Greta ir Darius Surdokai – pora, kurią suvienijo ne tik gyvenimo išbandymai, bet ir nuostabi svajonė, tapusi realybe. Po ilgamečių karjerų Jungtinėje Karalystėje jie grįžo į Lietuvą ir nusprendė kurti verslą nuo nulio. Ne bet kur – o vaizdingiausioje Alytaus vietoje, kur rytais galima klausytis paukščių čiulbėjimo, o vakarais šokti po atviru dangumi.
Karjerą pradėjo nuo biurų tvarkymo ir statybų
Greta Anglijoje praleido 15 metų. Lietuvoje ji studijavo teisę, bet išvykusi užsidirbti, pradėjo nuo paprastų darbų – biurų valymo, vertimo lietuviams valstybinėse įstaigose, dokumentų tvarkymo. Vėliau – studijos Grinvičo universitete, tarptautinio verslo administravimo diplomas ir karjera amerikiečių kompanijoje, administruojančioje Londono dangoraižius.
„Anglijoje visai nesijaučiau emigrantė. Biure darbavausi šalia amerikiečių ir anglų, visada jaučiau jų pagarbą. Jie žavėjosi mūsų gebėjimu išmokti kalbą, baigti mokslus ir vadovauti komandoms“, – pasakoja Greta.
Darius Londone praleido beveik du dešimtmečius. Išvykęs 2002-aisiais, jis pradėjo nuo darbo, kurį dirbo ir Lietuvoje – statybų. Ilgainiui, per pusę metų pramokęs kalbėti angliškai, pradėjo kilti karjeros laiptais. Devynis metus dirbo fizinį darbą, vėliau ėmėsi vadovaujamo darbo. Prieš grįždamas į Lietuvą buvo projektų vadovas stambioje statybų įmonėje Londono centre.
„Tuomet norėjosi išbandyti kažką naujo. Nors Lietuvoje sekėsi gerai, jaunam žmogui reikėjo iššūkių“, –Londono laikotarpį prisimena Darius.
Jų bendras kelias prasidėjo 2020-aisiais susitikus Londone. Nors pažinojo vienas kitą jau seniai – jų vaikai lankė tą pačią mokyklą, gyveno tame pačiame rajone – tik po šešerių metų pertraukos susitikę pradėjo bendrauti. Pokalbiai, sportas, žinutės – viskas vedė į bendras svajones ir bendrą gyvenimą.
„Statybininkas ir verslo vadybininkė – puikus derinys. Ką aš sugalvoju, Darius įgyvendina“, – šypsosi Greta.
Grįžimas, kurio niekas nesitikėjo
Greta buvo pasižadėjusi niekada negrįžti į Lietuvą, nes ir Londone jai puikiai sekėsi. Tačiau Darius ją pakvietė apsilankyti Alytuje – mieste, kur gimė, kur viskas artima ir sava. „Tu Alytų įsimylėsi“, – sakė jis. Ir ji įsimylėjo.
„Nuėjau į darbą ir pasakiau, kad po dviejų savaičių išvažiuoju. Visiems buvo šokas – ir kolegoms, ir šeimai“, – prisimena Greta.
Darius sprendimą vadina spontanišku, bet drauge ir apgalvotu. „Supratau, kad gyvenimas Anglijoje man jau trukdo žengti į priekį. Norėjau viską pradėti iš naujo. Todėl, nors svečioje šalyje viskas buvo gerai, nusprendėme grįžti į Lietuvą“, – antrino jai Darius.
Svajonės atvedė į verslą
Greta ir Darius Surdokai metė viską, ką buvo sukūrę Londone – karjeras, patogų gyvenimą, net šeimos pritarimą – ir grįžo į Alytų. „Mama mėnesį nesikalbėjo su manimi“, – prisimena Greta. – „Sakė, kad nesuprantu, ką darau. Bet mums to reikėjo.“
Sugrįžę į Lietuvą Greta ir Darius apsigyveno Alytuje. „Iškart išėjome pasivaikščioti prie Nemuno. Prisėdus ant suoliuko kilo idėja, kad šitoje vietoje, kur nieko aplinkui nėra, atsirastų mūsų kavinė“, – pasakoja Greta.
Idėja netrukus tapo realybe. Taip Alytuje gimė jauki kavinė „Pasimatymas“.
Kavinė atsirado vietoje, kur nebuvo nei elektros, nei vandens, nei kanalizacijos. Tik pieva. Joje Darius pastatė pastatą, Greta pasirūpino interjeru ir įranga. Statybos truko vos du mėnesius, derinimai – pusmetį. „Esame puiki komanda tokiems projektams“, – sako jie.
Panaudojus santaupas ir padedant draugams ir šeimai pavyko apsieiti be banko paskolos. Rizika buvo didelė, tačiau ji tapo sėkmingu proveržiu. „Mes tokie žmonės – naktimis prisisvajojam, o ryte atsikėlę sakom: „Tai ką, darom!“, – pasakoja Greta.
„Pasimatymas“ – ypatingų pasimatymų vieta
Kavinė tapo ne tik verslu, bet ir, galima sakyti, socialiniu reiškiniu. „Pasimatymas“ – tai vieta, kur susitinka draugai, šeimos, mokytojai ir mokiniai. Vyksta muzikos vakarai, šokiai po ąžuolais, o atmosfera primena jaukų vakarėlį gamtos apsuptyje.
Kavinė tapo tarsi oazė, kur kiekvienas gali rasti tai, ko jam reikia. Šeimininkai stengiasi pasitikti kiekvieną svečią, pakalbinti. „Atvyksta svečių ir iš kitų miestų, prie tilto neretai stoja ir turistų autobusai, pavyzdžiui, iš Lenkijos ar Latvijos“, – sako Greta.
Pasak jos, čia mielai užsuka ir į Lietuvą sugrįžtantys emigrantai – jiems smalsu pasikalbėti, pasidalyti patirtimis, pasiklausinėti, kaip sekėsi prisitaikyti. „Būtent dėl to ši vieta ir yra ypatinga – nes mes patys čia esame. Samdyti darbuotojai neturėtų laiko ilgesniems pabendravimams“, – įsitikinusi Greta.
Bendruomenės scena ir jaunimo vasara
Šią vasarą „Pasimatymo“ komandoje dirbo net 10 žmonių, iš jų – septyni paaugliai. Gretos sūnus Nojus pasiguodė, kad niekas nenori priimti jaunimo dirbti, tad tėvai nusprendė suteikti galimybę. „Žmonės mus patys atranda – ir darbuotojai, ir atlikėjai“, – pasakoja Greta.
Kavinė tapo scena Alytaus muzikos mokyklos vaikams, o vietiniai atlikėjai čia rado savo klausytojus. „Stengiamės populiarinti vietinius talentus“, – sako šeimininkai.
Legendinis mėsainis ir „ta neskani kava“
„Pasimatymo“ pažiba – jautienos mėsainis, kurį Darius gamina pats. Mėsa – tik šviežia, iš jautienos augintojų, padažas – pagal slaptą receptą. „Viskas pagaminta su meile“, – šypsosi Greta. Darius net pradėjo lankyti kulinarijos kursus Vilniuje – galbūt tai jo naujas pašaukimas?
Pyragai – iš šeimos kepyklėlės Vilniuje, o kavos meniu puikuojasi intriguojantis pavadinimas „ta neskani kava“. Tai – atsakas į feisbuko komentarą, kuris netyčia tapo puikia reklama. „Po tos dienos sulaukėme antplūdžio“, – juokiasi Greta.
Svajonės, kurios nesibaigia
Nepaisant prasto oro, pirmoji vasara buvo sėkminga. Greta tiki, kad kai kavinė švęs pirmąjį gimtadienį, investicijos jau bus atsipirkusios. „Sėkmės paslaptis ta, kad nepaleidžiame savo svajonių ir stengiamės jas įgyvendinti.“
O svajonių – dar daug. „Jei viskas pavyks, papasakosime daugiau istorijų. Bet tik tada, kai jos išsipildys“, – šypsosi Greta.