
Tarp „ESminių pokyčių talentas“ laureatų – MolioMinkis keramikos studija Ignalinoje, kurioje kiekvienas gali atrasti kūrybos džiaugsmą. Studijos įkūrėja Jolita Bužinskienė pasakoja, kaip gimė idėja sujungti edukaciją ir meną, ir kaip ES fondai padėjo ją įgyvendinti.
„Esu mokytoja. Būtent dirbant mokykloje pirmą kartą prisiliečiau prie molio. Nežinau, ar jis manęs nepaleido, ar aš jo, tačiau nuo to laiko supratau, kad keramika man daugiau nei hobis. Kilo mintis sujungti dvi mano širdžiai svarbias veiklas: lipdymą ir edukaciją. Taip Ignalinos rajone gimė keramikos studija.“
Studija suteikia galimybę prisiliesti prie molio visiems – suaugusiems, vaikams, žmonėms su negalia.
Džiaugiuosi, kad ryžausi siekti Europos Sąjungos fondų finansavimo. Jo dėka pavyko sukurti erdvę bendruomenei savo gimtajame krašte.
„Pastatas, kuriame įrengiau studiją, buvo viso labo apleista daržinė. Jos transformacija išties pavyko: tai tapo erdve, kurioje galime dirbti visus metus.“
Be gauto finansavimo šiandien neturėčiau modernios, jaukios studijos, kurioje vienu metu telpa net dvi moksleivių klasės. „Gavus finansavimą įsigijau keramikos degimo krosnį, žiedimo ratelius ir dar daugiau. Tai suteikė sparnus įgyvendinant mano svajonę.“
J.Bužinskienė akcentuoja, kad kūrybinės erdvės tikslas – žmonių įtraukimas, emocinė gerovė bei bendruomeniškumo stiprinimas.
„MolioMinkis yra geras pavyzdys, kaip sukurti žmones jungiančią, modernią erdvę ne sostinėje ar kitame didmiestyje, bet savo bendruomenėje.“
Pokyčiai Alytuje, kuriuos kuria ES investicijos ir žmonės
Alytus šiandien – miestas, kuriame ES investicijos atvėrė duris į pokyčius visose gyvenimo srityse.
„ESminių pokyčių talentas“ konkurse įvertinimą pelniusi Alytaus savivaldybės investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pasakoja, kokie projektai labiausiai pakeitė miesto veidą ir kas už jų slypi.
„Per visą ES investicijų laikotarpį įgyvendinome daugiau nei pusę tūkstančio įvairių projektų.
Vienas įsimintiniausių – dviračių takų įrengimo abejose Nemuno pakrantėse projektai. Miesto veidą neatpažįstamai pakeitė pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną įrengimas, sujungiant abu Alytaus miesto krantus. Dabar mieste turime aukščiausią pėsčiųjų ir dviračių tiltą visoje Lietuvoje!“
Miesto gyventojai itin vertina sporto infrastruktūrą. „Labai svarbūs miesto stadiono, miesto sporto arenos statybų projektai. Gyventojai ypač giria Jaunimo parko atnaujinimo projektą: šis didžiulis parkas Alytaus centre buvo apleistas ir tapęs pavojingu.“
Daug dėmesio skiriama socialiniams aspektams. „Išskirčiau ir iniciatyvas, skirtas socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Tai socialinio būsto įsigijimo, socialinių paslaugų centro ir socialinių dirbtuvių įkūrimo projektai.“
Pašnekovė pabrėžia: su ES investicijomis pasikeitė ir verslo bei pramonės padėtis. „Visų keturių miesto pramoninių teritorijų infrastruktūros atnaujinimas ir Pramonės parko įrengimas labai prisidėjo prie verslo atsigavimo ir naujų verslų bei investuotojų atėjimo į miestą.“
Parama sustiprino ir kultūros bei švietimo sektorių. „Kultūros paslaugų plėtrai teigiamą pokytį davė Alytaus kultūros centro, muziejaus, teatro, sinagogos, kuri tapo Audiovizualinių menų centru, sutvarkymas.
Didžiulį pokytį turi švietimo įstaigų atnaujinimo projektai. ES investicijos pasiekė visas Alytaus miesto švietimo įstaigas. Jos leido pagerinti ugdymo patalpas, sumažinti energetikos išteklių poreikius.
Atskirai paminėčiau projektus bendruomeniškumo ir sveikatingumo skatinimui – Bendruomenės centro bei Visuomenės sveikatos biuro įkūrimas ir veiklos plėtojimas.
Taip pat su komanda parengėme ir įgyvendinome daug projektų, kurie buvo skirti Alytaus ir miestų partnerių Lenkijoje bendruomenėms.“, – pasakoja savivaldybės investicijų skyriaus vedėja.
N.Rinkevičiūtės-Laurinaitienės teigimu, ES fondų investicijos tapo esmine priemone įgyvendinant pokyčius, kurių vien savivaldybės biudžetas aprėpti negalėtų.
„ES investicijų suteikiamos galimybės leido įgyvendinti pokyčius. Jų taip greitai pasiekti tik savivaldybės biudžeto bei valstybės suteikiamomis nebūtų įmanoma. Visų projektų įgyvendinimui būtų prireikę labai daug metų.“
Informaciją apie visas galimybes ir ES investicijų kvietimus galima rasti www.ESinvesticijos.lt