Per daugiau nei tris dešimtmečius šis verslas tapo vienu ryškiausių lietuviškos kosmetikos sėkmės istorijų pavyzdžių. Įmonė ne tik sukūrė tokius vartotojų pamėgtus prekės ženklus kaip „Margarita“, „Ecodenta“ ar „Rasa“, bet ir tapo bendrove, kurios produktai šiandien pasiekia vartotojus skirtingose pasaulio rinkose – nuo Europos iki Pietų Amerikos ir Afrikos.
Inovacijos – įmonės DNR
Nuo pat pirmųjų eksperimentų kuriant kosmetikos formules įmonei buvo svarbu ieškoti naujų sprendimų ir drąsiai eksperimentuoti. Pasak „BIOK laboratorijos“ direktorės Ievos Bieliūnaitės-Jankauskienės, inovacijos nuo pat pradžių tapo vienu svarbiausių įmonės augimo variklių.
„Pavadinime užkoduotos inovacijos. Mūsų proveržio laikotarpiai iki šiol buvo susieti su laboratorijos inovacijomis, tokiomis kaip juoda dantų pasta ar pažangios kosmetikos linijos, tad inovuoti ketiname ir toliau – tai stipri mūsų DNR dalis“, – sako I. Bieliūnaitė-Jankauskienė.
Natūralu, jog per 35 metus įmonės istorijoje buvo pokyčių, tačiau nuolatinis noras ieškoti naujų sprendimų tenkinant evoliucionuojančius vartotojų poreikius išliko prioritetu. Būtent tai padėjo įmonei iš lietuviškos kosmetikos gamintojo išaugti į tarptautinį grožio srities inovatorių, pavyzdžiui reikšmingai sustiprinus pozicijas vonios kambaryje ir užėmus naujas burnos ir dantų priežiūros teritorijas.
Nuo statybų vagonėlio iki modernios gamyklos
Įmonės istorijoje netrūksta šiandien jau legendomis tapusių epizodų.

Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
„Pirmieji legendinio prekės ženklo „Margarita“ veido kremai buvo pagaminti statybų vagonėlyje, sumaišyti paprastame puode ant elektrinės plytelės. Elektrą tuomet paskolino bičiuliai iš bendrovės „Fermentas“. Vienas iš įkūrėjų ir tuometinis naujų produktų laboratorijos vadovas dr. Rimantas Petniūnas vėliau prisipažino, kad kosmetikos gamybos paslapčių ieškojo Mažvydo bibliotekoje“, – sako „BIOK Laboratorijos“ verslo plėtros vadovė Romualda Stragienė.
„Skaičiau knygas ir bandžiau suprasti chemijos formules, bet neskaičiau nei vieno verslo vadovėlio“, – kartą dalijosi pats R. Petniūnas.
Istorija, kurta daugiau nei tris dešimtmečius
Įmonės akcininkė ir verslo plėtros vadovė sako, kad jos pačios kelias įmonėje prasidėjo visai netikėtai ir turėjo trukti neilgai.
„Prisijungiau prie „BIOK Laboratorijos“ 2005 metais su trumpalaikiais tikslais – naujų verslo savininkų planas buvo sparčiai išauginti verslą ir po 3 metų parduoti, tačiau po 3 metų pasidėjo ekonominė krizė. Visi pinigai staiga tapo labai brangūs, o verslai – pigūs. Nutarę pasilikti šiek tiek ilgiau, užsibuvome iki šios dienos“, – pasakoja R. Stragienė.
Šiek tiek ilgiau virto trimis dešimtmečiais ir didele įmonės transformacija. Per šį laiką įmonė iš nedidelės gamyklos išaugo į tarptautinėse rinkose matomą kosmetikos kūrėją, kurio produktai pasiekia skirtingas pasaulio šalis.
„Mes patys išgyvenome didžiulę transformaciją: nuo šeimyninės rankų darbo produkcijos iki matomo tarptautinio žaidėjo. Dabar kolekcionuojame ne vietinius „Metų gaminio“ medalius, bet tarptautinius Halal, Kosher, Vegan, Cosmos Organic sertifikatus“, – sako R. Stragienė.
Prekės ženklų vertė išaugo iki 5 mln. Eur
Inovacijų genas buvo užkoduotas įmonėje nuo pat pradžių. Pavyzdžiui, BIOK laboratorijos EAN kodas skaitmeninių kodų sistemoje yra 0001, o tai reiškia, kad bendrovė pirmoji Lietuvoje prisijungė prie modernios prekybos sistemos – šiandien neatsiejamos nuo kasdienio apsipirkimo.
Pasak direktorės, per 35 metus bendrovė įrodė, kad įmonei būdinga rinkos empatija bei drąsūs sprendimai leidžia būti aktualiems, nepaisant einančių dešimtmečių, besikeičiančių vartotojų kartų, rinkos, kategorijos preferencijų.
„BIOK laboratorija“ sugriovė aibę mitų ir nuostatą, jog lietuviai moka gerai pagaminti, tačiau nesukuria pridėtinės vertės prekės ženklų dėka. Mūsų prekių ženklų vertė šiandien siekia 5 mln. eurų ir tai yra didelis, nuosekliai ir sistemingai išaugintas nematerialusis turtas, kuriuo pasididžiuoti gali retas lietuviškas verslas“, – sako I. Bieliūnaitė-Jankauskienė.
Lietuviška dantų pasta, keliaujanti po pasaulį
Dar vienas proveržis – pirmosios lietuviškos dantų pastos „Ecodenta“ sukūrimas. Nors tarpukario Lietuvoje buvo galima rasti vietinės gamybos dantų miltelių ar kitų burnos higienos priemonių, niekam iki tol nebuvo kilusi mintis kurti modernią dantų pastą.
Laboratorijoje gimusi idėja greitai virto produktu, kuris sulaukė pripažinimo ir Lietuvoje, ir už jos ribų – dantų pasta pelnė apdovanojimų ekonomikos ministerijos konkursuose, buvo pastebėta tarptautinėse parodose.
Šiandien šis produktas lietuviams kartais tampa netikėtu atradimu keliaujant: pažįstamą lietuvišką pakuotę galima išvysti Helsinkio oro uoste, karališkoje Londono vaistinėje ar prekybos centre Dubajuje. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip iš laboratorijoje gimusių idėjų gimsta produktai, galintys sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
Dantų pastos sėkmę lemia gebėjimas atrasti dar neišnaudotas nišas net ir, atrodytų, jau prisotintoje burnos priežiūros produktų kategorijoje. Prekės ženklas išsiskiria siūlydamas netikėtus sprendimus – nuo juodų, sertifikuotų ekologiškų dantų pastų iki formulių su neįprastais ingredientais.




