Užaugina daugiau nei visi žvejai verslininkai kartu sudėjus
Važiuojant keliu Kaunas-Alytus, ties Išlaužu matyti tyvuliuojantys tvenkiniai. 1965 m. įkurtos „Išlaužo žuvys“ – vienas didžiausių žuvininkystės ūkių Lietuvoje, čia dirba daugiau nei 50 darbuotojų. „Turime vieną žuvininkę, kuri pas mus dirba nuo pat ūkio įkūrimo pradžios. Ji turi neįkainojamą žinių bagažą“, – džiaugiasi „Išlaužo žuvys“ direktorius Darius Svirskis.
Sukauptos žinios ir patirtis akvakultūroje – aukso vertės, nes šiame versle rizika –kasdienė palydovė. Ilgametis ūkio darbuotojas Juozas Antanavičius pabrėžia, kad dėl vienos klaidos tvenkinyje galima pražudyti 100 t planuotos produkcijos.
„Viso to gali nelikti, jei bus parinktas per didelis pašarų kiekis, neatsižvelgta į deguonies rodmenis vandenyje, orų prognozes. Visas tvenkinys gali pražūti per valandą. Kylant saulei deguonį „suvalgo“ dumbliai, o, deguonies kiekiui drastiškai sumažėjus, žuvis neturi šansų išgyventi. Vanduo šiltas, bakterijos dauginasi greitai, todėl kiekvieną savo žingsnį privalome sverti labai atsargiai“, – apie klaidas, galinčias nurašyti kelių metų darbus į nuostolius, pasakoja patyręs žuvininkas.
Pagrindinis duonos nešėjas – karpis
Didelių klaidų kol kas išvengti pavyksta, o pats ūkis dirba pelningai. Tačiau D.Svirskis prisimena, kad jam 2003 m. prisijungus prie „Išlaužo žuvų“ ir tapus vienu bendrasavininkių, teko pasukti galvą, kaip išbristi iš skolų. Anuomet bendrovė turėjo didesnį nei milijono litų įsiskolinimą. Iš duobės išlipti pavyko, o dabar metinės pajamos siekia 2–3 mln. Eur.
„Čia atėjau iš „Raseinių žuvininkystės“, man ten pritrūko veiklos. Norėjau labai daug veikti, o dabar turiu tiek darbo – tik spėk vyniotis“, – juokiasi pašnekovas.
„Išlaužo žuvys“ savo veiklą vysto keliomis kryptimis: augina žuvį, ją perdirba, rūko, pardavinėja mailių įžuvinimui, užsiima rekreacine žvejyba.
Tačiau pagrindinis duonos nešėjas – žuvies auginimas ir jos perdirbimas. Daugiausia čia auginama karpių, po jų rikiuojasi plačiakakčiai, amūrai. Tvenkiniuose auginami ir šamai, lydekos, starkiai, lynai, ešeriai ir kitos. Viso – 17 rūšių, prekybai tiekia 11.
45 tvenkiniuose užauginama maždaug trečdalis visos šalies gėlavandenės žuvies. „Per metus prekinės žuvies patiekiame maždaug 1 tūkst. t. Maždaug tiek, kiek visoje Lietuvoje žvejai verslininkai oficialiai žuvų pagauna Kuršių mariose, ežeruose ir upėse. Be to, dar turime iki 500 t nebaigtos gamybos žuvies“, – vardija D.Svirskis.
Klientai savo pageidavimais vis dar nustebina
Tvenkiniuose žuvis gaudoma kiekvieną dieną, o „derlius“ imamas rudenį. Daugiausia žuvies realizuojama Lietuvoje, tačiau rudenį atsiranda užklausos iš Lenkijos, Latvijos.
„Lenkai turi labai seną tradiciją ant Kalėdų ar Kūčių stalo dėti karpį. <...> Lenkija yra didžiulė rinka, bet eksportas į ją – sudėtingas. Lenkai pradeda žuvies dairytis spalį, tačiau būna, kad jie susiranda jos pigiau. Dažniausiai perka iš Ukrainos. Ukrainiečiai turi didžiulius tvenkinius, savo gūdus, kurie nepalyginamai pigesni. Rezultatas toks, kad lenkai mieliau perka ukrainietišką žuvį“,– apie aršią konkurenciją rinkoje užsimena „Išlaužo žuvų“ darbuotojas J.Antanavičius.
Prieš didžiąsias metų šventes žuvų pardavimai išauga ne procentais, o kartais, tačiau klientai patyrusius augintojus iki šiol moka nustebinti. Pavyzdžiui, būna, kad švenčių stalui prašo parduoti išskirtinai žvynuotą karpį. Tačiau jų tvenkiniuose plaukioja „Šilavoto karpio“ palikuonys, o jos žvynų beveik neturi. Tokiam norui išpildyti reikėtų pakeisti tvenkiniuose auginamų karpių liniją ir visa tai truktų 3 metus.
„Pirmiausia turi įvykti nerštas. Žuvis per pirmus metus pasiekia 100 g, antra vasarą – 500 g, o tik trečią vasarą ji pasiekia prekinį 2 kg svorį. Šaltam rūkymui skirtą žuvį reikia auginti 5–6 metus, nes šalto rūkymo metu reikia, kad žuvis turėtų savyje nemažai riebalų“, – paaiškina J.Antanavičius.
Paklausus, ar patys žuvų augintojai valgo savo žuvį, D.Svirskis neslepia, kad jo mėgstamiausias – plačiakaktis. Nors čia auginami baltieji, margieji ir jų hibridai plačiakakčiai, Darius labiausiai mėgstantis jų hibridą. „Jis sukaupia daugiausia Omega 3. Atlikome tyrimus ir įsitikinome, kad būtent šios žuvies Omega 3 yra prilyginamas aukščiausios kokybės žuvų taukams“, – priduria jis.
Pajūrio žuvų rūkyklose – ne tai, ko daugelis tikisi
Nors žuvininkai savo žuvį giria, kartais iš skeptikų pasigirsta kalbų, kad akvakultūros žuvys šeriamos kombinuotu pašaru ir tai esą nenatūralu, žuvys neva dėl to prastesnės kokybės. Išgirdęs tokias kalbas J.Antanavičius nedaugžodžiauja: tai – melagienos.
„Nuvažiavę į Palangą ar Nidą žmonės galvoja, kad nusipirks vietinę rūkytą žuvį kaip prieš 20 metų. Deja, dabar jau viskas kitaip. Gal tik karšį gali gauti vietoje sužvejotą. Dauguma rūkytojų vežasi šaldytą žuvį iš Lenkijos. Starkis, kuris turėtų būti Kuršių marių pažiba, tikėčiau, atvažiuoja iš Kazachstano“, – atvirai kalba J.Antanavičius.
D.Svirskis svarsto, kad tiek, kiek perpardavinėtojai atveža žuvies iš Kazachstano, ši šalis net nepajėgi užauginti. Jis įtaria, kad baltarusiška žuvis gali būti „pakrikštyta“ kaip kazachiška. O tai, pasak žuvų augintojo, stipriai iškreipia rinką. Nemažas šaukštas deguto yra ir jūroje vykstanti šešėlinė verslinė žvejyba.
„Palangos, Nidos rūkyklose karšiai būna su ikrais, todėl aišku, kad ji atkeliavo šaldyta. <...> Šaldyta žuvis savo maža kaina nukonkuruoja mūsų akvakultūros produkciją. Nežinia, kokio senumo ta šaldyta žuvis. Būna, kad rūko ir šaldytus vaivorykštinius upėtakius. Šioje netvarkoje sunku konkuruoti. Be to, jūrose baigiasi žuvys, baigiasi gėlavandeninė verslinė žvejyba, bet vyksta piratinė žvejyba, dėl kurios atkeliauja daug jūros ešerių, skumbrių. Be abejo, šios jūrinės žuvys išnyks“, – verslo užkulisiais dalijasi D.Svirskis.
Per dieną perdirba iki 2 t žuvies
Nors dažnai sakoma, kad galima užsidirbti daugiau parduodant ne sugautą žuvį, o perdirbtą produktą, D.Svirskis atviras: tai – iliuzija.
„Mes patys pirmieji iš visų Lietuvos akvakultūros ūkių atidarėme perdirbimo ir kulinarijos cechą, įsteigėme parduotuvę. Labai didelių iliuzijų neturėjome. Planavome per dieną perdirbti nuo 0,5 iki 2 t žuvies. Bet daugiau išsiplėsti nepavyko. Perdirbimui reikia labai daug rankų.
Kalbant apie logistiką į didžiuosius prekybos tinklus – labai sudėtinga. Mes žuvį skrodžiame, kitą dieną ji atvyksta į parduotuvę, o dar kitą dieną ją jau duoda pirkėjui. Karpiui tai – per ilgas terminas. Tik lašiša gali turėti vos ne 29 „garantinį“ laikotarpį“, – aiškino „Išlaužo žuvų“ vadovas.
Kelio remontas atidėjo planus atidaryti restoraną
D.Svirskis šalia savo firminės parduotuvės Išlauže norėtų atidaryti ir žuvies restoraną. Tačiau jį stabdo būsimas kelio Kaunas-Alytus remontas. Jo restoranas būtų čia pat kelio.
O pasiūlyti žuvų mėgėjams jis tikrai turėtų ką. Jo virtuvėje darbuojasi šefas iš Libano, kuriam suteikta visiška laisvė eksperimentuoti.
Jaunasis šefas puikiai kalba lietuviškai ir nešdamas įvairius patiekalus degustacijai patikina, kad dažnai restoranuose tiekiama jūrinė žuvis, tačiau ne prastesnius patiekalus galima pagaminti iš akvakultūroje užaugusios žuvies. „Tik kiti šefai jos nemoka tinkamai paruošti. O aš čia jau labai daug išmokau“, – pabrėžia jis.
Nuostoliai dėl kormoranų – iki 2 mln. Eur per metus
Pasiteiravus, su kokiais didžiausiais gamtos iššūkiais susiduria ūkis, Juozas ilgai negalvoja ir tepasako vieną žodį – kormoranai. Šie paukščiai, pasak jo, gali padaryti daug žalos, nes jie sulesa daug žuvies, dalį – sužaloja, kitoms įvaro stresą. Jos netgi ima slėptis, nesimaitina, todėl neaugina ir svorio. Žuvų augintojai skaičiuoja, kad jei ūkis nesisaugotų, kormoranai gali pražudyti net iki 80 proc. produkcijos.
„Mūsų metinė apyvarta yra 2–3 mln. Eur. Jei mums neleistų nuo šių paukščių gintis, nuostoliai siektų maždaug 2 mln. Eur. Be to, kormoranai perneša ligas ir parazitus iš kitų tvenkinių. Mes anksčiau auginome ir peledes, sykus, bet nebegalime jų auginti tik dėl kormoranų. Jie visas pelagines žuvis išgaudo“, – apgailestauja Darius.
Žalos padaro ir brakonieriai, kuriuos žuvininkai aptikę visuomet kviečia policiją. Tiesa, pastarųjų nors ir mažiau, tačiau vis dar pasitaiko. „Gaila, kad dalies žmonių mentalitetas vis dar liko sovietiniame kiaute“, – apgailestauja J.Antanavičius.