Bendros tokios apie tris valandas trunkančios ekskursijos maršrutas – maždaug 6 km. Tačiau, kaip sako „Active Trips“ prekinio ženklo plėtotojas, Klaipėdos universitete Turizmą ir rekreaciją beveik 20 metų dėstantis E. Vaškaitis, tai – ne kilometrų ekskursija.
Vyras pripažįsta – prieš porą metų pradėtos organizuoti ekskursijos sudomino kone visą Lietuvą. Pavyzdžiui, šiemet išvykos pritraukė Vilniaus, Trakų, Panevėžio, Šiaulių ar Kauno gyventojus.
„Trečiadienį telefonas netilo nuo pat ankstyvo ryto iki 9 vakaro. Net ir dabar mums kalbant matau tris praleistus skambučius“, – penktadienį priešpiet kalbėjome su gidu.
Aplink – vien vanduo: užfiksavo, kokia situacija Šilutėje
Iš Šilutės kilęs E. Vaškaitis sako, kad jau ilgą laiką Pamarys pavasarį gyventojus traukia ne tik dėl potvynių, bet ir dėl migruojančių paukščių. Tačiau vyras stengiasi, kad ekskursijų metu gamtos tyrinėtojų ir paukščių keliai nesusikirstų.
Taip pat neplaukiama į draustinius, siekiama netrikdyti vietinių žmonių gyvenimo. Pastarieji, tiesa, prie ekskursijų jau pripratę, tačiau per didelio dėmesio nemėgsta. Nors kai kurie ir patys įsitraukia į kitų gidų vykdomą veiklą.
Tuo metu E. Vaškaičio patirtį papildo jo paties pasakojimai apie Mažosios Lietuvos istoriją.
„Tiems, kurie atvykę iš Rytų Lietuvos, Mažosios Lietuvos istorija, kurią pasakoju per savo patirtį, būna visiška naujiena. Pavyzdžiui, kad tai ilgą laiką nebuvo Lietuvos dalis. Taip pat ir pelkininkų istorijos, kaip žmonės gyveno tose vietose. Tai pagilina įspūdį“, – sako E. Vaškaitis.
Susiję straipsniai
Todėl vienas iš pasirengimo pavasariniams pasiplaukiojimams etapų ir yra informacijos rinkimas.
„Dalis dalyvių grįžta vėl ir vėl, negali pasakoti tų pačių istorijų, reikia ir atnaujinti“, – dėmesį atkreipia E. Vaškaitis.
Prieš prasidedant registracijai į išvykas, kartu su komanda jis praplaukia ne tik per pagrindinį maršrutą, prasidedantį prie Rusnės, bet ir alternatyvius kelius. Kai kurie jų, neprasidėjus potvyniui, patikrinami ir automobiliu.
Galiausiai sekamas vandens kilimo lygis. Kai tam tikruose upės ruožuose pasiekiamas stichinis lygis, tiems, kurie nori pamatyti Mažąją Lietuvą kiek kitokiu kampu, užsidega žalia spalva.
„Jeigu stichinis vandens lygis pasiektas ir dar kyla, vadinasi, ekskursijos gali vykti. Bet jei yra ant ribos arba pradeda kristi, tada ekskursijos labiau tinkamos baidarininkams su didesne patirtimi, nes esant žemesniam vandens lygiui, vietomis baidares gali tekti ir patampyti“, – įspėja pašnekovas.
O štai kai vandens yra pakankamai, patirtis tinkama ir tiems, kuriems prie baidarių dažnai prisiliesti netenka.
Asmeninio archyvo nuotr.
Pasak E. Vaškaičio, šiam savaitgaliui vandens dar turėtų užtekti, kaip bus toliau – neaišku. Todėl kai žmonės klausia, ar ekskursijos bus vykdomos ir kitą savaitgalį, atsakyti sunku.
„Vanduo po truputėlį leidžiasi. Yra ledų sangrūda 30 km nuo Rusnės, gali būti, kad dar vieną savaitę pavyks išplaukti. Kartais priklauso ir nuo Kauno hidroelektrinės – jeigu ji atidaro savo šliuzus ir paleidžia vandenį, tas vanduo savaitės bėgyje pasiekia ir Pamario kraštą“, – pasakoja jis.
Nors norinčiųjų pamatyti apsemtą Pamarį netrūksta, E. Vaškaitis laikosi esminio principo – pasiplaukiojimai turi būti vykdomi atsakingai ir darniai. Tad net ir tie, kurie siūlosi prisijungti savomis baidarėmis, gali išgirsti neigiamą atsakymą.
„Mes ribojame grupės dydžius arba iki 20 žmonių, arba iki 10–12 baidarių. Gamtoje neturi būti masių. Ne patys esame tai sugalvoję – kadangi ilgus metus dirbu turizmo teorijos srityje, vadovaujamės gerąja pasauline praktika, kokį žmonių ar transporto priemonių skaičių yra atsakinga priimti. Vis dėlto irkluojame regioninio parko teritorijoje“, – pabrėžia šilutiškis.
Pasiteiravus, ar E. Vaškaitį galima laikyti šių pasiplaukiojimų pradininku, vyras visų laurų neprisiima. Esą ir anksčiau būta pavienių bandymų.
Tačiau šilutiškiui kartu su komanda pavyko išvystyti vientisą paslaugos paketą, kai žmonės gali gauti vienvietę arba dvivietę baidarę, pamatyti ne tik užlietą pievą, bet ir mišką ar kelią. O taip pat – keliauti su vietiniu gidu.
„Kiekvienas dalyvis turi ausinę ir girdi mano pasakojimą. Tai reiškia, kad miške man nereikia rėkauti. Jie gali nuo manęs nutolti 50 ar 100 m ir girdėti, ką aš pasakoju“, – sako E. Vaškaitis.
Būtent jis pasiplaukiojimų metu keliautojų grupelei ir rodo kelią per nepažintus Pamario kampelius. O grupelę lydi šilutiškio kolega – jis turi ir specialią virvę, skirtą tiems atvejams, jei reiktų ištempti baidarę.
„Kai plaukiam ištirpus dar ne visiems ledams, kartais ir kirvukas padeda“, – ekskursijų užkulisiais dalijasi pašnekovas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Toks pasiplaukiojimas žmogui kainuoja 49 arba 44 Eur – atitinkamai, kaina priklauso nuo to, ar plaukiama vienviete, ar dviviete baidare. O jei norima privačios ekskursijos, tuomet kaina siekia 490 Eur. Tokiame pasiplaukiojime gali dalyvauti 10 žmonių.
Tiesa, užsemtų vietovių tyrinėjimu šilutiškio ekskursijos nesibaigia – kitais metų laikais taip pat organizuojamos išvykos. Štai vasaros metu Baltijos šalyse vykdomos kelionės dviračiais arba pėsčiomis – šios patirtys, pasak E. Vaškaičio, orientuotos į turistus iš užsienio.
„Ateityje planuojame plėsti paslaugų asortimentą. Viena idėja, ties kuria šiuo metu tenka intensyviai darbuotis, yra ekskursija šiltuoju metų laiku baidarėmis naktį. Tokių ekskursijų tema – Lietuvos baltų mitologija. Tai ne vien pasakojimas, bet ir tam tikri vaizdiniai, garsiniai šou elementai“, – pasakoja šilutiškis.
Jis neslepia, kad naujų idėjų vystymui itin talkina darbas universitete. Taip susipažįstama su pasaulinėmis turizmo tendencijomis ir skirtingų kartų pomėgiais.
Štai, pavyzdžiui, vadinamoji tūkstantmečio karta nori nuotykių elementų, sako E. Vaškaitis. O pasaulinės tendencijos vis labiau pastebimos ir Lietuvoje, todėl tai šilutiškis nori pritaikyti ir praktikoje.