Ji konferencijoje skaitė pranešimą „Moteris vizionierė ir verslas“, kuriame akcentavo moters galios realizavimą per gebėjimą kurti struktūras, moters lyderystę ne kaip tapatybės dalį, bet kaip veikimo formą.
– Verslą pradėjote labai jauna. Ar šiandien jaučiate, kad ši ankstyva patirtis suformavo jūsų lyderystės „DNR“?
Niekada savęs rimtai neanalizavau per lyderystės prizmę. Vertinu savo gyvenimą per įvykių eigą, jų prasmę, bet negalvoju apie tai, ar esu lyderė, kaip ir kada ja tapau.
Daug svarbiau man yra veikimas ir bendrystė. Vertinu buvimą su žmonėmis, kurie mane supranta, manimi pasitiki. Su jais galiu kurti kažką prasmingo. Man svarbu, kad tie, kurie eina su manimi, jaustų: „Mes tai darome kartu ir tikime, kad Gabija žino, kur einame.“
Anksti netekau tėčio, o po jo netekties atsakomybės šeimoje gerokai padaugėjo. Tačiau ir tada nesusimąsčiau, kad „štai dabar tampu lydere“. Kažkam reikėjo imtis iniciatyvos, ir man tuo metu tai atrodė savaime suprantama. Mama dažnai kartodavo: „Akys – baisininkės, rankos – darbininkės.“ Tai reiškė: mažiau bijoti, daugiau daryti. Su tokia nuostata užaugau.
Ar dėl to tapau atspari sunkumams, stipresnė? Manau, kad tikrai taip, tačiau kai kuriose situacijose esu jautri, galiu stipriai išgyventi. Bet ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek žinau: su viskuo reikės susitvarkyti. Kartais paverki, pasiskundi, bet paskui atsistoji ir eini į priekį.
– Atrodo, jog jums teko anksti suaugti?
Subrendau anksčiau nei mano bendraamžiai. Gana anksti atradau savyje didelį energijos ir idėjų potencialą. Aplinka taip pat skatino veikti – Nepriklausomybės pradžia atnešė naujas galimybes, o aš su savo jaunatviška energija į tai labai organiškai įsiliejau. Tikrai nesigailiu, kad daug ką išbandžiau ankstyvame amžiuje.
Gal net atvirkščiai – geriau anksti susikurti socialinį ir finansinį kapitalą, o vėliau leisti sau truputį laisviau pagyventi. Nes iš tiesų, jei iki kokių 35 metų vis dar esi užstrigęs paauglystėje ir savo kelio paieškose, kada sukaupsi patirties ir sukursi gerbūvį? Tai, kad anksti praėjau verslo kūrimo etapus, šiandien man leidžia kiek laisviau žiūrėti į daugelį dalykų.
Džiaugiuosi, kad mano požiūryje į gyvenimą yra ir vaikiškumo, ir žaismingumo, ir tam tikro naivumo. Patirtis ir nueitas kelias leidžia būti tuo „protingu vaiku“ – su patirtimi ir atsakomybe, bet neprarandant lengvumo.
– Jūsų asmenyje labai ryškus veikimo, iniciatyvumo variklis. Iš kur atsiranda idėjos ir tas nesibaigiantis kūrybinis laukas?
Man atrodo, kad tai iš dalies užkoduota, paveldėta. Tėčio mama, mano močiutė, buvo labai stipri moteris: karo metai, trys vaikai, jokio finansinio saugumo, ir ji viską susitvarkė. Man atrodo, kad mūsų šeimos „išgyvenimo kodas“ perduodamas per moterų liniją.
Iš močiutės, man regis, paveldėjau polinkį strateguoti. Kaip ji suplanuodavo, taip ir būdavo. Man taip pat patinka „sumąstyti dalykus“ – ne tik atskiras idėjas, bet ir sugalvoti visą schemą, kaip kažką prasmingo įgyvendinti.
Mano kūryba prasideda nuo tylos – tai erdvė, kurioje galiu girdėti save. O impulsai ateina nuolatos: vienas sakinys paskaitoje, viena mintis konferencijoje, ir aš jau matau visą paveikslą, kur tai gali nuvesti.
– Ar jus kada nors stabdė tai, kad esate moteris? Karjeroje, idėjų įgyvendinime, einant į „vyriškas“ erdves?
Ne. Buvimas moterimi man niekada netrukdė. Galbūt todėl, kad man neteko „įsilieti“ į jau sukurtas, griežtai hierarchines organizacijas, kuriose būtų stipriai įsišakniję lyties stereotipai.
Aš pati kūriau aplinką ir struktūras, kuriose dirbu – verslo projektus, klubus, iniciatyvas. Pamenu, pirmąjį ekonomistų klubą Klaipėdoje įkūriau būdama vos 18 metų.
Apie tai kalbėjau ir konferencijoje, pabrėždama, kad kai moterys pačios kuria struktūras, jos gali kur kas efektyviau įgyvendinti idėjas ir jas skleisti. Šiuolaikinis verslas nebėra tik pinigų generavimo mechanizmas. Tai erdvė prasmingiems pokyčiams, kultūrinėms, socialinėms ir transformacinėms iniciatyvoms. Moteris čia nebėra išimtis ar retas atvejis – ji tampa viena pagrindinių pokyčio iniciatorių.
Esu įsitikinusi, kad ateities verslo modeliai judės link socialinės, kultūrinės ir aplinkosauginės vertės, matuojamos platesniais rodikliais. Ir būtent čia atsiveria erdvė naujai lyderystei.
– Kaip šiame kontekste atsiskleidžia moters vizionierės vaidmuo?
Moteris vizionierė geba jungti sritis, žmones ir prasmes. Jos branduolys – intuicija: gebėjimas anksti pajusti kryptis, tendencijas ir pokyčius, dar prieš jiems tampant akivaizdžiais.
Vizionierė yra tarsi jungčių architektė, sujungianti racionalumą ir intuiciją, struktūrą ir prasmę, kultūrą ir ekonomiką. Moterų lyderystė šiandien vis labiau matoma ne kaip tapatybės dalis ar pareigos, bet kaip jos veikimo modus operandi, kūrybinė realybės formavimo galia.
Ir kartu tikiu, kad tikroji lyderystė slypi ne lyčių priešpriešoje, o sąveikoje. Vyrų ir moterų lyderystės modeliai papildo vienas kitą. Ši sinergija yra brandžiausia lyderystės forma.
– Konferencijoje kalbėjote apie moterų ir vyrų lyderystės modelių skirtumus. Kokie jie?
Vyrų lyderystė dažniau siejama su konkurencija, siekiu užimti aukštą poziciją organizacijos struktūroje. Vyro veikla gali būti pamatuojama aiškiais, kiekybiniais kriterijais, jam rūpi jo statusas, užimamos pareigos.
Moterų lyderystė yra labiau procesinė. Moterys kuria jungtis, prasmingus santykius ir kultūrinę ar socialinę vertę. Tai lyderystė, kuri nėra konkrečiai nukreipta į aukštų pozicijų užėmimą, bet nuosekli veikla iš tiesų keičia realybę.
Šie modeliai nėra priešingi. Jie yra dvi galios pusės, kurios kartu kuria darnesnę, brandesnę lyderystę.
– Konferencijoje moterų lyderystė buvo nagrinėjama ir per istorinę prizmę. Kodėl, jūsų manymu, tai svarbu?
Per dažnai moterų lyderystę vertiname tik per šiandienos diskusijų prizmę – moterų atstovavimo kvotas, stiklines lubas ar patiriamą diskriminaciją dėl lyties.
Tačiau ne mažiau svarbu matyti istorinį kontekstą ir suprasti, kokį ilgą kelią moterys nuėjo, kol įgijo dabartines teises ir galimybes. Suvokus šią evoliuciją, aiškiau galima pajusti ir asmeninę galią. Kartu kyla klausimas – ar išnaudojame savo potencialą?
Moterų teisės neturi likti vien gražiomis frazėmis; jos turi virsti realiais pasirinkimais ir veiksmais. Tokios konferencijos gali tapti stipriu impulsu moterims pamatyti savo galią ir skatina žengti pirmyn.
– Ar dalyvaujate moterų organizacijose, palaikote moterų tinklus?
Taip, esu asociacijos „Lyderė“ narė. Tačiau neturiu poreikio būti tik moterų erdvėje. Man svarbiau žmonės, kurie mąsto panašiai, nori veikti, kurti, įgyvendinti idėjas nepriklausomai nuo lyties.
Mokslinė konferencija, kurią 2025 m. lapkričio 28 d. LNM Istorijų namuose surengė KSU, buvo transliuojama „YouTube“ platformoje.
Su Gabija Skučaite kalbėjo Eglė Kudzmanienė