Telšiškių klientų sąraše – pasauliniai verslo gigantai: „Esame mažiausia įmonė su didžiausiais klientais“

Klientų sąraše – nemažai lietuviams žinomų pasaulinių prekės ženklų

„Ne mes į užsienį išvažiavome, o čia atsivežėme užsienį“, – nuotaikingai pokalbį pradeda „Sell grafika“ direktorė ir bendrasavininkė Edita.

Jos minimas užsienis – švedų kompanijos, kurios jau beveik du dešimtmečius bendradarbiauja su Telšiuose įsikūrusia įmone. Švedai yra ne tik jų klientai, bet šioje šalyje veikia ir įmonė „Tertzia“, kuri yra viena iš „Sell grafika“ dalininkų. 

„Užsiimame įvairiais spaudos projektais, pradedant vizitine kortele, baigiant – lauko stendais. 95 proc. klientų yra Švedijoje, ten pat ir mūsų motininė įmonė. Mes esame mažų įmonių grupė – Lietuvoje turime tris padalinius. Projektų vadovai įsikūrę Telšiuose, Klaipėdoje veikia dizaino studija „Intergrafika“, o gamyba, logistika užsiima „After print“, – dėsto E.Lemežienė.

Editos vyras Saulius, dirbantis projektų vadovu, sako, kad „Sell grafika“ dirba viso labo keturi darbuotojai: „Mūsų partneris Švedijoje juokiasi, kad mes esame mažiausia įmonė su didžiausiais klientais.“

Ir iš tiesų 18 metų veikiančios įmonės klientų sąraše – solidūs įmonių vardai. Tiesa, jų garsiai pašnekovai įvardinti negali – saisto konfidencialumo sutartys.

Tačiau jie užsimena, kad tarp didesnių reklamos užsakovų yra didelis švedų maisto prekių tinklas, stambi padangų gamintoja ir baldų gamybos milžinė.

„Galime kalbėti apie vyrų drabužių tinklą Švedijoje „Brothers“. Jie turi 40 parduotuvių, pagal keturis sezonus daro reklamines kampanijas, gaminame jiems plakatus. Taip pat dirbame su optikos bendrove. Bendradarbiaujame ir su didele švedų valdiška įmone, prekiaujančia alkoholiu“, – vardija S.Lemežis.

Anot įmonės projekto vadovo, jų tikslinė auditorija – parduotuvių tinklai, turintys daug parduotuvių. „Jie nori didelių užsakymų, pradedant spauda, gamyba, pakavimu ir pristatymu į visas parduotuves. Mes visa tai suteikiame. Turime suvaldyti visus procesus. <...> Mes esame kaip vorai viduryje voratinklio – tampome visas projektų virveles“, – smulkiau savo verslo modelį aiškina jis.

Edita ir Saulius džiaugiasi, kad su skandinavais dirbti nesudėtinga, tačiau neneigia, kad specifikos yra. Klientai iš Skandinavijos itin reiklūs kokybei: atvykę į Lietuvą švedai tikrina, ar „Sell grafika“ turi reikalingus sertifikatus, kalbina ir įmonių darbuotojus.

„Jie klausia, ar gauni algalapį, kokią algą gauni, kaip jautiesi darbe, ar yra dėžutė skundams sumesti. <...> Mums, kaip tokiai mažai įmonei, atrodo neįprasta, bet viskam esame pasiruošę, turime storą segtuvą su visais dokumentais, kasmet juos atnaujiname“, – patikina Saulius.

Projektų vadovas atvirauja, kad darbo su sertifikatais ir kita dokumentacija tiek daug, kad vien tam ieško naujo darbuotojo. „Ieškome dar vieno žmogaus, kuris sužiūrėtų visus sertifikatus, nes su popierizmu daug darbo“, – pabrėžia Saulius.

Nors įprastai darbuotojus telšiškiai rasdavo nesunkiai, šį kartą naujo kolegos ieškos per įdarbinimo agentūrą. „Svarbu, kad kandidatas mokėtų angliškai ir nebūtų susipykęs su matematika“, – šypteli E.Lemežienė.

Verslininkai prisimena prieš 7 metus kuriozu virtusią darbuotojo paiešką ir tikisi, kad šįkart seksis geriau:

„Ateina pas mus 18 metų vaikinukas su tėčiu. Jis man aiškina, kad mes dirbame su švedais, todėl jis norėtų gauti 3,5 tūkst. eurų algą „į rankas“. Paklausiau, ką jis gali pasiūlyti mums už tokius pinigus. Jis tepasakė, kad moka anglų kalbą“.

Šių metų rugsėjį vidutinis bruto darbo užmokestis „Sell grafika“ įmonėje siekė 2 625 eurus. Edita tvirtina norinti darbuotojams mokėti daugiau, bet norus varžo finansai. 

„Mums keli metai po pandemijos buvo baisūs. Vienais metais fiksavome 14 tūkst. eurų nuostolį, kitais – 19 tūkst. eurų minusą turėjome. Buvome tiek diržus įsiveržę… Gerai, kad iš anksčiau riebalų turėjome. Buvo žiauru“, – prisimena S.Lemežis.

Pasak Sauliaus, spaudos ir reklamos rinka labai konkurencinga, o marža – maža. Pats juodžiausias periodas bendrovei buvo COVID-19 pandemija. Bankrutavo du jų užsakovai, jie nesumokėjo ir už pagamintą reklamą. Pusmetį Saulius ir Edita nemokėjo sau algos, kad galėtų išlaikyti darbuotojus.

„Po pandemijos sėkmingai pora metų „varėme į minusą“. Tik dabar pamažu atsigaunam. Įsivaizduokite, viena švedų įmonė bankrutavo, tada ją nupirko kita, reorganizavosi. Toliau dirbome su ja, bet ir vėl ji bankrutavo, vėl nunešė vieną mūsų kampaniją... Dabar jau trečią kartą dirbame su šia bendrove, bet jau dabar pinigus imame į priekį“, – net ir kalbėdamas apie tūkstantinius nuostolius pozityvumo nepraranda S.Lemežis.

Beveik du dešimtmečius dirbę su švedais, Edita su Saulium kiek anksčiau apsisprendė ieškoti klientų ir kitose šalyse. Tačiau bandymai užkariauti stambias kompanijas – baigėsi nesėkme.

„Viską patyrėme savo kailiu. Samdėme nemažai pardavimų vadybininkų Švedijoje. Visa tai nepasiteisino. Gauti gerą klientą, gauti pirmą užsakymą trunka bent 3–4 metus. Be to, gali būti, kad gausi testinį užsakymą, o paskui vėl nieko nebegausi.

Pastebėjome, kad mus panaudoja kaip įrankį nusimušti kainą. Įmonėms yra paprasčiau likti su senais partneriais, jie yra susidraugavę, vieni kitus žino ir galiausiai senieji tiekėjai įmonei sutinka padaryti užsakymą už tokią pačią kainą, kurią siūlėme mes. Čia turi pasiūlyti arba labai mandrą medžiagą, pagaminti daug greičiau arba viską daryti daug pigiau. Prieiti prie kliento – labai sudėtinga“, – verslo užkulisiais dalijasi S.Lemežis.

Kalbėdami apie artėjantį šventinį sezoną, Edita ir Saulius vienbalsiai tvirtina, kad prekybos tinklai išpardavimų reklamai skirtą biudžetą vis labiau karpo. 

„Anksčiau prasidėjus kalėdiniams išpardavimams, kiekvienais metais reikėjo vis naujų dizainų. Dabar jie pasigamina storesnius kartotinius ženklus, pasibaigus išpardavimui – padeda į sandėliuką, o kitąmet – vėl ištraukia.

Manau, kad tai daroma dėl taupumo, nes Švedijai labai kirto COVID-19 pandemija. Nors ten tokių griežtų apribojimų kaip Lietuvoje nebuvo, patys žmonės nėjo į parduotuves, jie buvo labai socialiai atsakingi, nenorėjo sirgti ir kitų užkrėsti. Įsigalėjus elektroninei prekybai, nemažai verslų bankrutavo. Tik dabar švedai po truputį atsigauna“, – pastebi S.Lemežis.

Be to, jie mato ir daugiau pokyčių: kinta ir visa reklamos rinka. Didelės dalies klientų žvilgsnis vis labiau krypsta į ekologiją. Dėl to tenka dairytis naujų tiekėjų, siūlančių tvaresnes alternatyvas polivinilchloridui, paprasčiau – PVC plastikui.

Telšiuose veikiančios įmonės bendrasavininkai atidžiai seka ir kas vyksta Lietuvos politinėje padangėje. Saulius sako, kad išaugęs pelno mokestis jų bendrovei bent kol kas nebaisus. Grynasis pelnas pernai tesiekė 192 eurus.

„Susimokėti vienu procentu daugiau nuo kelių šimtų eurų – didelio skirtumo nėra. Aišku, kai reikalai pajudės į gerą pusę – pajusime didesnį pelno mokestį. <...> Daugiau reikalų bus su mūsų dukterinėmis įmonėmis, pavyzdžiui, su įmone Klaipėdoje, kuri gamina spaudą. Reiks atnaujinti įrangą, reikės investicijų“, – dėsto S.Lemežis.

Edita ir Saulius neslepia ambicijos toliau auginti įmonę:

„Dalyvaujame konkursuose, esame apsikasę, vakarojame darbe kovodami dėl kitų metų didžiųjų užsakymų. Norime augti ir dedame visas pastangas, kad tai pasiektume .<...> Nusibodo dirbti į minusą, norime plėstis, turime klientų bazę ir iš jų bandome atsiriekti dar didesnę dalį.“