„Iki Lietuva“ generalinė direktorė N.Kvietkauskaitė įsitikinusi, jog vienoje didžiausių Lietuvos įmonių puikių rezultatų jai padeda pasiekti tai, kad ji – gera vadybininkė.
„Man patinka mažmeninė prekyba maisto produktais – tai prasmingas verslas.
Pasaulį ištikusios koronaviruso pandemijos laikotarpis padėjo suvokti, kokią svarbią misiją mes atliekame, – esame Lietuvos maitintojai ir turime bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai turėtų kur įsigyti maisto produktų net ir krizių laikotarpiais. Įmonės dydis suteikia kompleksiškumo, ir tai man patinka“, – kalbėjo vadovė.
Susiję straipsniai
Vilniaus universitete (VU) lietuvių kalbą ir literatūrą baigusią, kelerius metus mokytoja dirbusią moterį karjeros kelias nuvedė į verslą. Nors niekada neturėjo karjeros plano, tai, kad atsidūrė versle, ji vadina sėkme.
„Man tikrai pasisekė, kad 2000-aisiais, kai Lietuvoje tik formavosi organizuota mažmeninės prekybos rinka, atsidūriau mažmeninėje prekyboje maisto produktais. Tai buvo atradimų, klaidų, nuolatinio mokymosi ir iššūkių laikotarpis, o tuo metu įgyta patirtis man buvo ypač svarbi.
Man visada kur kas svarbiau už pareigas buvo darbo turinys – ar tai, ką darau, yra svarbu, ar galiu daryti reikšmingą pokytį. Jaučiuosi lydima sėkmės, kai galiu aiškiai įvardyti, ką aš asmeniškai nuveikiau savo darbe ir kaip organizacija pasikeitė į gera, kol aš joje dirbau“, – kalbėjo INSEAD verslo mokyklos alumnė N.Kvietkauskaitė, taip pat baigusi ir VU Verslo mokyklą, mažmeninės prekybos analizės kursus Oksfordo universitete.
Į prekybos tinklą atėjusi dirbti Nijolė jau po pusmečio gavo žinutę, kad IKI susijungs su kita didele mažmeninės prekybos kompanija. Vadovė suprato, kad turės atsisveikinti, – ne tik kaip darbuotoja, bet ir su prekės ženklu, kuris išnyks, nebeliks įmonės istorijos ir jos patirties.
„Vis dėlto susijungimas neįvyko – šiandien vis dar turime vieną populiariausių prekės ženklų, didžiausią 250 parduotuvių tinklą Lietuvoje su čia dirbančiais daugiau nei 5600 darbuotojų.
Turime vieną geriausių lojalumo programų, esame geriausias darbdavys ketvirtus metus iš eilės ir džiaugiamės beveik 600 darbuotojų per metus, išėjusių savo jėgas išbandyti kitur ir grįžusių į įmonę. Tai mums – didžiulis komplimentas“, – pasakojo N.Kvietkauskaitė.
– Nijole, verslo sėkmė dažniausiai vertinama skaičiais – pelnu, nuostoliais. O jei nebūtų skaičių, ką vertinate labiausiai, kuo didžiuojatės šiandien? Kaip priimate sudėtingus, nepopuliarius sprendimus – ar vis dėlto vadovaujatės daugiau skaičiavimais, ar intuicija?
– Šiandien labiausiai didžiuojuosi, kaip IKI pasikeitė per tuos metus, kai vadovauju įmonei, – ir ne tik verslo rezultatais, bet ir įmonės kultūra.
Tas kultūrinis pokytis labiausiai, matyt, ir džiugina – turime puikią, darbščią, smagią komandą, su kuria gali eiti į ugnį ir į vandenį. Tuo labai džiaugiuosi. Esame demokratiški, energingi, jaunatviški ir inovatyvūs – su komanda tai ir padarėme.
Sprendimus priimu tiek remdamasi duomenimis, tiek intuicija. Vadovaujuosi principu, kad ieškant geriausio varianto padarytas sprendimas yra geriau nei paralyžius.
Darydama sudėtingus sprendimus visada vertinu rizikas ir stengiuosi turėti planą, kaip jas valdysime.
– Kaip apibūdintumėte savo, kaip lyderės, stilių – ar čia reikalingos savybės keitėsi bėgant metams, su patirtimi?
– Nežinau, ar turiu kokį nors specifinį stilių, bet mano lyderystė neabejotinai bėgant metams keitėsi. Man patinka dirbti su protingesniais už save – ši dalis nekinta. Manau, kad svarbiausias vadovo darbas yra formuoti komandą ir padėti jai atsiskleisti savo geriausioje versijoje.
Bendraujant vertinu tiesumą – frazė „sakyk, kaip yra“ man yra svarbi. Noriu ir siekiu, kad komanda sirgtų už rezultatą taip pat kaip ir aš. Man atrodo, kad tapau gerokai atlaidesnė, – čia tiems kolegoms, kurie vis dar mano, jog aš reikli! (Juokiasi.)
Nepaprastai vertinu gerą humoro jausmą – man pasisekė, nes nėra dienos, kad darbe nerastume dėl ko smagiai pasijuokti.
– Ar jums teko susidurti su stereotipais ar išankstinėmis nuostatomis dėl to, kad esate vadovė moteris? Kaip į juos reaguojate? Ar manote, kad moterys vadovės į verslą atneša kitokią kultūrą?
– Žinoma. Esu girdėjusi: „Jau boba tai man nevadovaus“, „Jūs, moterys, tai tik kad darbščios“ – suprask, kad proto ne kažkiek.
Manęs tai nežeidžia, aš visada žinojau, kad man svarbiausia, jog būčiau taikoje su savimi. Kai tai turi, išoriniai vertinimai nelabai veikia. Nors yra buvę, kai tokie ar panašūs pareiškimai įpildavo degalų į ugnį ir norėdavosi sakančiajam nušluostyti nosį.
Vis dėlto manau, kad asmenybė ir vertybės lemia daugiau nei vadovo lytis, – esu meritokratijos šalininkė. Taip pat fokusuojuosi į tai, kokį pokytį lyčių lygybės klausimu aš galiu padaryti pati. Todėl labai palaikau moteris vadoves ir, kai tik galiu, stengiuosi atidaryti joms duris, kad pasiektume lyčių pusiausvyrą.
– Ar jūs pati – generalinė direktorė – esate dažna viešnia parduotuvėse, ar pačiai tenka gilintis į darbuotojų, pardavėjų rūpesčius ir džiaugsmus?
– Esame arti vienas kito – šiandien labai džiaugiuosi, kad turime pokalbių grupę, kurioje – didelė dalis savanoriškai prisijungusių įmonės darbuotojų.
Čia matau visų – nuo parduotuvių, sandėlių darbuotojų iki aukščiausių vadovų – džiaugsmus ir rūpesčius, čia problemas sprendžiame jų neatidėliodami.
Turime tradiciją, kad dukart per metus mes – visi vadovai – patys einame į parduotuves ir padedame ten dirbantiems žmonėms kuo tik galime.
Esu dirbusi ir prie kasų, ir prašiusi keturiasdešimtmečių klientų pateikti amžių įrodantį dokumentą! (Juokiasi.) Bijojau padaryti klaidą, tad tokio dokumento prašiau kone visų!
Nesame hierarchinė organizacija, būdama vadovė labai stengiuosi, kad ji būtų kuo plokštesnė – kad ryšys, bendravimas ir su tuo, kuris yra grandinės pabaigoje, ir su tuo, kuris jos pradžioje, būtų betarpiškas, draugiškas ir atviras. Man tai – viena mūsų stiprybių.
IKI šūkis „Arčiau tavęs!“ – tikras, galiojantis ne tik pirkėjams, bet ir visiems darbuotojams.
Štai neseniai gavome žinutę, kad Utenoje sudegė kolegos namas. Turime fondą, iš kurio aukojame, – norime padėti kolegai tokį sunkų laiką išgyventi kiek lengviau.
Kasdien džiaugiuosi, kad esame arti vieni kitų ne tik džiaugdamiesi, bet ir susitelkdami liūdnesniuose momentuose.
– Šiandien vis daugiau kalbama apie tvarią ir atsakingą prekybą. Kaip jūs formuojate kompanijos vertybinę kryptį, kokiais darbais šioje srityje didžiuojatės?
– Tvarumas mūsų veikloje yra ne butaforija – prieš porą metų paskelbėme savo tvarumo ataskaitą. Kai skaičiau jos pirmąjį variantą, juodraštį, mane ištiko pasididžiavimo priepuolis – kol informacija nesurinkta į vieną vietą, net nesuvoki, kiek daug jau esame padarę šioje srityje!
13 proc. elektros energijos pasigaminame patys iš saulės jėgainių ant mūsų parduotuvių, gamybos bei nepriklausomo nutolusio saulės parko, esame pirmasis ir „Maisto banko“ rėmėjas, pirmieji nutraukę prekybą gyvomis žuvimis akvariumuose, atsisakę narvuose laikomų vištų kiaušinių savo gaminamuose gaminiuose, o bet kokias maisto atliekas pavertę biokuru, energija, trąšomis ar ėdalu gyvūnams.
Man asmeniškai svarbu, kad nedarytume grynvošingo („greenwashing), – geriau maži praktiški sprendimai, kurie yra tikrai tvarūs.
– Kaip vadovaudama tokio dydžio kompanijai randate laiko sau, šeimai ir asmeniniam augimui? Kaip ilsitės, kaip mėgstate leisti laisvalaikį?
– Geriems dalykams visada yra laiko – džiaugiuosi, kai dukra vis dar sutinka kartu atostogauti, nuolat mokausi naujų dalykų – praėjusiais metais išsilaikiau bendrovių valdysenos sertifikatą INSEAD – vienoje geriausių verslo mokyklų pasaulyje.
Man patinka inovacijos, atidžiai seku technologines naujoves, dirbtinio intelekto vystymąsi, robotus.
2023-iaisiais tapome pirmąja šalimi Europoje, o Vilnius – pirmuoju miestu, kurio gatvėmis važinėjo autonominiai automobiliai, pristatantys prekes „Last Mile“ pirkėjams.
Neįtikėtinas projektas, eksperimentas, pasiekęs tokią didžiulę auditoriją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kad iki šiol gaunu užklausų, ar šie automobiliukai vis dar važinėja Vilniaus gatvėmis – nuo miegamųjų rajonų iki sostinės centro.
Labai tikiuosi, kad šis mūsų eksperimentas su autonominėmis technologijomis tikrai ne paskutinis.
– Ką jūs patartumėte kitoms moterims, svajojančioms apie aukščiausias vadovų pozicijas versle?
– Aš joms pasakyčiau tai, ką pati būčiau norėjusi išgirsti jaunystėje, – „Just do it“ (liet. – „Tiesiog daryk tai“). Būk drąsi. O jei pirmas blynas prisvils, – „Keep walking“ („Nenustok ėjusi“).
Šie du prekių ženklų šūkiai geriausiai išreiškia, ką kiekviena moteris turėtų daryti.